VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

06 18. Už blaivią Lietuvą

Jonas Kačerauskas

Spaudoje skamba siaubingi šūkiai: „Lietuva baigia prasigerti!“, „Gelbėkim alkoholy skęstančią Lietuvą!“ ir t.t. Tai baimę keliantys šauksmai, kurių teisingumą pagrindžia statistiniai duomenys. Kiekvienas, kuriam bent kiek rūpi tautos ateitis, negali į visa tai ramiai žiūrėti. Juo labiau negali likti abejinga moksleivija. Moksleivija turi ruoštis stoti į kovą su girtavimu ir suvaidinti toje kovoje lemiamą vaidmenį. Iš moksleivijos turi išsiveržti šviesūs ir gausūs abstinencijos spinduliai ir išplisti po miestus, kaimus. Taip rašė J. Lukšas str. „Moksleivis blaiviame fronte“, išspausdintame laikraštyje „Sargyba“, 1939 m., Nr. 6.

O kaip yra šiandieną - po 72 metų, ištobulintos technologijos, interneto amžiuje? Tokių šūkių spaudoje niekur nerasime. Ar jau tapome abstinentai, nevartojantys jokių svaigalų, atsiradusių Europoje XII–XV a., kai žmonės buvo tamsūs, mažai kas mokėjo skaityti, rašyti? Buvo manoma, kai žmonės bus apsišvietę, jie nevartos jokių žalingų svaigalų. Taip manė dr. Jokūbas Šimkevičius (1775–1818), vyskupas M. Valančius (1801–1875) ir kiti. Deja! Su XIX ir XX a. pasiekimais moksle, technikoje ir kitose gyvenimo srityse atsirado dar žalingesni svaigalai – narkotikai. Šį kartą norisi kalbėti apie Lietuvoje labiausiai paplitusius įprastinius svaigalus: alkoholį, rūkalus.

Šiandieną Vilniaus ir kitų miestų, rajonų, miestelių gatvėse neretai matyti jaunų išgėrusių, svirduliuojančių, su cigaretėmis dantyse vyrų, merginų ir paauglių, o prie švietimo, mokslo židinių būrelius rūkančių, gurkšnojančių alų; spaudos puslapiuose aprašyti siaubingi išgertuvių rezultatai.

Pasklaidę „Lietuvos statistikos metraščius“ (toliau LSM) puslapius ir palyginę išgerto alkoholio ir kitus duomenis 1918–1940 m. Nepriklausomos Lietuvos su dabartie Lietuva, rasime siaubingą skirtumą, pvz.: 1930–1937 m., išskyrus 1935 krizės metus, parduota alkoholinių gėrimų per metus vienam gyventojui po 0,93 litro gryno (100) alkoholio. Tuo tarpu 2000–2007 m. jau po 10,45 l, t.y. 11,2 karto daugiau negu 1930–1937 m. Kai lyginame parduodamo stiprumo alkoholinių gėrimų kiekius, gauname 1937 m. vienam Lietuvos gyventojui tenkančių įvairių alkoholinių gėrimų per metus po 7,8, o 2007 m. jau po 111,7 l, t.y. 14,3 karto daugiau negu 1937 m. Tiesa, šiuo metu daugiau vartojame silpnesnius gėrimus negu anais metais.

Ir štai suvartoto alkoholio rezultatus matome LSM kituose puslapiuose: mirė apsinuodiję alkoholiu 1932–1938 m. 115 žmonių, 2002–2008 m. – 3170 žmonių; nusižudė 1935–1939 m. – 1123, 2005–2009 m. – 5642 žmonės.

Spauda mini, kad Lietuva savižudžių skaičiumi yra pasaulio valstybių lyderė. Tą patvirtina ir statistikos duomenys, pvz.: 100 tūkst. gyventojų Europos Sąjungos vidurkis 2008 m. buvo 10,1, o Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko 2008 m. 30,7; 2009 m. 31,5 žmonės. Atskirai imant Graikijoje – 2,8, Ispanijoje – 6,5 žmonės ir t.t.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Įskaitinių eismo įvykių statistika Lietuvoje 2005–2008 m. duomenimis keliuose žuvusiųjų skaičius vienam milijonui gyventojų teko: Lietuvoje 2007 m. – 218, 2008 m. – 148 žmonės, kai tuo tarpu Maltoje 34 ir 37, Olandijoje 43 ir 43, Didžiojoje Britanijoje 50 ir 48 ir t.t. Galime pasidžiaugti, kad nuo 2008 m. žuvusiųjų pradėjo mažėti.

Gyventojų amžiaus trukmė Lietuvoje mažiausia iš visų Europos Sąjungos valstybių. Vidurkis Europos Sąjungoje 2008 m. buvo vyrų 76,1, moterų 82,2 m. Lietuvoje vyrų – 66,3, moterų – 77,6 metai (LSM 2010, p. 692).

Daug žmonių žūsta gaisruose, pvz.: 1937–1939 m. LSM duomenimis žuvo 143; 2007–2009 m 771 žmogus. 41,5 proc. gaisrų įvyko dėl rūkorių kaltės.

Nužudymų vidurkis Europos Sąjungoje 2008 m. buvo 100 tūkst. gyventojų 1, Lietuvoje – 7 žmonės, Didžiojoje Britanijoje – 3, Austrijoje 0,5 žmogaus ir t.t. Didelę dalį šių nelaimių sukelia svaigalų vartojimas.

Kas apskaičiuos dėl svaigalų vartojimo patirtus nuostolius, ypač moralinius, sugriautus žmonių likimus, beglobių vaikų ašaras… Juk kas tryliktas beglobis vaikas yra našlaitis, o kiti turi tėvus. Girtuokliaujančių tėvų šeimose daugiausia gimsta nesveikų vaikų.

Kaip teigia prof. V. Ždanovas, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 8 litrai gyventojui alkoholio per metus yra riba, nuo kurios prasideda negrįžtamos tautos nykimo procesas. Manau, skaitytojas primins, kodėl neprasigėrė prancūzai, italai, gruzinai… Mokslas tai paaiškina, kad kiekvieno žmogaus organizme gaminasi specialūs fermentai, neutralizuojantys patekusį į organizmą alkoholį. Daug šio fermento gamina organizmai žmonių, gyvenančių šiltuose kraštuose ir tūkstantmečiais vartojančių vynuoges. Jie valgo vynuoges, virškinimo sistemoje jos rūgsta, gaminasi fermentai. Šiaurės kraštų gyventojų organizmuose fermentai beveik nesigamina arba labai mažai gaminasi…

Metinei oro temperatūrai sumažėjus penkiais laipsniais, mirtingumas nuo alkoholio išauga 10 kartų. Štai kodėl alkoholiu buvo išnaikinti Šiaurės Amerikos indėnai, dešimtys mažų Sibiro, Šiaurės ir Tolimųjų Rytų tautelių.

Sovietmečiu 1980–1984 m. alkoholizmas Lietuvoje buvo pasiekęs apogėjų. Tuo laikotarpiu gryno alkoholio buvo suvartojama po 11,0–10,7 l per metus (tiek teko vienam gyventojui). Nuo 1985 m. šis procesas pradėjo mažėti. 1992 m. suvartoto alkoholio vienam gyventojui teko po 3,0 l. Tačiau per 21 nepriklausomybės metus vėl smukom ir 2007 vėl kulminacija – suvartota daugiau, negu sovietmečio apogėjaus metais (po 11,4 l), o kai kurių žmonių teigimu, su iš užsienio įvežamais alkoholiniais gėrimais po 18 litrų. Mūsų partijos, politikai, rungdamiesi dėl valdžios olimpo, buvo pamiršę mūsų vaikus, jaunimą.

Džiaugtis, kad pastaraisiais krizės metais sumažėjo alkoholinių gėrimų, rūkalų suvartojimas dar per anksti. 1934–1935 ekonominės krizės metais alkoholinių gėrimų buvo parduota 32,5 proc. mažiau negu 1930 m. ir 50 proc. mažiau negu 1924 m., bet praėjus ekonominei krizei buvo geriama ne mažiau.

Anoje 1918–1940 metų Nepriklausomoje Lietuvoje, alkoholinė kova buvo gerai organizuota, vadovaujama Lietuvių katalikų blaivybės draugijos (LKBD). Buvo ir kitų mažesnių blaivybės organizacijų: Lietuvos sveikatos ir blaivybės draugija „Sveikata“, Lietuvos mokytojų abstinentų draugija, nuo 1937 m. Lietuvos blaivinimo sąjunga. Iš viso jų buvo apie dešimt. Tada įvairių organizacijų buvo daug ir visos gausios. Pvz., Angelo sargo vaikų sąjunga turėjo apie 60 tūkst. narių, abstinentiška katalikių moterų sąjunga apie 100 tūkst. narių, katalikiško jaunimo sąjunga „Pavasaris“ apie 92 tūkst., Šaulių sąjunga apie 60 tūkst. narių. Kone visos jos turėjo abstinentų sekcijos arba žmogų, kuris rūpinosi organizacijos narių blaivumu. Ypač aktyvūs buvo pavasarininkai. Jie rengdavo abstinentines vestuves, vyrų išleistuves į karinę tarnybą arba grįžusių sutiktuves. Per metus buvo organizuojamos dvi blaivybės savaitės (žiemą ir vasarą). Blaivybės savaitės metu į kovą prieš girtavimą būdavo pajungta visa švietimo sistema, radijas, spauda…

Deja, šiandieną mes tyliai nykstame – žūstame ir ne vien šimtatūkstantine emigracija; dar daugiau, dar anksčiau pradėjome nykti, žūti dėl svaigalų vartojimo, tuo pačiu dėl moralinio nuosmukio.

Gerai, kad parduotuvių svaigalų pardavimo vietose priminimai – įspėjimai apie svaigalų vartojimo žalą, miestuose nematyti rūkalų reklamos, o greta alaus reklamos ir priminimas apie alkoholio žalą. Seime turime aktyvių blaivininkų, stabdančių svaigalų plitimą. A. Kubiliaus vadovaujama vyriausybė pradėjo atsisakyti girtaujančių valdininkų, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas jaunas, aktyvus doc. dr. Aurelijus Veryga vadovauja ir vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžiui.

Būtina, kad visos partijos įsijungtų į kovą prieš svaigalų vartojimą ir prieš tuos, kurie smukdo žmogaus moralę, dvasingumą.

Mokyklos pagrindinis uždavinys turėtų būti išauklėti dorą, dvasingą, tvirtos valios žmogų, nevartojantį jokių svaigalų. Vaikai nori ne tik mokytis, bet ir dirbti, pasireikšti, o vasarą ir keliauti, stovyklauti, tam geriausia būreliai, ateitininkų, skautų, valančiukų organizacijų. Gerėjant ekonominėms sąlygoms, reikia rasti lėšų priedui mokytojams, būrelių vadovams ir būrelių veiklai.

Kaip rašo K. Ralys str. „Alkoholizmo klausimas“, išspausdintame „Lietuvos žiniose“ 1939 m., Nr. 159, 160. „… Kovos su alkoholizmu sąjūdį tinkamai organizuoti gali tik vyriausybė kartu su plačiąja visuomene…“

Atgal