VISUOMENĖ
07.25. Tęsiantis tradicijas
Inžinierius Algimantas Bruzgys 2003 m. atkūrė „Ryto“ draugiją, kurios skyrių 1921 m. įsteigė jo senelis Morkus Bruzgys.
Pateikiame Algimanto Bruzgio pasakojimą apie tėvo ir senelio pradėtų darbų tęsimą.
Užrašė Irena Venclovaitė
***
Algimanto Bruzgio senelis Morkus Bruzgys 1921 m. Kriokšlyje įkūrė „Ryto“ draugijos skyrių. Ji Lydos–Gardino apskrityje steigdavo mokyklas, rūpindavosi mokytojais, rengdavo sueigas, gegužines, festivalius, spektaklius. Renginiams leidimo iš okupacinės lenkų valdžios neprašė, per sueigas lenkai leisdavo dainuoti tik tris lietuviškas dainas, o toliau repertuaras turėjo būti lenkiškas. Spektakliai turėjo būti valstietiški, buitiniai. M. Bruzgys viską derino su Vilniaus komitetu, jie tai žinojo, tad siųsdavo aktorius ir istorinių spektaklių scenarijus iš Lietuvos... Kai produktyviausią skyrių lenkai uždarė, M. Bruzgys 1928 m. jį reorganizavo į Šv. Kazimiero draugiją. Įsteigė Lietuvių ūkininkų skyrių. Į jį buvo priimtas Morkaus vyriausias sūnus Petras, vėliau jo tėvas Juozas. Jaunalietuvininkai organizavo sporto ir kultūros sueigas. Statydavo kryžius, nudažytus trispalvės spalvomis, keldavo lietuvišką vėliavą, giedodavo Lietuvos himną... Jo tėvas Juozas sovietmečiu rinko „Ryto“ draugijos archyvinę medžiagą, dalydavosi „geltonąja“ literatūra, po grupės susibūrimo giedodavo Lietuvos himną... Dalį archyvinės medžiagos tėvas perdavė į Vilniaus universitetą, T. Vrublevskio biblioteką. Tad nei vienas skyrius neturi tiek medžiagos, kaip Kriokšlio... Tėvas tik pasiliko Lietuvos ir Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios aktus ir Morkaus susirašinėjimo su Vilniaus komitetu, „Ryto“ draugijos centru ir broliu Mykolu, kuris iš Amerikos finansavo dalį veiklos, laiškus.
Algimantas Bruzgys
Iš tėvo ir kitų jo narių Algimantas perėmė dalį „Ryto“ draugijos archyvo su aktais, nelegalia literatūra ir vėliava, laiškais. Legaliai atkūrė 2003 m. „Ryto“ draugiją. Pastatė Dzūkijoje „Ryto“ draugijos muziejų. Jį įregistravo. Jame surinkta ekspozicija, eksponatai – iš Petrapilio, Vilniaus, Kriokšlio. Rytiečių grupė iš Vilniaus kasmet organizuoja vasarą sueigas, pagal tradicijas kelia vėliavas su Vyčiu ir „Ryto“ draugijos, giedame Lietuvos, Vilniaus ir dzūkų partizanų himnus,. Organizuoja tematines regatas baidarėmis Ūla 25 km. Šiais metais antroje Morkaus sueigoje dalyvavo šešiasdešimt žmonių. Pirmininko senelis carizmo laikais mokėsi Petrapilyje ir kai atsirado politinis atšilimas, kai buvo nuimtas spaudos draudimas, jisai patariant pažangiems kurso rusams, pagalvojo, kad buvo galima atkurti LDK konfederacijos pagrindais, kad būtų kaip alternatyva carinei Rusijai. Jis rinko parašus dabartinės Baltarusijos, Lietuvos teritorijoje, ten, kur Lietuva buvo nuo pradžių. Jis surinko parašus ir pateikė carui, tad nukentėjo – buvo ištremtas iš Petrapilio į Ukrainą. Tad dirbo vokiečių šachtose meistru. Baigęs, regis, buvo ekonomiką. Buvo finansininkas. Tremtyje susipažino su savo drauge, būsima žmona Salomėja iš Anykščių. Ji, vokiečiams nacionalizavus „kromą“, patraukė į Ukrainą. Morkus pažinojo ir dr. J. Basanavičių, ir brolius Vileišius. Petrapilyje baigusių mokslus šviesuolių nebuvo daug. Jo bendražygiai, dr. J. Basanavičiaus akiratyje, po Petrapilio 1913 m. įkūrė „Ryto“ draugiją Vilniuje. Senelis buvo gimęs apie 1881–1885 m. Jo pavardė Petrapilyje buvo Bruzg Morkus. Tėvas buvo gimęs 1923 m.
Kai prasidėjo revoliucija, senelis traukėsi į Lietuvą. Nusipirko mašiną „Ruso-Balt“. Sustabdžius bolševikams, su žmona Salomėja prarijo auksinių monetų, atsikėlė į Vilnių, ten apsigyveno. Mašiną bolševikai likvidavo. Dr. J. Basanavičius patarė jam įkurti „Ryto“ draugijos skyrių. Persikėlė į Kriokšlio kaimą Rygos-Gardino apskrityje. Ten jis įkūrė „Ryto“ draugijos skyrių, grupė buvo gan stipri, patriotiška. Skyrius, mokyklas steigė pagal lenkų reikalavimus. Klasėse kabodavo Lenkijos herbas, Lenkijos prezidento portretas ir Vytis. Skyrius platino uždraustą lietuvišką literatūrą, organizavo gegužines. Kontrabandinė literatūra buvo gabenama iš Kauno, Tilžės. Taip pat iš Vilniuje buvusios lietuviškos spaustuvės, kurioje buvo leidžiamas „Vilniaus žodis“, jo okupacinė lenkų valdžia neleisdavo gabenti į Vilniaus pakraščius. Morkaus sūnus Juozas 1938 m. iš Vilniaus gabendavo literatūrą. Kartą prie Dubičių jį sutiko lenkų žandarai ir taip sumušė, kad šis komos būsenoje išgulėjo dvi savaites.
Morkaus rengti festivaliai, spektakliai ir gegužinės žadindavo patriotizmą ir skatindavo priešintis nutautėjimui. Visur po gegužinių, spektaklių jie iškeldavo kryžius. Kur „Ryto“ draugijos skyrių nebuvo, kur nepasiekdavo Morkaus „Dvasios kariai“, ten automatiškai lietuviai buvo paverčiami lenkais.
Juozas sovietiniais laikais nelegaliai atkūrė „Ryto“ draugiją, platinusią nežinomą Lietuvos istoriją, straipsnius, dalydavosi informacija... Algimantas būdamas jaunas susidomėjo filosofija – Nyčės, Šalkauskio, Fichtės ir kitais. Šią literatūrą per pažangius suaugusiuosius gaudavo nuo šeštos klasės. Labai patiko Vydūnas, tad pradėjo rašyti filosofinius straipsnius. Nelegaliai iš klasės draugo nusipirko spausdinimo mašinėlę, spausdindavo filosofinius eilėraštukus, atsiliepimus ir savo straipsnius. Į pašto dėžutes mesdavo tuos eilėraštukus, taip pat juos platindavo jo paties 1970 m. įkurta nelegali „Stoikų“ draugija. Algimanto stoikiečiai buvo pažangūs hipiai. Dzūkų gatvėje pas siuvėją pasisiuvo geltonos, žalios ir raudonos spalvų kostiumus ir vaikščiodavo Kaune po Laisvės alėją ir Vilniuje per „brodą“. Milicininkai juos stabdydavo. Algimanto bendražygiai per hipių sueigas keldavo Lietuvos vėliavą. Jos buvo iškeltos Vilniuje, Dzūkų gatvėje, Trakuose ir Priekulėje. Tai buvo daroma slaptai su didele konspiracija. Dažniausiai naktį, saugojantis nuo pašalinių. Lietuviškas trispalves vėliavas Algimantas siūdavo pats nematant tėvams. Jį siūti išmokė siuvėja dirbusi mama.
Morkaus palikuonys tęsia lietuvininkų tradicijas – tai, ką darė senelis, jo sūnus prie lenko, darydavo ir vaikaitis prie ruso ir net šiais laikais.
Algimantas tęsia senelio ir tėvo tradicijas. Atrodo, dabar jokių pavojų Lietuvai nėra, tačiau širdis tebevirpa, keliant vėliavą, giedant Lietuvos, Vilniaus ir Dzūkų partizanų himnus. Kitais metais jo „Ryto“ draugija organizuos Morkaus regatą, skirtą dr. J. Basanavičiaus mirties 90-mečio progai. Varėnos rajono savivaldybės administracija žadėjo „Ryto“ draugijos muziejui padovanoti lentelę ir originalią vėliavą su Vyčiu. Tad senoji vėliava – su Vyčiu ant baltos drobės – bus atiduota muziejui...
Atgal
.jpg)
