VISUOMENĖ
12 06. Visuomeninių organizacijų indėlis, sprendžiant valstybinius reikalus
Lidija Veličkaitė
Viena žymiausių Lietuvai ir jos nepriklausomybei nusipelniusi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenanti politikė ir visuomenės veikėja Angelė Barkauskaitė–Nelsienė, nuo 1990 m. apie pusę metų praleidžia Lietuvoje. Šiais nerimastingais, visą pasaulį jaudinančiais JAV naujojo prezidento rinkimų metais, Angelė Nelsienė, būdama Lietuvoje, įdėmiai ją sekė. Iš keliamų į JAV prezidentus kandidatų – Hilary Klinton (Hillary Clinton) ir Donaldo Trampo (Donald Trump) – Angelė Nelsienė pirmenybę teikė Donaldui Trampui. Jam laimėjus, ji kiek galėdama visiems aiškino JAV esančią padėtį, kodėl žmonės pasirinko Donaldą Trampą. Vadinamasis elitas ir valdžia pamiršo žmones, smunkančią ekonomiką, bedarbystę ir valstybės skolas, todėl rinkėjai parodė, kad vis dėlto valdžia turi tarnauti žmonėms. Dar prieš aštuonerius metus Angelė Nelsienė sakė, kad išrinkus JAV prezidentu Baraką Obamą, šaliai ir kartu pasauliui nebus gerai. Ir iš tikrųjų per tuos aštuonerius metus JAV susilpnėjo ir neteko savo įtakos. Su silpnėjančia JAV atsirado daugiau sumaišties pasaulyje, kartu ir Lietuvoje. Barakas Obama nevykdė savo įsipareigojimų, nubrėžė geltoną ir raudoną linijas Sirijoje ir kitur, tačiau oponentams tas linijas peržengus, jis nesiėmė jokių veiksmų ir taip priešininkai tiktai plėtėsi į tolimesnes teritorijas. Augant teroristų siautėjimui, žmonės per kaimynines šalis pradėjo masiškai trauktis į Europą. B. Obama atšaukė Iranui galiojančias sankcijas dėl nevykdomos sutarties negaminti atominių ginklų, ir dar sugrąžino bilijonus dolerių grynaisiais įšaldytų lėšų. Iranas toliau gamino ginklus, taip pat ir atominius, požeminėse vietose atsisakydami leisti tarptautiniams inspektoriams juos tikrinti. Apie du šimtus JAV generolų ir admirolų, dalyvavusių Artimųjų Rytų konfliktuose, kaip kandidatą į prezidentus pasirinko Donaldą Trampą. Propaganda apie bičiuliavimąsi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu yra per daug kategoriška, neturinti tai įrodančių faktų. Beveik kiekvienos valstybės vadovas kalbasi su kitų valstybių vadovais, neišskiriant ir Rusijos. Angelė Nelsienė pataria prisiminti JAV buvusį labai gerbiamą ir mylimą prezidentą Ronaldą Reiganą, kuris įvardijamas kaip vienas iš komunistinės Sovietų sąjungos griovėjų. Jis ne kartą buvo susitikęs su Sovietų Sąjungos prezidentu Michailu Gorbačiovu derėtis dėl politinių klausimų ir tų susitikimų metu net reikalavimo išlaisvinti iš sovietinių gulagų politinius kalinius. JAV prezidentui R. Reiganui nepasiekus Reikjavike (Islandija) realaus pasaulio taikai reikalingo susitarimo, jis nutraukė derybas ir grįžo į JAV be pasirašytos sutarties. Tai buvo stiprus ir principingas jo žingsnis, nesiekiantis vien tik asmeniško populiarumo, bet, prezidento manymu, laikantis teisėtos pozicijos. Visiems žinant D. Trampo aistrą laimėti sandorius, reikia tikėtis, kad jis, kaip ir prezidentas R. Reiganas, neišduos JAV ir demokratinio pasaulio principų, ir nesileis lengvai nugalimas. Paklausta dėl Donaldo Trampo pasisakymo NATO klausimu ir su tuo susijusiu Baltijos valstybių saugumu Angelė Nelsienė pasakė, kad tai tik mažas bakstelėjimas į nugarą, jog visos šalys turi laikytis duotų įsipareigojimų. 2004 m. kovo 29 d. Lietuva, stodama į NATO, įsipareigojo skirti 2 nuošimčius bendro vidaus produkto lėšų krašto apsaugai. Angelė Nelsienė įdėjo daug pastangų, kad Lietuva patektų į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, tad į Baltuosius rūmus Vašingtone ji buvo pakviesta JAV prezidento Džordžo Bušo jaunesniojo dalyvauti Lietuvos priėmimo į NATO ceremonijoje. Už pagalbą Lietuvai stojant į NATO ir Europos Sąjungą Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Angelę Nelsienę NATO žvaigžde – medaliu. Tuo metu Angelė Nelsienė buvo BAFL (Baltic American Freedom League) – Amerikos baltų laisvės lygos organizacijos viena iš vadovų – direktorė, todėl Latvijos prezidentė Vaira Vike Freiberga visiems šios organizacijos direktoriams suteikė aukščiausią Latvijos laisvės medalį už pagalbą stojant į NATO.
Šakių miesto šventėje. Antra iš dešinės Angelė Nelsienė
25 m. Ukrainos nepriklausomybės minėjimas Vilniaus rotušėje. Iš kairės: Lietuvos kariuomenės vadas generolas ltn. Jonas Vytautas Žukas, Angelė Nelsienė, politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka
JAV kongresmenas iš Šiaurės Karolinos Markas Volkeris (Mark Walker) ir Angelė Nelsienė Vilniuje Vašingtono aikštėje
Angelė Nelsienė tikisi, kad Donaldas Trampas surinks labai gerą komandą gabių ir politikoje sumanių žmonių, kurie atstatys JAV karinį pajėgumą ir ekonominį stabilumą, socialinę gerovę, žmonių tikėjimą valdžia ir taip vėl atgaus sąjungininkų pasitikėjimą ir priešininkų pagarbą. Dėl to vėl stiprės Europa, o kartu su ja ir visas pasaulis. JAV rinkėjai turi didelį įtaką savo valdžios atstovams ir, jau turėdami praeities patirtį, lietuviai kartu su latviais ir estais, esant pavojui jų gimtinėms, pajėgtų įteigti Kongresą, prezidentą D. Trampą, jo administraciją bei amerikietišką visuomenę laikytis JAV įsipareigojimo ginti Baltijos valstybes, kaip to reikalauja JAV pasirašytos NATO sutarties 5–sis straipsnis. Angelė Nelsienė apgailestauja, kad Lietuva ir užsienio lietuviai neparodė pakankamai pastangų susitikti su kandidatu į JAV prezidentus ir jau išrinktu būsimu prezidentu D. Trampu. Vykstant JAV rinkiminei kampanijai, Angelė Nelsienė jau buvo susisiekusi su D. Trampo rinkiminės kampanijos vadovais ir tarėsi apie galimą susitikimą, tačiau jau anksčiau suplanuota kelionė į Lietuvą jai tą iniciatyvą sutrukdė. Angelė ir Romas Nelsai palaikė ryšį su JAV prezidento rinkimine kampanija ir po D. Trampo išrinkimo prezidentu tuoj pat gavo iš D. Trampo gražią padėką už svarią finansinę ir moralinę paramą. Angelė Nelsienė žada ir toliau tęsti pokalbį su JAV prezidento D. Trampo komanda ir jiems priminti, kad savo paramą jie siejo su Baltijos valstybių saugumu ir JAV tolesne parama jų laisvės ir demokratijos kelyje. BAFL organizacija ir toliau deramai reaguos į įvairius pokyčius JAV politikoje Baltijos valstybių atžvilgiu ir saugumu, neleis, kad Baltijos valstybėms būtų nutraukta parama ir įsipareigojimai. Reikia manyti, kad to sieks JAV ir Pasaulio lietuvių bendruomenės.
2016 m. balandžio 2 d. JAV Latvių bendruomenės centre Los Andžele įvyko BAFL organizacijos 34–as metinis Laisvės žymenų (Freedom award) vakaras banketas. Svečius pasveikino BAFL prezidentas Valdis Pavlovskis. Latvijos prezidento patarėjas, buvęs Didžiosios Britanijos kariuomenės brigados generolas Janis Kazocins, pasakė įdomią ir įžvalgią kalbą apie šių dienų Baltijos valstybių padėtį ir iššūkius, susijusius su Rusijos prezidento V. Putino neprognozuojamais veiksmais JAV ir Vakarų valstybių, Europos sąjungos, NATO bei JAV prezidento B. Obamos neryžtingumu priešintis Rusijos agresijai. Pirmą kartą 34–ių metų laikotarpiu aukščiausi BAFL organizacijos apdovanojimai „Freedom award“ (Laisvės žymuo) buvo paskirti trims ilgamečiams savo tėvynių laisvei ir demokratijai pasiaukojusiems asmenims: estui Arne Kalmui, latviui Janiui Kukainiui ir lietuvei Angelei Barkauskaitei–Nelsienei. Prieš įteikdamas Laisvės žymenį Angelei Nelsienei, prezidentas V. Pavlovskis perskaitė Lietuvos Respublikos (LR) užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus sveikinimą ir padėkos laišką, kurį perdavė LR generalinis konsulas Los Andžele (JAV) Darius Gaidys. Padėkos rašte Angelei Nelsienei, kaip ilgametei Amerikos Baltų laisvės lygos prezidentei ir dabartinei prezidento pavaduotojai, išreikšta nuoširdi padėka dėl ilgamečio pasiaukojimo Baltijos šalių nepriklausomybės ir saugumo užtikrinimo Amerikos politikų akiratyje. Priimdama šį garbingą apdovanojimą, kuris praeityje buvo skiriamas aukštiems pasaulio ir JAV valdžios atstovams ir už savo tėvynės laisvę kovojusiems ir žuvusiems asmenims, Angelė Nelsienė padėkojo BAFL direktoriams, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui L. Linkevičiui, o vyrui Romui Nelsui už kantrybę ir visą jos veiklos finansavimą, savo dukroms: Audrai Narbutienei Chadwick, Renatai Paulienei ir Ingai Rugienienei, jų vyrams ir dešimčiai anūkų už jų meilę Lietuvai. Padėkojo baltiškajai bendruomenei, kuri prašoma ir raginama prisidėjo prie jos projektų įgyvendinimo. Svarbiausias iš jų JAV Atstovų rūmuose Angelės Nelsienės įsteigtas „Baltic Caucus“ – tai grupė JAV kongresmenų, kurie seka ir remia Baltijos valstybių saugumą ir nepriklausomybę, ekonominį ir demokratinį vystymąsi, priima iš Baltijos valstybių atvykstančius prezidentus, diplomatus ir vyriausybių atstovus. Ji surado lietuvių kilmės kongresmeną Džoną Šimkų (John Shimkus), prikalbino jį nuo respublikonų partijos tapti šio sambūrio „Baltic Caucus“ pirmininku, o nuo demokratų partijos pirmininku pakvietė kroatų kilmės kongresmeną Denį Kučiničių (Dennis Kucinich). Neišrinkus pastarojo į Kongresą, BAFL organizacijos direktoriai į jo vietą pakvietė lietuvių kilmės žydą Adamą Šifą (Adam Schiff), kurio prosenelis kilęs iš Ukmergės.
Gyvenant Lietuvoje, ryšys su BAFL organizacija palaikomas elektroniniu būdu. Šiuo metu BAFL organizacija Vašingtone aktyviai darbuojasi dėl Baltijos valstybių saugumo. BAFL pastangomis rūpinamasi, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje būtų dislokuotas ne tik vienas batalionas, bet ir visa divizija, ypač Baltijos jūros ir virš Baltijos šalių esančios erdvės apsauga. Taip pat ieškoma daugiau kongresmenų, kurie taptų „Baltic Caucus“ nariais, kad netikėtai grėsmei iškilus Baltijos šalims, nebūtų pasikliauta vien JAV prezidentu ir jo administracija, bet būtų palaikymas ir Kongrese. Angelė Nelsienė pastebi, kad lietuviai, ypač dabartiniai emigrantai, nelabai suinteresuoti kreiptis į kongresmenus, o visiems reikėtų daugiau politinio aktyvumo.
Lietuvoje Angelė Nelsienė su vyru Romu sekmadieniais lankosi Šv. Ignoto bažnyčioje, kur, pasibaigus šv. Mišioms, parapijos salėje bendrauja su policijos kapelionu kunigu Algirdu Toliatu, jaunimu ir šeimomis su vaikučiais. Kunigas Algirdas Toliatas savo parapijiečių labai mylimas ir visada įdėmiai klausomasi jo pamokslų. Draugų skatinimas kunigas išleido populiarių savo pamokslų knygą „Žmogaus ir Dievo metai“. Knygos sutiktuvės vyko parapijos salėje ir sulaukė didelio susidomėjimo ir pasisekimo.
Kiekvienais metais vykstantis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) valdybos, lietuvių bendruomenių kraštų ir jaunimo sąjungos pirmininkų suvažiavimas šiais 2016 m. liepos 15–16 d. vyko Taujėnų dvare, Ukmergės rajone. Jame buvo aptarti nuveikti darbai ir nubrėžtos 2016–2018 m. veiklos gairės. Jos metu Angelei Nelsienei už ilgametę ir prasmingą bendruomeninę veiklą puoselėjant lietuvybę, neįkainojamą indėlį išlaikant stiprią PLB bei nuolatines pastangas ir pasiaukojimą telkiant lietuvius bendram tikslui PLB pirmininkė Dalia Henkė įteikė padėkos raštą. Liepos 17 d. suvažiavimo dalyviai dalyvavo šv. Mišiose Taujėnų šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčioje, po jų vyko į Užugiryje esantį prezidento Antano Smetonos dvarą paminėti pasaulio lietuvių vienybės dienos. Čia buvo atidengtas ir pašventintas Kolumbijos lietuvių bendruomenės pirmininko Alekso Kulviečio padirbtas stogastulpis, įprasminantis išeivijos lietuvių solidarumą su Tėvyne ir tauta.
Paminint 1940 m. liepos 23 d. Vašingtone (JAV) priimtą deklaraciją, kuri pasmerkė ir negaliojančiu įvardijo Baltijos šalių okupacijos faktą, 1996 m. įkurtoje Vašingtono aikštėje esančioje netoli Baltojo tilto 2016 m. liepos 22 d. buvo surengta laisvės šventė. Joje dalyvavo gausi JAV Kongreso delegacija, LR užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, LR Seimo nariai, ambasadoriai ir konsulai. Ji bendravo su JAV kongresmenais, Lietuvos diplomatais, kurie buvo maloniai nustebę sutikę JAV lietuvę, kuri aktyviai darbuojasi JAV Kongrese ir rūpinasi Lietuvos ir lietuvių gerove.
Kiekvienais metais Angelė Nelsienė apsilanko Sūduvoje, savo tėvų krašte. Šiais metais savo pusseserės sūnaus, Šakių ligoninės vadovo – vyriausiojo gydytojo Algirdo Klimaičio pakviesta dalyvavo Šakių miesto šventėje, susitiko su Ukrainoje žuvusių nepriklausomybės gynėjų vaikais – 30–čia našlaičių, kuriems buvo sudarytos sąlygos metus laiko gyventi Lietuvoje ir mokytis lietuvių kalbos. Los Andžele Angelė Nelsienė į vykusią BAFL organizacijos šventę pakvietė čia gyvenančių ukrainiečių bendruomenės atstovus. Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje buvo pakviesta dalyvauti 25–ųjų metų Ukrainos nepriklausomybės minėjime Vilniaus rotušėje, kur kalbėjosi su Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje, kitų kraštų diplomatais, Lietuvos kultūrininkais, politologais, Lietuvos kariuomenės vadu generolu ltn. Jonu Vytautu Žuku. Vėliau dalyvavo Ukrainos rėmėjų Lietuvoje surengtoje kultūros ir meno šventėje, į kurią iš Ukrainos Chersono srities atvyko 25 žmonių delegacija. Angelė Nelsienė taip pat buvo pakviesta dalyvauti Armėnijos nepriklausomybės šventėje koncerte, susitiko su Armėnijos Lietuvoje ambasadoriumi ir jo žmona bei ambasadoriaus patarėjais.
Jau keletą metų Angelė Nelsienė brandina projektą po įvyksiančios Vilniuje 1918 m. pasaulio lietuvių dainų šventės suorganizuoti pasaulio ir Lietuvos jaunimo susitikimo ir susipažinimo vakarą. Vasaros metu jai teko kalbėtis su Kauno Marijos radijo talkininkėmis – jaunomis ateitininkėmis, kurios entuziastingai pritarė tokiam projektui. Juk jaunimas tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje turi bendrų tikslų ir pomėgių, kuriais galėtų tokiame susipažinimo renginyje pasidalyti. Pagaliau tokiuose susitikimuose gal ir susikurtų lietuviškų šeimų. Jos pačios dukros savo būsimus lietuvius vyrus sutiko JAV organizuotose tautinių šokių šventėse. Angelė Nelsienė džiaugiasi, kad Lietuvoje yra gražaus jaunimo, kuriam rūpi dvasinio gyvenimo ir patriotizmo propagavimas, nors dažnai žiniasklaida apie juos nutyli.
Paklausta apie dabartinę po LR Seimo rinkimų padėtį, Angelė Nelsienė pastebi tam tikrą stumdymąsi tarp partijų, nes kiekviena nori užsitikrinti sau kuo įtakingesnę vietą. Iš tikrųjų ji norėtų matyti didesnį partijų susikoncentravimą į lietuvių tautos nukraujavimą – emigraciją. Didesnį dėmesį skirti skaidresnei teisėsaugai, nes kalbantis su Lietuvos žmonėmis, jie skundžiasi vyraujančiu neteisingumu, ir tai verčia žmones emigruoti. Angelės Nelsienės nuomone, dvigubos pilietybės suteikimas nesugrąžins lietuvių iš emigracijos, tik naujų darbo vietų sukūrimas, mokesčių mažinimas ir didesni atlyginimai stabdys išvykstančiųjų skaičių. Pašnekovė pasigenda darbo kodekso įteisinimo, nes to reikia dėl investicijų. Nes kol nesumažintas korupcijos lygis, nesutvarkyta teisinė sistema, vargu reikia tikėtis investicijų atėjimo. Turime daug išsimokslinusio ir labai kvalifikuoto jaunimo įvairiose srityse, tačiau baigę mokslus jie bėga į užsienį, kad realizuotų savo profesijas ir už tai gautų gerą atlyginimą. Todėl turėtų būti ugdomas didesnis patriotizmas ir pilietiškumas savo šaliai, kad baigę aukštesniuosius mokslus bent keletą metų padirbėtų Lietuvoje. Turėtų būti apskaičiuota, kiek ir kokių specialybių studentų reikia Lietuvai, steigti daugiau amatų mokyklų, kad atsirastų darbininkų, kurių nereikėtų atsivežti iš užsienio.
Paskutinį, gal netgi svarbiausią, dalyką, kurį įvardija Angelė Nelsienė, yra vis dar klestintis alkoholizmas ir narkomanija. Pasaulio ir JAV lietuvių bendruomenėse šia tema tiek kalbėta, kad galima būtų prirašyti didžiulę knygą. Jokie draudimai nieko nepadės, jei nebus imtasi radikalių priemonių pradedant auklėjamąja veikla nuo pradžios mokyklos. Plintanti narkomanija taip pat reikalauja daugiau šviečiamojo darbo ir dvasingumo ugdymo tarp jaunimo. Niekaip nesuprantama, kodėl valstybė negali susitvarkyti su romų taboru, kuriame parduodami narkotikai, kurie žudo Lietuvos žmones, ypač jaunimą. Juk tai nėra didžiulis pasaulinis miestas niekaip nepasiekiamas ir neprivažiuojamas. Tik išsprendę daugelį čia minėtų problemų, galėsime žengti nors kelis žingsnius į priekį ir pasiekti laimėjimų.
Nors išvardyta daug negerovių, Angelė Nelsienė pastebi Lietuvoje daug padarytos pažangos, naujovių, išradimų mokslo ir technologijų srityse. Ji su vyru Romu džiaugiasi Lietuva čia praleisdami beveik pusę metų. Jiems nėra geresnio ir gražesnio krašto pasaulyje ir, jeigu ne dukros ir 10 anūkų, gyvenančių JAV, nuolat gyventų Lietuvoje. Angelė ir Romas Nelsai įsteigė Lietuvoje 5 firmas investuodami didžiules lėšas ir sukūrė nemažai darbo vietų. Jiems meilė Lietuvai ir jos gerovė – vienas didžiausių rūpesčių, todėl norėtų, kad daugiau užsienio lietuvių kurtų čia savo verslus.
Atgal
.jpg)
(1).png)
