VISUOMENĖ
05 25. Ritmų ateljė (Karalienės Elžbietos atlikėjų konkursas Briuselyje)
Dr. Elina Naujokaitienė
Muzikologinės referencijos, kinų pedagogai, frenetiškos vasaros. Visas šis muzikinis ir literatūrinis rašymas baigiasi muzikiniais dieviškumo projektais ir amžina karjera. Mėlynas pianinas, podiumai partitūroms - ne tik Richard Cocciante. Tai ir lengvas Veronique Samson akordeonas, angeliškas Prancūzijos kaip suokalbis. Ar visos paryžietės rusų mergaitės? Geidžiamas per egzaltuojamą moterį Gilbert‘o Becaud romansas. Komunikacija su magine sistema, traukinukai marmeladinės Lady, Jacques‘o Brelio tango funebre, visa, kas parašyta Francis‘o Cabrelio, Lara Fabina‚ Je t‘aime‘. Claude‘o Francois svajų užkampiai, šiek tiek meilės, šiek tiek atlaidumo. Kelio vargetos su Belles, belles, belles, šlageriai, gerai prigiję malūnų ir muzikinio auklėjimo sistemose. France Gall su savo vaško lėlėmis. Claude‘as Francois jau pats paskandino visas savo jaunystės peteliškes. Meilės užkrato nebėra. Egzotinis pop, regae, rock, slow, fatališkos Pikardijos. Dalidos Zum arba Carlos Bruni Amoureuse. Visiškai juodi rašmenų ir bižuterijos rinkiniai. Julieno Clerco Femme je vous aime atrodo kaip Henri Bataille modernistiniai bulvarinio romano ar pjesės potėpiai, kur sutinkame moterį it šventiškas maudynes ar malonią, bet priverstinę tremtį. Kokia galėtų būti Monteverdžio kaukė? Moters bravo patrono kabinete? Sena ir brutali dainininkė ar literatūrinė šokiruojanti rokiruotė, tikra direktoriaus Žizelė. L‘enfant de l‘amour muzika, kuo ji minta, gal moteriškais išskaičiavimais ar apskaičiavimais? Vakarų kraujo muzika – nuo mago pasprunkantys karveliai. Jaunųjų stabai prie vandens malūnų. Charles Trenet mažasis paukštis verkia Briuselio. Alizee skanėstai, priklausantys upių paukštėms. Kokia šuniška idėja, italų restoranuose Dalida ir Michel Berger. Žinoma, merginos pačios ne angelai ir dievina berniukus ilgais plaukais. Fra diavolo primena terasas ir viešbučius. Kiti ir bevaidindami suvaikėja. Toliau simfoninius orkestrus rašo jūra. Senoji Berlyno muzika kliedi Pasijomis. Po Amsterdamo kupolais – evangelijos. Nyderlandai atlieka Fidelio. V. Bellini su Montekiais ir Kapulečiais atsispindi Venecijos vandenyse kaip Gounot to paties pavadinimo kūrinys. Kristaus vaikystė – ne veltui kaip komiška opera. Bizet perlų žvejyba baigiasi Veneromis ir adoniais. Jie pasiskirsto su Paryžiaus siela. Ame de Paris, Die weisse Dame arba baltoji dama - ta pati lelija su literatūrinėm įkapėm. Vokiečių rekviem Italų teatruose. Andre Campa Venecijos karnavalai. Stanislas de Barbeyrac - tarp kitų nugalėjusių karalienės Elžbietos jaunųjų muzikų konkursą Belgijoje (2011). Pomponnet, Briuselio teatro fantazijos primena kaimo kavalierių pasirodymą. Ollivier Messeaenas su Viešpaties transfigūracijoms primena Monteverdžio lazuritus. Dvasiniai Hendelio konkursai, su Luvro muzikais. Visu tuo neatsitiktinai minta filosofo siela. Vindzoro šmaikštuolės ar Kurto Vailio moterys parodo Hoffmanno pasakas, komiškos Offenbacho operos atidengia dirigentų veidus - Renato Palumbo, Antonio Papano, Alain Altinglu, Marcello Viotti, Marksu Poschner, Valery Gergier...Sir Roger Norrington, Ricardo Alessandrini, Silvain Camberling, Marc Minkowski. Visa tai kaip pasirikimas su simfoninio instrumentais. Jei susikeisti vietomis negalima, tuomet galima ir patylėti. Berliozas ir pats manė, kad žaisti ir atlikti savo partijas galime kaip ir kiti. Muzikiniai groteskai kaip smėlio grūdeliai ar Pikų Damos smeigtukai. Wagnerio Svajos, Sain Saenso širdis, atsiverianti balsui, Verdi fatališkas žmogaus. Karmeličių dialogai (Poulencas). Bellinio puritonai, Rimskio Korsakovo Sniegourotchka. Malhlerio Dvi mėlynos akelės, - visi šie tarptautiniai konkursai su lelijų enigmomis velniui atitekę publikos kopūstėliai. Galų gale muzikiniai pelenai Paryžiuje. Posūkis per Rusiją – kelionė žemyn ar aller plus haut. Kai sutikus Kaizerį, nebėra, kur aukščiau kilti? Kalbinio neturto vėliava, plazdanti kaip minių okeanas.
Atgal
.jpg)
(1).png)
