VISUOMENĖ
12.04. Kenčianti meilė
Dr. Algirdas Kavaliauskas
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys
Prisimenu, tėveliai sakydavo: lietuvių kalba – mūsų gyvenimas. Ją visi mylėkime ir saugokime. Žmonės, bent jau mąstantys, saugo savo gyvenimą ir jo vertybes. Mūsų didieji pagarsino: mirs lietuvių kalba – ir jie mirs. Mes mirsime. Tą suprato varpininkai ir jų bendraminčiai. Tauta amžiais saugojo, siekė, kad prie sesers prūsų kalbos kapo nebūtų supiltas naujas kauburėlis kitos sesers – lietuvių kalbos... Nukankintos kalbos. Ir nebesvarbu – kitų ar savų nukankintos.
Sunku suprasti kodėl daugelis mūsų tapo abejingi gimtajai lietuvių kalbai – savo gyvenimui. Kodėl mes ją darkydami kankiname? Tai ne tik Vinco Kudirkos su bendraminčiais iš lietuviškos abėcėlės išmestų raidžių atgal grąžinimo vajus, kuriame sėkmingai darbuojasi kai kurie tikriausiai nelabai ką apie lietuvių kalbą nutuokiantys mūsų politikai. Ką padarysi, kad jiems netinka vieno iš lietuvių tautinio sąjūdžio /atgimimo/ ideologų nuostatos, mintys. Vis dėlto nepamirškime, kad lenkiškų raidžių atsikratė aušrininkai ir varpininkai. O gal kas žinote didesnius to laikmečio lietuvių kalbos autoritetus? Tai mūsų Didieji! Galima ir pasidžiaugti mūsų šiuolaikiniais politikais: gerai, kad dar jie nepasidavė išmaniųjų siūlymams keisti Lietuvos himną – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ globalizuota giesme ar stilizuota dainuška, anot siūliusių, labiau atitinkančia laikmečio dvasią. O kur dar vadinamųjų pasaulio piliečių (žmonių) – lietuvių (nesvarbu kur gyvenančių, bet tokiais besiskelbiančių) nevienareikšmiai siūlymai. Galbūt ir iš nežinojimo teigiama: lenkai tai leidžia... Ką leidžia? Lenkijoje nuo 2005 m. numatyta galimybė rašyti vardą ir pavardę kitų kalbų abėcėlių raidėmis. Akis badantis dalykas: leidžiama, tik ne lenkų kalbos raidžių sąskaita! Ne lenkų kalbinės sistemos griovimo sąskaita! Pasibaisėtina, ką mes renkame į Seimą, jeigu daliai seimūnų esminiai dalykai nesuprantami. Ką leido lenkai, tą mes numatę leisti antrajame paso puslapyje. Viskas. Logiška. Bet reikalaujama, siekiama galimus pakeitimus įrašyti į elektroninį valstybės duomenų registrą!!! Lenkai to reikalauja, bet Lenkijoje to nėra! Lenkijoje taip nedaroma! Gal vis dėlto pamąstykime (juk turime kada nors ir mes turėti savas ne tuščias galvas!), kodėl siekiama griauti mūsų kalbos nusistovėjusią sistemą – jos abėcėlę – 32 raides nuo Jablonskio laikų.
Pagal laikmečio dvasią, lyg atominio karo subjaurotos kai kurių moterų lietuviškos pavardės. Pavardžių pertvarka įteisinta Valstybinės kalbos komisijos. Matyt, toje komisijoje bus sprogusi atominė bomba ir kalbai pražūtinga radiacija nebesulaikomai plinta. Pagaliau pakeista Valstybinės kalbos komisijos sudėtis ir naujas vadovas gal įstengs sulaikyti pražūtingą kalbai poveikį. Tikrai, pačioms moterims pavardės neįprastos, bet, matote, to griebtasi iš būtinybės. Nors ir nežmoniškai, bet kitoniškai? Ne. Ne visai. Jos įžiūrėjo diskriminaciją, todėl keitė. Va! Štai kaip! Beje, ar kas supranta, kodėl jos savinasi vyrų pavardes? Lygiai tokiomis pačiomis pavardėmis jau nuo seno žinomi lietuviai vyrai. Prisiminkime mūsų garsų futbolo vartininką ir kt. Na, keitimu gal ką ir nuslėpė, paslėpė, ką gali žinoti, bet ar neatrodo, kad yla jau lenda iš maišo: gal jos ruošiasi lyties keitimo operacijai (vyriškumą liudijantis dokumentas švarke, vyriškas daiktas kelnėse), kuri pas mus dar nelabai populiari, todėl norinčios būti madingomis ponios, panelės apie tai garsiai dar bijo prabilti. Ar kaip čia išeina?
Norėtųsi tikėti, kad tai laikina maža netiesa ar mažiukas nesusipratimėlis. Girdėjau taip sakant. Bet...
Šlubuoja
bachūras geras, krepšinį parodo
ekrane pravoslavai savo būdą rodo
nebeišvardinti kiek svetimybių
sklinda iš Lietuvos telekanalų
kurie anksčiau vengė kalbos skandalų
dabar viskas priklauso nuo gerų norų
būdavo, jei klausia koks žiūrovas
tai ir atsakymo sulaukia
iš atsakingų lietuvių kalbos žinovų
kurie pamoko, pataria, nurodo
dabar tik internetas, dar koks laikraštis, žurnalas
ir verčiasi kaip kas išmano
aiškinasi ir subtilius dalykus
kodėl kai kurių komentatorių akys raudonos
amnezija su arogancija kamuoja
gimtos kalbos kirčiavimas ir logika šlubuoja
Nežinia
ne paslaptis, kad labiausiai gimtą kalbą darko
kai kurie krepšinio rungtynių komentatoriai
jie tarp kalbos šiukšlintojų – asai
prasiturtina net vertalais iš rusų
gal neišmano, kaip lietuviškai būtų
įdėta ar kitaip pataikyta į krepšį
tad girdim: iš viršaus ir iš viršaus
lyg būtų galima kitaip įšaut
įdėt, įkišt, įgrūst, įspraust, netgi įkalt į krepšį
tiksliai nežino, todėl kartais blaškos
ir nesvarbu (į)dėjimas ar (į)metimas
pasiekia tikslą, taisykles teisėjai žino
tad komentatoriams nebūtina žinoti
ir gimtą kalbą galima bjauroti
ir štai, žiūrėk, koks rytis, robertas ar linas
užmiršę taisykles ir logiką pamynę
tik sverchina ir sverchina per ištisas rungtynes
(jei slavai gali s verchu, tai kodėl mes iš viršaus negalim?!)
čia jau bejėgė logika visagalė
jų reportažų klausosi jaunimas
kaip ateityje jis kalbės
tik vienas Dievas žino
Painiava
vieni studentai skuta bulves, kiti laukia susėdę
alkani svarsto gyvenimo, žiniasklaidos problemas
bulvės išvirs už (po?)pusvalandžio – laiko į valias
ir kitas maistas gal už (po?) valandos garuos,
o gal už (po?) kelių mėnesių ar netgi metų
nepasiginčysi su žinančiais žiniasklaidos magnatais
studentai abejoja: negi tikrai čia tinka nelemtasis už
juk senoliai dainuodavo: už jūrų, už marių
bet sakydavo: pietausime jau po penkių minučių
Liūdna
ir atėjo lietuvių žemėn kraupūs laikai
šalies daugumą telekanalų užtvindė negyvėliai
suprantama, nereklamuoja jų, tiktai gyvuosius
per daug negąsdina, ramina net silpnuosius
parengia kokią laidą ne bet kaip – gyvai... kaip išmanu
su gyvais žmonėmis, suprantama
ir gyva muzika kartais suskamba
net gyvas parodas parodo. Taip... Dažnai
vertimo į lietuvių kalbą nesuranda
ir verčia pažodžiui ar dar prasčiau, vargšeliai mūsų
tai gal visi pradėkim laivinti, lyg būtume patrakę
anieji prievarta lietuvių nesurusino
tai laisvanoriškai anglėsim patys.
Atgal
.jpg)
