VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

08.19. Palangoje paminėjome Prezidento A. Smetonos gimtadienį

Zigmas Tamakauskas,

LS Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas

Rugpjūčio 10 dieną Palangos grakščioje  „Baltojoje“ viloje  su būreliu sąjūdiečių paminėjome Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 143-čiąsias gimimo metines. Šioje viloje Prezidentas su šeima vasaros metu atostogaudavo. Tuomet vilą valdė Marija Tiškevičiūtė, kuri sovietams okupavus Lietuvą, enkavedistų buvo suimta ir ištremta. Tremtyje ir mirė. Jos kapas nežinomas. Iškilios Lietuvos patriotės Marijos vardą tik mini Palangos kapinėse šeimos antkapinis  paminklas.

Prezidentas į Palangą vykdavo iš Kauno traukiniu iki Kretingos. Kretingos geležinkelio stotis būdavo išpuošta vėliavomis ir žalumynais. Kelias į Palangą taip pat būdavo papuoštas vėliavomis, vainikais, gėlėmis,  išpuoštais žalumynų pynėmis pastatytais vartais. Palangoje Lietuvos Prezidentą iškilmingai su duona ir druska pasitikdavo jos burmistras aušrininkas Jonas Šliūpas, veikiančių tautinių organizacijų atstovai, vietos gyventojai ir poilsiautojai. Prezidentas atsakydamas į sveikinimus, pabrėždavo, kad Palanga jam esanti visada brangi, brangus jos kiekvienas kampelis, menantis jo jaunystės mokslo metus.

Pokalbyje  kartu su dabartiniais  vilos šeimininkais  Gražina ir Juozu Robačevskiais  prie jų paruoštos  kvapnios arbatos puodelio ir uždegtos simbolinės vaškinės žvakės šviesos, prisiminėme pirmojo Lietuvos Prezidento ne tik jo mokyklinius metus Palangos progimnazijoje,  jo čia išsiugdytą  nacionalinio sąmoningumo brandą, bet ir  jo nuopelnus  atkuriant bei stiprinant mūsų valstybę, jo daugiašakę  veiklą.

Palangos „Baltoji“ vila

Prie Palangos „Baltosios“ vilos, minint LR Prezidento Antano Smetonos 143-iąsias gimimo metines

Prezidentas Antanas Smetona

Mūsų iniciatyva 2010 metais prie „Baltosios“ vilos pastato buvo pritvirtinta ir memorialinė lenta, žyminti, kad šiame name vasarodavo Lietuvos Respublikos Prezidentas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Antanas Smetona. Tik norėtume, kad savivaldybė šiai atminimo  lentai suteiktų  estetiškesnę išvaizdą, o ne tik juodo lopo žymę.

Prezidento Antano Smetonos žingsnius Palangoje mena ir Birutės kalno papėdėje 1934 metais pasodintas ąžuolas. Jis pasodintas Prezidento 60-jo Gimtadienio proga ir vadintas Tautos vado ąžuolu. Kaip pasakojama, sovietmečiu šį ąžuolą norėta sunaikinti, bet savo istoriją gerbiantys miškininkai saugumiečius suklaidino, nurodydami kitą ąžuolą. Nurodytas ąžuolas buvo nukirsdintas, o tikrasis gražiai išaugęs išliko iki mūsų laikų. Prieškario Nepriklausomoje Lietuvoje prie šio ąžuolo kruopščiai sutvarkytame trikampiame žemės plote buvo užrašas Sveikiname tautos vadą.  Dabar ąžuolas  vietos žmonių iniciatyva aptvertas puošnia tvorele. Tik gaila, kad savivaldybė niekaip neįstengia arba nenori prie šio ąžuolo pastatyti lentelę, pažyminčią šio ąžuolo vardą ir jo pasodinimo istoriją.       Apskritai,  gaila, kad Prezidentą  Antaną Smetoną ir jo jubiliejines sukaktis  vengia  prisiminti kurorto valdžia. Prisimename 2014 metus,  kada daugelis Lietuvos vietų minėjo A. Smetonos prezidentu  išrinkimo 95-ąsias ir jo mirties 70-ąsias metines, Palangos savivaldybės  meras Šarūnas Vaitkus, nors ir buvo mūsų prašytas dalyvauti  Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus surengtame Prezidento  minėjime  Palangoje -  ne tik pats į jį neatėjo, bet ir neatsiuntė nė vieno žadėto savivaldybės  atstovo. Vėliau teisintasi, kad Prezidento Antano Smetonos minėjimo nėra numatęs to paties mero vadovaujamos  savivaldybės kultūros skyrius...

Gražiai Prezidento Antano Smetonos asmenybę apibūdino profesorius Alfonsas Eidintas: ... jis tapo sąmoningu lietuviu, jo tikrai nedraskė vidiniai svarstymai, kas jis – lietuvis ar lenkas. Jis lietuvis, ir viskas. Jo lietuvio, dvasios gyvenimas ėjo tiesiai. Nuo mažens auginamas lietuviškai, per mokyklas perėjo jausdamasis lietuvis. Motinos, talentingos pasakotojos, žadinamas, išmoko jausti gimtojo žodžio grožį...

Tad prisiminkime ir  gerbkime  mūsų Valstybei nusipelniusius žmones, neišduokime šių dienų mūsų Seime vykstančiuose   sūkuriuose savo gimtojo žodžio, savo  abėcėlės, nesiaurinkime valstybinės kalbos vartojimo erdvės.

 

Atgal