VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

11.21. Patriotizmo ugdymas ir jo plėtra visose grandyse padės įveikti iškilusius sunkumus

Vytautas Paliukaitis

“Lietuvos aide“ lapkričio 4 ir 11 dienų puslapiuose spausdintas dr. Algirdo Kavaliausko straipsnis Tikėjimas. Visagino „Atgimimo“ gimnazijos 30-mečiui iškėlė į šviesą galbūt kitų Lietuvos regionų gyventojams negirdėtų reiškinių, kuriuos derėtų priskirti prie dar carizmo užsibrėžto mūsų nutautinimo. Mums sunku įsivaizduoti, kiek pastangų čia dirbę pedagogai ir visi šio miesto merai padėjo, mažindami ateizmo įtaką.

Kaip rodo istorija, Lietuvos humanitarai daug dirbdavo iš patriotizmo. Ir tai neliko be atgarsio.

Šiandien aktyviai besireiškiančių kultūroje, politikoje ir ekonomikoje vyresniųjų mūsų gyventojų dalis paveldėjo ir nepavydėtinus etikos principus, o jų vaikai beveik nenori girdėti apie nacionalinių tradicijų saugojimą.

„Lietuvos aido“ lapkričio 11 dienos 1-2 puslapiuose G.Karoso straipsnis skambiu pavadinimu „Prezidento belaukiant: prasmių Lietuva“ savo kritikos strėles nukreipė į kultūros biurokratų sprendimus. Leisdami darkyti tvirčiausią mūsų tautos pamatą, kalbą, jie nuolaidžiauja besiformuojančioms svetimybėms.

Trumpai tariant, autoriui rūpi tautos išlikimas.

Mokiausi kaimo mokykloje, kurią šeštajame dešimtmetyje pradėjo lankyti ir iš tremties sugrįžusių šeimų vaikai. Vaikystę ir paauglystę praleidusiems atšiauriuose Rusijos rajonuose po svetimu dangumi, jauniesiems gyventojams nuoskauda išliko širdyse. Tai mes, visi pirmojo pokario dešimtmečio mokiniai, žiūrėdami į juos, pajutome. Šiandien jie jau suaugę ir nori matyti aukštesnius postus valstybėje užimančius valdininkus, dorai vykdančius savo pareigas. Bet dažnokai sužinome apie etikos pažeidimus. Europai gali būti gėda, kad Lietuva, taip sunkiai iškovojusi Nepriklausomybę, nepajėgia susitvarkyti su vietinės reikšmės „nusidėjėliais“.

Antrojo iš čia paminėtų tekstų autoriaus nuotaikose randame ir nusivylimo. Galbūt tautinių mažumų (mūsų) piliečiai retokai atsiverčia patriotizmo šauklį, kokiu aš pavadinčiau mūsų laikraštį „Lietuvos aidas“, bet vienas kitas gali ir užsikrėsti pesimizmu. Vykusieji ir šiandien tebesitęsiantys valstybės stiprinimo procesai ilgam išlieka žmonių atmintyje. Kas siekia dvasingumo, tas nepažeis įstatymo, nukreipto prieš korupciją. Ne kiekvienas dar sugeba atsirinkti iš užplūdusio periodinės spaudos srauto tik tai, kas padeda tobulėti, dažnai susigundo paskaityti negatyvių įvykių žinias. Po to išgirstame, kaip tokie piliečiai pasigardžiuodami apie tai pasakoja didmiesčių viešajame transporte.

Apie viešuosius renginius gyventojai sužino iš televizijos, radijo, kitų informacijos priemonių, bet tai pasiekiama tik tiems, kurie turi tam daugiau laiko.

O baigdamas savo pastabas apie man rūpimus dalykus ir gerb. G.Karoso akcentuotą klausimą apie laukiamą prezidentą, norėčiau pažymėti žinias iš mano dažnų kelionių į lietuviškiausią nacionalinį miestą Kauną. Dalis jo gyventojų nori pirmuoju žmogumi valstybėje matyti savo dabartinį merą. 

Atgal