VISUOMENĖ
02 25. Stebuklą prisiminus
Justas Arasimavičius
Žmonėms, kurie teigia, jog netiki stebuklais, visada galima pasiūlyti atsigręžti į Lietuvos istoriją. Juk čia stebuklų tiesiog apstu.
Vieną jų jau devyniasdešimt devintą kartą prisiminėme šiemet – Vasario 16 dieną. Tai mūsų valstybingumo stebuklas! Juk kas galėjo patikėti, kad daugiau kaip po 120 metų priespaudos, niekinimo ir kankinimų bevardis Šiaurės Vakarų kraštas atgims Lietuvos valstybe! Būrelis inteligentų, svajotojų, idealistų, vadovaujami niekada nebūsiančio užmiršto dr. Jono Basanavičiaus, visam pasauliui pareiškė, kad 1918 metų vasasio 16 dieną tautų žemėlapyje vėl atsiras vardas senos garbingos valstybės. Ir atsiras nepaisant kaimynų noro jį ištrinti iš valstybių istorijos puslapių.
Skautai klausosi Gražinos Mareckaitės pasakojimo
Iš kairės į dešinę Lietuvos skautų sąjungos (LSS)brolijos vyriausiasis skautininkas Vydūnas Trapinskas, centre – LSS akademinio skautų sąjūdžio vadovas dr. Julius Šalkauskas ir LSS seserijos vyriausioji skautininkė Dalia Rukšėnaitė
Skautai džiaugiasi nuotraukų paroda
Dr. Jonas Basanavičius po savęs paliko ne vieną stebuklą, todėl jo vardas, kaip ir mūsų garsiausio karaliaus Vytauto Didžiojo vardas, bus gyvas, kol bus gyvas nors vienas lietuvis. Stebuklinga net ir Tėvynės patriarcho mirtis: dr. J. Basanavičius, kaip ir jo žmona, mūsų ašarų pakalnę paliko vasario 16 dieną. Kokia simbolinė data! Ir net išeidamas šis iškilus valstybės veikėjas sugebėjo palikti paskutinį stebuklą – tai Vilniaus skautus ir savo globotinį, Tėvynės darbų tęsėją, legendinį Vilniaus skautų bei sportinio gyvenimo organizatorių, Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytoją, vėliau ir Sibiro kankinį Praną Žižmarą.
Šių metų vasario 16 dieną, švęsdami Tėvynės 99-tąjį gimtadienį, visų Lietuvos skautų organizacijų skautai rinkosi į Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus kiemelį prisiminti amžinai jaunu palikusio savo legendinio vado Prano Žižmaro 110-tąsias gimimo metines.
Kaip į kiemelį sunkiai tilpusiems skautams priminė Lietuvos skautų sąjungos vyriausiasis skautininkas brolis Vydūnas Trapinskas, Lietuvos trispalvę turime kelti su tokia pat drąsa, tikėjimu ir pasididžiavimu, kokius turėjo Pranas Žižmaras, 1928 metais lenkų okupuotame Vilniuje keldamas lietuvių tautos vėliavą Gedimino pilies bokšte.
Ir vėliava kilo! Kartu kilo garbingų skautininkų rankų saliutas, brolių vyčių lazdos ir mažųjų skautukų pirštukai, atiduodami pagarbą Tautinei giesmei, Lietuvos trispalvei ir primindami amžiną skautų priesaiką – tarnauti Dievui, Tėvynei ir artimui. Su vėliava ir Tautos himno žodžiais Dievop kilo visų ten susirinkusiųjų širdys ir tegu jos niekada nenupuls žemėn.
Pakėlę Lietuvos trispalvę savo legendinio vado Prano Žižmaro ir visos Lietuvos garbei, skautai visus susirinkusiuosius pakvietė į Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus patalpas apžiūrėti jų gyvenimus ir tarnystę atspindinčią nuotraukų parodą bei paklausyti teatrologės ir garsiojo skautininko P. Žižmaro dukterėčios Gražinos Mareckaitės pasakojimo apie savo dėdę. Įdomi buvo gerbiamos G. Mareckaitės kalba! Net mažiausieji skautukai susikaupę klausėsi įspūdingų Prano Žižmaro žygių istorijos ir legendomis apipintos garsiosios 1938 metų dvikovos kardais dėl įžeistos Lietuvos garbės (tikriausiai paskutinės tokios Europos istorijoje!). Garsiojo skauto dukterėčia prisiminė ir savo dėdės kančios kelius baisiuose Vorkutos lageriuose, kurie ir nutraukė šio legenda tapusio lietuvio jaunystę (į tremtį legendinis Vilniaus skautų vadovas išvežtas su pirmąja trėmimų banga 1940 metais).
Gražinos Mareckaitės kalbą pagyręs Lietuvos skautų sąjungos Lietuvos Valdovų rūmų tunto vadas brolis Ričardas Simonaitis pakvietė visus neabejingus skautams susiburti ir bendromis jėgomis išleisti trečiajį šios autorės knygos „Debesų karžygys. Legenda apie Praną Žižmarą“ leidimą, o skautų širdžių ugnies sujaudinti tėveliai klausinėjo, kaip galėtų leisti savo vaikus į skautus – tegu ir jie bus ugdomi riteriškumo ir tarnavimo Tėvynei dvasia!
Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus darbuotojų pavaišinti arbata ir sausainiais, apžiūrėję skautiško gyvenimo akimirkų bei Antano Rimanto Šakalio skautiškosios tematikos pašto vokų parodą, dabarties riteriai skautai ir juos mylintieji išskubėjo toliau su tėvynainiais švęsti Lietuvos valstybės gimtadienio ir stengtis, kad Tėvynėje gyventi būtų geriau.
Lietuvos skautų sąjungos Akademinis skautų sąjūdis širdingai dėkoja Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejui ir jo direktorei Jolantai Paškevičienei už šiltą priėmimą po muziejaus stogu ir surengtą skautiško gyvenimo akimirkų parodą. Taip pat dėkojame visiems broliams ir sesėms skautams iš visų skautiškų organizacijų už vienybę, dalyvavimą ir parodai atneštas nuotraukas.
Vilniečius ir Vilniaus svečius kviečiame užsukti į Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejų (Pilies g. 40) apžiūrėti skautiško gyvenimo nuotraukų bei skautiškosios tematikos pašto vokų parodą, kuri veiks iki šių metų vasario 28 dienos.
Atgal
.jpg)
(1).png)
