VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

02.22. LIETUVOS ELITO DISKUSIJA: SUTARIMAI IR PRIEŠTARAVIMAI

Akvilė Laugalytė

Ar minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, susimąstome apie tai, ką sukūrėme, įgijome ir apie kokią ateitį svajojame?

Vasario 21 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje vyko nacionalinio fotoprojekto „Lietuva ir mes" pristatymas, kurio metu buvo surengta išskirtinė diskusija su kviestiniais svečiais, skirta aptarti 100-mečio Lietuvą bei pažvelgti į savo lietuviškas šaknis, suvokti turimą ir kuriamą tapatybę.

Fotoprojektą „Lietuva ir mes" pristatė idėjos autorius ir iniciatorius Gytis Daugėla, padėkojęs susirinkusiems už jų parodytą dėmesį. Pasak G. Daugėlos, pagrindinis motyvas kurti šį fotoprojektą buvo netyčia aptiktas 1933 m. albumas, skirtas paminėti Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines. Šis albumas, idėjos autoriui, pasirodė įdomus savo koncentruota, vienoje vietoje sutelkta informacija apie garbingiausius to meto Lietuvos žmones.

 

Nuotraukų autorius Augustinas Žukovas

Tačiau 2020 m. pasirodysiantis albumas „Lietuva ir mes" bus kiek kitoks, kadangi jame bus užfiksuotos šiandien gyvenančių žmonių emocijos, veiklias asmenybes galėsime pamatyti neįprastose situacijose. 

Pristatymą vainikavo diskusija, pavadinimu „100-mečio Lietuva ir mes: ką švenčiame ir ko sau linkime, kokią tapatybę turime ir kokią kuriame?”, kurią inicijavo Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas (kuris, beje, mandagiai norėjo atsisakyti iniciatoriaus titulo), moderavo aktorius Gintaras Mikalauskas. Diskusijos svečiais tapo retai vienoje vietoje sutinkami kunigas Algirdas Toliatas, visuomenės veikėja Edita Mildažytė, žurnalo „Valstybė" redaktorius Eduardas Eigirdas, ekonomistas Gitanas Nausėda. Visi diskusijos dalyviai pateikė įdomių minčių, susijusių su mūsų tautos, valstybės praeities permąstymu bei kartu bandė atrasti, ko iš tiesų galėtume palinkėti Lietuvai ateinantį šimtmetį. Pokalbį pradėjusi E. Mildažytė teigė, jog labai svarbu suvokti savo veiklos reikšmę: ką tai duoda kitiems žmonėms? Žymi visuomenės veikėja kvietė džiaugtis, kad per trumpą ir sudėtingą istorinį laikotarpį, sugebėjome sukurti modernią valstybę. Pasak E. Mildažytės, pasiekėme, kad vos 4 milijonų tauta šiandien yra matoma pasaulyje. Žurnalo „Valstybė" redaktorius Eduardas Eigirdas antrino, kad turime vertinti tuos, kurie aukoja Lietuvos labui bei pabrėžė dosnumo, dalinimosi svarbą. Ekonomistas G. Nausėda atgaivino ne tik tautos išlikimo klausimą, bet kvietė prisiminti ir lietuvių kalbos išlikimo istoriją, kuriai kadaise buvo reali išnykimo grėsmė, kaip tai nutiko su prūsų kalba. Taip diskusijoje gimė idėja, kad lietuviai turi „išlikimo" geną, todėl, vargu, ar išnyksime po dar šimto metų? Diskusijoje dalyvavęs kunigas A. Toliatas kvietė nepamiršti šiandien turimos vertybės - laisvės. Tačiau visų svarbiausia, tą laisvę jausti širdyje, teigė A. Toliatas, juk kadaise okupuotoje Lietuvoje būta žmonių, kurie tikėjo šiandien turima laisve.

Visi diskusijos dalyviai pabaigoje pritarė kunigo A. Toliato išsakytai minčiai, kad Lietuvoje reikia kurti vienybę. Profesorius A. Bumblauskas taip pat pabrėžė, kad patys turime kurti, suteikti dabarčiai prasmę, juk Valstybės atkūrimo šimtmetis - gera proga permąstyti, kas esame ir kodėl esame čia, Lietuvoje. Būtent tai ir reikštų tikrąjį šventimą, kurį A. Bumblauskas įvardino kaip „dabarties permąstymą". Tad diskusiją pradėję nuo svarbių Lietuvos praeities momentų, dalyviai netruko prabilti apie dabartį bei ateities viltis. Nors moderatorius Gintaras Mikalauskas, prieš baigiant diskusiją, ragino dalyvius atsakyti į klausimą „ko sau linkime?", iš tiesų, visos diskusijos metu skambėję žodžiai (laimė, vienybė, dosnumas, vertybės, išlikimas, laisvės išsaugojimas...), tarsi savaime virto palinkėjimu, su kuriuo Lietuva žengia į naują šimtmetį.

Atgal