VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

01.07. MŪSŲ AMŽININKAI. TIKROJI MEILĖ REIŠKIASI DARBAIS! JAUNOSIOS KARTOS POLITIKAS ANDRIUS KUPČINSKAS

Prof. Ona Voverienė

Dažnai mūs norai neįvyksta…

Trumpai meiliausi žodžiai šildo.

Tik darbas doras vien nenyksta.

Jo net ir amžiai neišdildo…

A.Jakštas

Andrius Kupčinskas – trečiosios kartos Lietuvos inteligentas. Mūsų šeimai jo senelio

prof.  Juozo Kupčinsko ir jo visos šeimos pavyzdys, kaip šeimyninės darnos, siekimo savo kvalifikacijos aukštumų, inteligentiškumo ir pasiaukojančio tarnavimo Tėvynei ir paprastam žmogui, visada buvo įkvepiantis.

     Lietuvos moterų lygos pirmininkė Laimutė Skuodienė ir visos Kauno skyriaus LML moterys Andrių Kupčinską, kai jis buvo miesto meru, vertino, kaip vieną šviesiausių Kauno miesto asmenybių, apie jį visada atsiliepdavo pačiais gražiausiais ir aukščiausiais komplimentais – visur ir visada matantis žmogų, jautrus jo bėdai, doras, sąžiningas, pareigingas, toks, koks ir privalo būti tikras lietuvis.

     Iš savo amžiaus viršukalnės, žinau, kad mažo žmogaus  palankus vertinimas mūsų susvetimėjusioje visuomenėje – visada būna objektyvus ir teisingas, nes mažas mūsų žmogus dar nėra praradęs lietuviškųjų tautinių vertybių, ir visų pirma  – išvysti žmoguje to, kas jame vertingiausia. Ir mus vilnietes kaunietės įtikino, kad doresnio žmogaus ir geresnio mero, negu Andrius Kupčinskas, kažin ar Kaunas kada nors beturės. Pati a.a. Laimutė Skuodienė miesto merą vadino “mūsų Andriuku”, tarsi jį įsūnydama visų mūsų organizacijos moterų širdyse. Didžiavomės mes juo ir pagal jo darbus, matavome visus kitus politikus. Būdavome laimingos, kai jis ateidavo, nusileidęs iš Kauno miesto mero aukštybių, pasveikinti mus mūsų organizuojamose konferencijose ir kituose renginiuose, tardavo šiltą sveikinimo žodį.

     Atgavus Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvoje įsisiautėjus rinkos ekonomikai, atsirado nužmogėjusių verslininkų, visokio plauko degučių, kurie virš visų mūsų inteligentų galvų tarsi Damoklo kardą, didžiulės apimties švino luitą, pakabino nuostatą – visi jūs, inteligentai, rašytojai, kompozitoriai, mokytojai, universitetų dėstytojai, mokytojai, gydytojai, esate nereikalingi visuomenei, tik “parazitai ant verslininkų sprando”. Tokie pradėjome ir jaustis, juolab, matydami, kaip tokių pačių nuostatų degučiai, grobia viską, kas tik po ranka pakliūva, tampa milijonieriais, režisuoja Lietuvos politiką ir kaip pėstininkus šachmatų lentoje stumdo politikus. Iš čia, ko gero, ir pirmosios emigrantų kartos, netgi padrąsinamos tėvų, kad šitoje degučių šalyje – mažam žmogui skirta tik baudžiauninko ar vergo dalia, būti skriaudžiamam skurdžiausiais visoje Europoje atlyginimais, žeminamam ir stumdomam plikbajorių mentaliteto praturtėlių.

    Andrius Kupčinskas, atėjęs į mūsų renginius, išsklaidydavo mūsų nerimą, pasidžiaugdamas mūsų renginiais, parašytomis ir išleistomis knygomis, mūsų iniciatyvomis ir kūrybingumu. Juo tikėjome ir paslapčia sekėme jo ir jo komandos Kauno savivaldybėje organizuotus ir realizuotus darbus Kaunui ir visai Lietuvai.    

     O jų būta daug ir gražių. 2011 metais Nemuno saloje atvėrė duris didžiausia Baltijos šalyse

“Žalgirio” arena, tapusi Kauno miesto simboliu. Pasirodo, ji gali sutalpinti net 13,5 tūkstančio žiūrovų. Arvydas Sabonis, mūsų didysis, ne tik savo ūgiu , bet ir nuopelnais Lietuvos garbei,vyras, “Žalgirio” areną taip įvertino: “Sėdžiu šioje arenoje ir kaifuoju. Žiūriu į šią salę ir jaučiuosi, kaip kokiame Los Andžele – miestų mieste….”

     Rekonstruotas “Girstučio” kompleksas, kuriame įkurtas Kauno plaukimo centras. Apie tą plaukimo centrą LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė šio komplekso atidarymo metu sakė: “Kaunas yra lyderis plaukime, todėl linkiu, kad šiame baseine būtų išugdytas ne vienas čempionas. Aš – vilnietė ir jau dabar jums pavydžiu tokio baseino”

     Nuo pat Andriaus Kupčinsko, kaip miesto mero, kadencijos pradžios buvo pradėtos rekonstruoti ir remontuoti miesto gatvės. Jau 2011 m. iš esmės buvo rekonstruota Raudondvario plento magistralinė gatvė; tais pačiais metais suremontuota Veiverių gatvės labiausiai pažeista atkarpa, Taikos prospekto žiedas ir Rokų viadukas per geležinkelį; 2012 m.  – Nuokalnės gatvė, Technikumo gatvė, Radvilėnų plentas, Partizanų gatvės labiausiai pažeista atkarpa; 2013 m. – suremontuota jau 10 Kauno gatvių, tarp jų ir A.Juozapavičiaus prospektas; 2014 , - Karaliaus Mindaugo prospektas ir dar 17 Kauno gatvių; 2015 m. – Taikos prospektas ir dar 6 gatvės; nutiesta 65 km dviračių takų; nuo 2013 m. visose Kauno miesto viešosiose vietose pastatytos 52 aukštos kokybės stebėjimo kameros, žymiai sumažėjo nusikalstamumas Kaune, padidėjo išaiškintų nusikaltimų skaičius ir kauniečių saugumas.  Šiuo keliu einama iki šiol, siekiant padaryti Kauną saugiausiu miestu Lietuvoje.

     2015 metų pradžioje pradėtas rekonstruoti Panemunės tiltas: ant tilto atramų užstumtos daugiau nei 13 tūkstančių tonų sveriančios svarbiausios metalinės sijų konstrukcijos. Tiltas baigtas rekonstruoti 2015 metų rudenį ir iškilmingai atidarytas. Tų pat metų pradžioje pradėta tvarkyti iš esmės Kauno Laisvės alėja (visa jos rekonstrukcija bus įgyvendinta 2020 metais); sutvarkyta Kristaus Prisikėlimo bažnyčios aplinka.

    Nuo 2012 metų pradėtos mažinti kauniečių sąskaitos už šildymą. Per dvejus metus jos sumažėjo nuo 30,5 c/kwh iki 20,47 c/kwh. Kadencijos metu nuolat buvo tobulinama miesto transporto struktūra: įsigyta 69 nauji autobusai, 42 troleibusai, keleivių patogumui Kaune važinėja keliasdešimt mikroautobusų, kuriuose įrengta moderni įranga. Senjorams, tremtiniams ir Lietuvos nepriklausomybės gynėjams transporto paslaugos teikiamos tik už simbolinį metinį mokestį; į Parodos kalną nutiesta nauja troleibusų linija, palengvinanti to rajono gyventojams pasiekti miesto centrą.

     Kaunietė žurnalistė Audronė Vaitkutė savo didžiulės apimties knygoje “Publicistika”, skirtoje Kauno miestui rašo, kad Andrius Kupčinskas, tapes meru,  gražino Kauno miestui ankstesnio Kauno mero Arvydo Garbaravičiaus parduotus Dainų slėnį, bei istorinę reikšmę turintį  “Romuvos” kino teatrą; pastatydino Logistikos terminalą Karmėlavoje; nutiesdino ir nuolat tobulino Via Baltikos magistralę “Kaunas-Vilnius- Kaunas-Klaipėda”(Audronė Vaitkutė. Publicistika . III. –Kaunas, 2011)

     Kauno Ramybės parke, Politinių kalinių pageidavimu pastatydintas Paminklas Partizanų motinai. Atnaujintas ir sutvarkytas Ramybės parkas, paminklas Tautos sukilimo dalyviams, žuvusiems už Lietuvos laisvę. Į Laisvės alėją sugrįžo jos istorinė 80-metį švenčianti žirgais traukiama konkė. Restauruojami Kauno kultūros paminklai.Jo valdymo metais, 2007- aisiais Kaune buvo organizuotas Europos sąjungos CIVITAS forumas, kuriame dalyvavo Europos Sąjungos Transporto ir energetikos komisaras Jackues Barroso. Tai buvo pirmasis ES forumas Lietuvoje, plačiai išgarsinęs Lietuvos ir Kauno vardą Europoje (Audronė Vaitkutė. Kauno CIVITAS // Savivaldybių žinios. -2007, liep. 11)

     Tos Kauno miesto savivaldybės komandos, vadovautos Andriaus Kupčinsko jo kadencijos metu, atliktų reikšmingų miestui ir kauniečių gerovei darbų, ko gero, ir į didelio jaučio odą nesurašysi. Visi jie reikšmingi, tarnauja kauniečių gerovei, puošia miestą. Kauno verslininkų garbei reikia pripažinti, kad jie mielai prisideda prie Kauno miesto gerbūvio gerinimo ir miesto gražinimo. Malonu, kai miestas turi savo tikrų patriotų. Gal, kaip tik dėlto, Kauną, kažkada vadintą “mažuoju Paryžiumi”, atranda ir užsienio investuotojai, atradę jį – nesigaili. Atranda Kauną ir studijuojantis jaunimas – per 1000 užsieniečių Kauno universitetuose.

     Andriaus Kupčinsko kadencijos metu plačiai nuskambėjo garsas apie kauniečių organizuotas masines šventes – Dainų šventę, unikalią Aviacijos šventę, Istorijos festivalį, Tarptautines Hansos dienas ir kitas. 2018 m. Kaunas sieks tapti Lietuvos kultūros sostine, o 2020 –aisiais Europos kultūros sostine.

     Taigi tiek reikšmingų Kauno miestui ir jo gyventojams galėjo atlikti tik darbšti, kūrybinga ir susiklausiusi Kauno miesto savivaldybės komanda, vadovaujama jos gerbiamo mero, kėlusio svarbiausius Kaunui spręstinus uždavinius ir žinojusio kelią, kaip juos spręsti.

     Neabejojame, kad Andriaus Kupčinsko, kaip ir kiekvieno žmogaus darbingumas, kūrybiškumas ir kiekvieno darbo sėkmė žymia dalimi priklausė nuo jo dvasinės ramybės; kurios jis sėmėsi, kaip ir jo seneliai ir tėvai, iš tvirtos, susiklausiusios, patikimos šeimos. Didieji žmonės, patys garbingi, tvirti ir patikimi, tik iš tokių šeimų ir ateina. O jų dvasinio tvirtumo pagrindas visuomet yra jų sąžiningai atliekamas darbas, per amžius buvęs viena didžiausių lietuvio, mūsų Tautos vertybė.

Atgal