VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

08.29. Paskutinės Lietuvos okupacijos aukos 26-ųjų žūties metinių paminėjimas

Lidija Veličkaitė

Minint paskutinės okupacijos aukos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo kario savanorio Artūro Sakalausko 26-ąsias žūties metines, 2017 m. rugpjūčio 18 d. Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos stadione įvyko futbolo turnyras, skirtas kario savanorio Artūro Sakalausko pereinamajai taurei laimėti. Turnyre dalyvavo penkios Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) futbolo komandos: KASP 1-osios (Alytus), KASP 2-osios (Kaunas), KASP 3-osios (Klaipėda), KASP 6-osios (Šiauliai), KASP 8-osios (Vilnius). Taip pat dalyvavo Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono (Alytus) ir  Vokietijos (NATO priešakinių pajėgų batalionas) futbolo komandos.

Rugpjūčio 20 d. Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, po jų pagerbimo ceremonija Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriuje prie Artūro Sakalausko kapo.

Rugpjūčio 21 d. paminėjimo renginiai persikėlė į Vilnių: šv. Mišios Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje, prie paminklinio akmens, skirto kariui savanoriui Artūrui Sakalauskui jo žūties vietoje ir LR Seimo II rūmų galerijoje.

Akmuo, skirtas kariui savanoriui Artūrui Sakalauskui

Prie paminklinio akmens gėles deda Genovaitė Sakalauskienė su dukra Aušra

Rikiuotėje prie paminklinio akmens 

„Minime 26-rių metų sukaktį. Mename nepaprastas begalinio ryžto, pasiaukojimo ir meilės Tėvynei akimirkas, įrodžiusias pasauliui, kad mūsų tautos dvasios tvirtybė įveikia ir įveiks visus, kas kėsinasi, ar bandys kėsintis į Lietuvos nepriklausomybę. Meilė Tėvynei – nepaprastai galinga jėga. Ji nugali visus atėjūnus, padeda įveikti negandas, vienija žmones. Prieš 30 m. Lietuvos rezistentai pasmerkė nusikalstamą Stalino - Hitlerio paktą ir jo slaptuosius protokolus. Jie nepabūgo Sovietų represinių struktūrų ir galingos iki dantų ginkluotos melo imperijos. Laisvės kovotojai pratęsė nepriklausomybės kovų savanorių ir partizanų ryžtą. Suorganizavę viešą nesankcionuotą mitingą Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo, jie visam pasauliui tarė tiesos žodžius, primindami, kad Lietuva turi būti nepriklausoma.“ - kalbėjo paminėjimo vedėjas Gintaras Mikalauskas šalia paminklinio akmens, skirto kariui savanoriui Artūrui Sakalauskui.

Iškilmingoje pagerbimo ceremonijoje dalyvavo kario savanorio Artūro Sakalausko mama Genovaitė Sakalauskienė, sesuo Aušra su dukrele, Lietuvos Respublikos (LR) Seimo ir Vyriausybės nariai, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai, Lietuvos kariuomenės pajėgų ir dalinių vadai, Lietuvos laisvės gynėjai ir Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji, Artūro Sakalausko bendražygiai, visuomeninių organizacijų atstovai. Taip pat dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariai ir kiti garbingi svečiai. Rikiuotėje – Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo ir Didžiosios kovos apygardos 8-tosios rinktinės kariai su savanorių pajėgų vėliava, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos būrys su vėliava. Rikiuotę pratęsė Lietuvos kariuomenės rėmėjų – Lietuvos šaulių sąjungos jaunųjų šaulių būrys. Pagerbimo ceremonijoje grojo Krašto apsaugos savanorių pajėgų orkestras.

Iškilmingas renginys, skirtas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko 26-osioms  žūties metinėms paminėti, pradėtas Lietuvos himnu.

LR Seimo pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius kalbėjo Lietuvos jaunimo vardu, kuris jau neprisimena okupacijos laikų, tačiau džiaugiasi iškovota laisve ir atsivėrusiomis galimybėmis. „Už visa tai mes turime būti dėkingi vienam iš jaunųjų savanorių, atvykusiam iš Alytaus, Artūrui Sakalauskui, kuris atėjo į jau atkurtos Lietuvos karių eiles ir žuvo tarnybos metu, gindamas Tėvynės  laisvę prieš daugiau kaip ketvirtį amžiaus. Amžina pareiga ginti savo šeimą ir Tėvynę nėra tik žodis, ar šūkis, tai yra jausmas. Todėl ir Artūras Sakalauskas, jausdamas, kad Lietuvos laisvei ir garbei gresia pavojus, nedvejodamas bėgo ten, kur vyksta mūšis ir kur kaunasi jo draugai. Tragiški istorijos vingiai visada primena ir įpareigoja nepamiršti tų, kurie atlaikė agresorių jėgą, gynė mūsų šalies laisvę ir iškovojo Nepriklausomybę. Todėl dabartinė jaunoji karta, perimdama ano laikmečio dvasią, pasiaukojimą ir drąsą, turi prisiimti atsakomybę už savo valstybės ateitį.  Ir ypač dabar, kai didžioji kaimynė iš Rytų žvangina ginklais, kai žudo mūsų brolius ukrainiečius, kai prie mūsų valstybės sienų ruošia didžiausius karinius manevrus,“- kalbėjo A. Nekrošius.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, kreipdamasis į Artūro mamą Genovaitę, artimuosius ir visus susirinkusius teigė, kad Lietuva per ketvirtį amžiaus sustiprėjo, tapo saugesnė, nes niekada istorijoje neturėjo tiek sąjungininkų ir garantijų, kaip šiuo metu. Tačiau grėsmės ir pavojai niekur neišnyko. Tik pasikeitė jų formos – jos atsirado virtualioje erdvėje, atsirado melagingų žinių, kurių tikslas įtikinti pasaulį, kad nesame verti savo Nepriklausomybės ir laisvės. Todėl turime būti pasiruošę ginti savo Nepriklausomybę, kaip ją gynė partizanai, laisvės kovotojai, kariai savanoriai. Ir patriotizmas turi reikštis ne tik pažymint  laisvės kovotojų atminimą, bet kasdien - gyvenant, dirbant, kuriant geresnę ir gražesnę Lietuvą.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas, 1991 m. karys savanoris, dabar pulkininkas Artūras Jasinskas pasidžiaugė, kad kiekvienais metais didvyrio Artūro Sakalausko atminimas tampa  prasmingesnis, vis nauji kariai savanoriai stovi rikiuotėje, daugiau žmonių prisimena  ir įsisąmonina šią auką. „Nuolatos keičiasi kartos, tačiau Artūro atmintis išlieka. Ateidami prie paminklinio akmens, mes pastatome paminklą savo širdyse, paminklą laisvei ir kartu paminklą Artūro žygdarbiui. Ką tiktai prisiekė tarnauti Lietuvai 600 šauktinių savanorių ir greitai prisieks 90 naujai atėjusių į tarnybą.  Tai įrodo, kad didvyrių auka įkvepia, suteikia ryžto ir pasitikėjimo,“ - kalbėjo plk. A. Jasinskas.

Pakviesta kalbėti kario savanorio mama Genovaitė Sakalauskienė pradėjo savo parašytomis eilėmis: „O, Lietuva, jau neslegia Tavęs vergovės pančiai,/Sutrūko jie aplaistyti mūsų vaikų krauju./  Esi laisva, nors ir patyrus didžią kančią,/ Tik nesustok, tik eiki drąsiai/ Nepriklausomybės ir tiesos keliu-/ To aš mūs žuvusių vaikų vardu/ Tave meldžiu!“ Motina didžiuojasi Lietuva, myli ją, džiaugiasi jos nuostabiu grožiu ir nuoširdžiais žmonėmis, tačiau kasdien mąsto: „Kas būtų su nuostabia Tėvyne, jei neturėtume tokių žmonių, tokių savanorių, kurie saugojo ją, kovojo ir žuvo dėl jos.“ Motina priminė 1990 m. pabaigoje rusakalbių komunistų sukeltas riaušes prieš Lietuvos valdžią. Tada   žmonės iš visų Lietuvos kampelių stojo ginti savo valstybę. 1991 m. pradžioje buvo įkurta Savanoriška krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Motina dėkoja visiems savanoriams už apsisprendimą tarnauti ir ginti Tėvynę, už jų ryžtą ir stiprybę. Prieš 26 m. savanoriai užkirto kelią sovietų mašinai patekti į Parlamento prieigas, kur žuvo jos sūnus Artūras. Šiandieną paminėti Lietuvos pergalę Genovaitė Sakalauskienė atvyko tik su dukra ir anūke. Šių metų birželio 2 d. klastinga ir sunki liga išplėšė iš gyvųjų tarpo jos vyrą Praną Sakalauską, jos Sakalėlį.  Dabar jau abu Sakalėliai stebi Lietuvos gyvenimą iš Aukštybių, jie visą laiką su mumis. G. Sakalauskienė padėkojo  LR Seimo, Vyriausybės nariams, KASP vadui, karininkams, kariams savanoriams, Artūro klasės draugams, už laisvę žuvusiųjų artimiesiems ir visiems susirinkusiems už  1991 m. žuvusio jos sūnaus, žuvusių prie televizijos bokšto, Krakūnų ir Medininkų pasienio postuose pagerbimą.

„Lietuva, lyg Motina, mena savo didvyrius, apgobia juos savo meile. Tylos minute pagerbkime Lietuvos kario savanorio Artūro Sakalausko ir visų žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimą. Prisiminkime juos ir pabūkime mintimis su jais,“- sakė atminimo renginio vedėjas. Nuaidėjo trys salvės Artūro Sakalausko ir visų žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui, kurias atliko Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės kariai. Prie paminklinio akmens, Lietuvos kario savanorio Artūro  Sakalausko žūties vietoje, buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakutės. Visų susirinkusiųjų vardu  gėlės  buvo nuneštos ir padėtos ant Laisvės gynėjų kapų Antakalnio memoriale.

Pakviesti vedėjo Gintaro Mikalausko renginio dalyviai rinkosi LR Seimo II rūmų galerijoje, kurioje surengta paroda, skirta Artūro Sakalausko atminimui, taip pat buvo rodomi trumpametražiai filmai apie Sausio įvykius. Atvykęs iš Alytaus etnografinis ansamblis „Dzūkų pulkucis“ padainavo keletą lietuviškų dainų, renginio dalyviai turėjo progą pabendrauti su Genovaite Sakalauskiene, LR Seimo ir Vyriausybės nariais.

 

Nuotraukos Olgos Posaškovos

Atgal