VISUOMENĖ
05.27. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos ataskaitinis rinkiminis susirinkimas
Lidija Veličkaitė
Lietuvos Mokslų Akademijos didžiojoje salėje 2017 m. gegužės 17 d. įvyko Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Darbotvarkėje: Lietuvos Sąjūdžio veikla Lietuvos šimtmečio kontekste, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos 2015 05 13–2017 05 17 ataskaita, sąjūdininkų pagerbimas, nutarimų priėmimas, Vilniaus Sąjūdžio tarybos rinkimai ir tarybos pirmininko tvirtinimas. Į ataskaitinį rinkiminį susirinkimą gausiai susirinko Vilniaus sąjūdininkai, taip pat Kauno, Ukmergės, Utenos, Biržų sąjūdžio atstovai, užpildę visą didžiąją salę. Lietuvos Mokslų Akademijos vadovybė Vilniaus sąjūdininkams visada nemokamai duoda patalpas.
Ataskaitinis rinkiminis susirinkimas pradėtas Lietuvos himnu ir giesme „Marija Marija“, kuriuos giedoti talkino didžiosios salės scenoje išsirikiavęs Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio folkloro ansamblis „Giedra“, giesmininkų grupė „Karunka“, ir patys jauniausi skautininkai iš Valdovų rūmų skautų tunto. Kunigas Julius Sasnauskas pasveikino ir palaimino visus susirinkusius, palinkėjo gerų darbų ir Dievo palaimos.
Pasaulinėje istorijoje pirmą kartą praeitų metų vasarą įvyko Valdovų rūmų skautų tunto, vadovaujamo skautininko Ričardo Simonaičio, Lietuvos Karaliaus Vytauto Didžiojo 600 m. jubiliejaus krepšinio turnyras. Tad jauniesiems skautininkams buvo įteikti Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos paruošti padėkos raštai.
Ataskaitinio rinkiminio susirinkimo dalyviai
Kalba akademikas prof. habil. dr. Antanas Tyla
Kunigas Julius Sasnauskas sveikina ir laimina susirinkimo dalyvius
Ataskaitiniam rinkiminiam susirinkimui pirmininkauja: iš dešinės - Nijolė Balčiūnienė, Hubertas Martinkėnas, Regina Jakučiūnienė, Leonas Kerosierius
Pranešimą „Lietuvos Sąjūdžio veikla Lietuvos šimtmečio kontekste“ skaitė akademikas prof. habil. dr. Antanas Tyla. Akademikas, stebėdamas mūsų istorijos tėkmę, pastebi, kad lietuviai visuomet susitelkia ten, kur reikia ir pasiekia savo tikslų, tiek kovoję dėl laisvės, tiek dėl savo kalbos, tiek dėl kitų dalykų. Kitais metais pažymėsime 100 metų jubiliejų nuo modernios Lietuvos valstybės sukūrimo. Tad turime prisiminti pirmosios demokratinės valstybės kūrimosi žingsnius. 1917–1918 m. Lietuvos valstybės kūrimas turėjo kelis etapus. Vienas iš etapų buvo lietuvių konferencijos Vilniuje 1917 m. organizavimas ir sušaukimas. Šioje konferencijoje priimti Lietuvos valstybingumui svarbūs nutarimai ir svarbiausia tai, kad buvo sudaryta lietuvių tautos politinė atstovybė – Lietuvos Taryba. Ir ši konferencija įgaliojo Lietuvos Tarybą siekti, kad būtų paskelbta Nepriklausoma Lietuvos valstybė ir įgyvendintas Nepriklausomos valstybės statusas. Trečias etapas, kuris mažiausiai yra žinomas, tai savanoriškas lietuvių tautos referendumas, kuris vyko 1918 m. pavasarį, vasarą ir rudenį. Šiuo etapu lietuvių tauta pripažino Lietuvos Tarybos paskelbtą Nepriklausomą Lietuvą kaip savo valstybę ir prisiėmė įsipareigojimus ją vystyti, stiprinti ir joje gyventi. Akademikas apsistojo prie trečiojo etapo, papasakodamas, kaip jis vyko. Kai buvo paskelbtas Vasario 16–tosios aktas, atsirado didesnės galimybės lietuvių tautai bendrauti su Lietuvos Taryba ir padėti jai kurti Lietuvos valstybę. Pirmieji Nepriklausomybės metai, ypač iki 1918 m. rudens, buvo labai nestabilūs ir kritiški, kadangi karinė okupacinė vokiečių valdžia nesiskaitė su Lietuvos Taryba, žemino jos autoritetą lietuvių tautos akyse. Tad reikėjo visos tautos paramos Lietuvos Tarybai, kad ji jaustų ant savo pečių tautą ir jos siekį gyventi Nepriklausomoje šalyje. Tokios paramos Lietuvos Taryba sulaukė. Kai kurie Lietuvos miestai, kaimai, parapijos, draugijos pradėjo siųsti Lietuvos Tarybai pasirašytas kolektyvines peticijas, kuriose buvo skelbiama, kad pasitiki Lietuvos taryba, jos darbais ir ragina visiškai įgyvendinti Lietuvos Nepriklausomybę. Akademikas sako, kad surasta apie 80 tokių kolektyvinių peticijų iš įvairių Lietuvos vietovių: miestų, kaimų, parapijų, draugijų ir šias peticijas galima laikyti savotišku lietuvių tautos referendumu, pripažįstant Lietuvos Nepriklausomybę ir suverenią Lietuvos valstybę.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius apžvelgė Vilniaus skyriaus tarybos svarbiausius nuveiktus darbus 2015 05 13–2017 05 17 m. laikotarpiu: pavojų dėl statomos Astravo atominės elektrinės Lietuvos pašonėje, Lietuvos raidyno, įteisinto Konstitucijoje, gynimo, išplitusią didžiulę girtavimo žalą, apgailestavo, kad nuo 2014 m. Vasario 16–tosios prie Krašto apsaugos ministerijos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo Pirmininko generolo Jono Žemaičio–Vytauto paminklo didingai nebeminima LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. pasirašyta Deklaracija, kaip tai būdavo iki 2013 m., aiškinant, kad šios iškilmės perkeltos į Minaičius, esančius Radviliškio rajone. Per dvejus metus Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba išnagrinėjo 147 klausimus, priėmė 104 rezoliucinius dokumentus, kurie buvo įteikti aukščiausioms Lietuvos institucijoms. Į šiuos rezoliucinius dokumentus visada buvo gaunami atsakymai. Kiekvienam ataskaitinio rinkiminio susirinkimo dalyviui buvo įteikta 20 puslapių Vilniaus sąjūdžio tarybos veiklos ataskaita.
Susirinkusius sąjūdininkus pasveikino buvęs Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas ir buvęs LR Seimo narys Rytas Kupčinskas, Čečėnijos Respublikos Ičkerija atstovė Baltijos šalims Aminat Saijeva. Diskusijose kalbėjęs kalbininkas dr. Kazimieras Garšva aiškino susirinkusiems apie valstybinės kalbos svarbą lietuvybės ir valstybingumo išsaugojimui, nes LR Seime pateikiami antikonstituciniai LR piliečių asmenvardžių rašymo projektai. Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys ir buvęs LR Seimo narys Gintaras Songaila pasisakė dėl neteisėto finansų ministro Viliaus Šapokos pasirašyto įsakymo „Dėl mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo“ (2017 kovo 13 d., Nr. 1k-98) ir perdavimo jo 5–6 Lenkijos pranciškonams, pretenduojantiems į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinį ansamblį. Taip pat kalbėjo istorikas Romas Batūra, Kauno, Ukmergės, Utenos, Biržų Sąjūdžio atstovai.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba pagerbė visus atvykusius į renginį sąjūdininkus padėkos raštais, dėkodama už jų nuveiktus darbus ir pasišventimą kilniam reikalui – Tėvynės labui.
Susirinkime buvo priimtos trys rezoliucijos: Dėl vardų ir pavardžių rašybos, dėl 2018 m. paskelbimo Sąjūdžio metais ir dėl patirtų nuostolių išaiškinimo ir susigrąžinimo (šešėlinis verslas, atlyginimas vokeliuose, korupcija). Buvo išrinkta nauja Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus 42 narių taryba iš 24 Vilniaus m. visuomeninių organizacijų, patvirtintas tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius.
Ataskaitinis rinkiminis susirinkimas užbaigtas menine dalimi – Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio folkloro ansamblio „Giedra“ atliekamomis dainomis, pritariant visiems renginio dalyviams.
Nuotraukos Jono Česnavičiaus
Atgal
.jpg)
(1).png)
