VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

05.06. Kėdainiuose jie buvo pirmieji

Lina Kazlauskienė, žurnalistė

Artėjant Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio 30-mečiui, Kėdainiuose vyko diskusija „Ko siekėme ir ką pasiekėme?“, kurioje dalyvavo  grupė tuometinės Kėdainių rajono Liaudies deputatų tarybos pirmos kadencijos deputatų ir vėliau įkurto pirmųjų deputatų klubo narių. Pirmojoje  Kėdainių rajono liaudies deputatų taryboje 1990-aisiais jų buvo 50. Į susitikimą po 28-erių metų atvyko per 20. 13 jau nebėra gyvųjų tarpe, tačiau likusieji, jau žilaplaukiai, puikiai prisimena persitvarkymo Sąjūdžio kūrimosi metus Kėdainiuose, todėl mielai dalinosi prisiminimais. Susitikime taip pat dalyvavo ir Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė. Atvyko pirmosios kadencijos rajono Tarybos pirmininkas, vėliau Teisingumo ministras Petras Baguška, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Kėdainiuose, Kėdainių krašto garbės pilietis Vitolis Laumakys, Kėdainių politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Jonas Šleževičius, pirmosios kadencijos deputatų klubo pirmininkas ir šio renginio organizatorius Vaclovas Volkus, Kėdainių savivaldybės mero pavaduotoja Olga Urbonienė, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis ir kiti.

Giedojo „Tautinę“ giesmę

Susitikimą pradėjęs vienas iš Kėdainių Sąjūdžio grupės iniciatorių, buvęs pedagogas Vaclovas Volkus priminė, jog  1988-ųjų rugpjūtį žodžiai Lietuva kaip valstybė garsiai nebuvo minimi. Vilniečiai inteligentai jau buvo sujudę vis garsiau prabildami apie  50 metų trukusią sovietinę okupaciją, jos padarytą žalą. Jie įkūrė persitvarkymo Sąjūdžio grupę jau birželio mėnesį. O rugpjūčio penktąją tokia grupė buvo įkurta ir Kėdainiuose. 11 žmonių  susibūrė advokato Igno Meškausko namuose. ”Tautiška giesmė“ tuomet dar nebuvo Lietuvos himnas, tačiau susirinkusieji ją sugiedojo.  Grupės pirmininku tuomet išrinktas advokatas Ignas Meškauskas kvietė vienytis dėl laisvės ir nepriklausomybės idealų. Buvo nutarta įstaigose, įmonėse, organizacijose steigti sąjūdžio iniciatyvines grupes.  Tuometinis rajono partijos komitetas ne kartą  kvietė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės pirmuosius aktyvistus baigti šią veiklą, vadintą nelegaliu sambūriu.

Sąjūdiečiai sekė vilniečių pavyzdžiu

Kėdainiams savotiškai pasisekė, kad Kėdainių rajono liaudies deputatų tarybai ėmė vadovauti Petras Baguška, kuris pritarė Sąjūdžio idėjoms. Įsikūrus Sąjūdžio iniciatyvinei grupei, pirmieji sąjūdiečiai prisistatė liaudies deputatų tarybos pirmininkui. Po pokalbio jie paprašė leisti organizuoti Sąjūdžio mitingą Kėdainių stadione. Parašius prašymą, leidimas buvo gautas. Mitingas įvyko rugsėjo 18 d. Pralaužus ledus, Sąjūdžio gretos pasipildydavo. Sąjūdžio aktyvistai organizavo Baltijos kelią.

Pirmųjų deputatų susitikime dalyvavęs Ignas Meškauskas kalbėjo, jog vieningi buvome, kai pradėjo plakti valstybės širdis. Deja, dalis vilčių sudužo, atsitrenkę į realybės sieną. Mažėja patriotiškai nusiteikusių šaulių, kurių tuomet buvo apie 14 tūkstančių. Tautinė dvasia perėjo į asmeninės gerovės sąskaitą. Tarp žodžių ir darbų atsirado didelis skirtumas.

Sąjūdžio idėjoms pritarė daugelis kėdainiečių. Pirmosios rajono tarybos narė Irena Leškienė prisiminė, jog tarybos nariai kartu su pirmininku P.Baguška 1991 metais ne nuo sausio 8 iki 13 d. budėjo nuolat. Rusų tankams  įvažiavus į sostinę, miesto aikštėje susirinko minios kėdainiečių. Dalis važiavo į Vilnių, kiti – į Sitkūnus. „Pasirašiau kalbos tekstą, nesitikėdama tokio žmonių palaikymo“, - sakė Irena Leškienė.

Virsmas į gera ar?

Kėdainiečiai sekė vilniečių pavyzdžiu. Visi puikiai žinojo, kas vyksta,  susikūrus Sąjūdžiui, Lietuvos širdyje. Apie tai kalbėjo ilgametė Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė. Ji sakė, jog Lietuvos 100-metis tarsi pažadino visus – tautinių vėliavų nebuvo įmanoma nusipirkti. O juk Sąjūdžio metais, jei kam įdomu, vyko savotiškas virsmas: maždaug 8 procentai aktyviai veikė Tėvynės labui, kita dalis buvo laukimo stadijoje ir pritarė ,o dar kita žiūrėjo, kas čia bus arba nepritarė. (Panaši padėtis buvo ir Kėdainiuose). „Tarp aktyviųjų atsirasdavo tie, kurie ir turėjo būti“, - sakė B. Valionytė. Sąjūdį ne kartą bandyta skaldyti ir valdyti. Brendo idėja Lietuvos komunistų partijai atsiskirti nuo TSKP. Suveikė kažkada Amerikos prezidento G.Bušo pasakyti žodžiai: '“Mes jums netrukdysime“. O tai reiškė, kad ir nepadėsime. Tad liko tik dabar atsiskirti arba niekada. Atsiskyrimas pavyko. Lietuvos aukščiausioji taryba  atsilaikė puikiai. „Suvokiau, kad dalyvauju istoriniame procese. Klausiau savęs, kas bus po to? Žinant sovietų jėgą, buvo aišku, kad bus liūdna“,-sakė B. Valionytė.

Pasak diskusijos viešnios, per pastaruosius metus ji nemato, kad Seimas būtų aukštesnis nei tuometinė Aukščiausiojo Taryba. Bandyta siekti, kad Lietuvos turtas neišsivaikščiotų, tačiau turto dalybos, pinigai viską griauna. Lietuvos patriotų jėgos, pasak B. Valionytės, buvo per mažos įvaldyti šį procesą. Blogiausia ,kad Seime sėdima po keliolika kadencijų, o į jį dažnai patenkama tik per partijų sąrašą. Pasak viešnios,  Lietuva vis tiek laikosi, ji yra skurdžiausia pasaulio turtingųjų sąraše, bet yra. Net latviai mums pavydi. Sako, jūs turite savąjį Mindaugą, sukūrusį valstybę, o mes ne.

Į ką graudu žiūrėti

Signatarų klubo prezidentė atkreipė dėmesį į būtinybę skatinti jaunimą perimti gerąsias Sąjūdžio tradicijas. Pavyzdžiu ji laiko Alsėdžių gimnaziją, kur šios tradicijos puikiai gyvuoja tokiame mažame provincijos miestelyje. Kiekvienas moksleivis yra skautas. Vaclovas Voplkus klausė , kodel, buvusio pedagogo Stasio Apinio nuomone, Kėdainių jaunimas vangiai dalyvavo Sąjūdžio – Atgimimo veikloje?

 Pirmosios kadencijos Kėdainių tarybos narys, pedagogas Stasys Apinis apgailestavo dėl jaunimo, kuriam nuolat buvo kalama, kad jis persidirba, todėl stoti į kažkokius skautus ar dalyvauti Sąjūdžio veikloje nebėra kada. Aukštosios mokyklos tampa savotiškomis biznio mokyklomis (sumoku ir mokausi), o Lietuva beraščių tauta, nes per egzaminus už kalbėjimą rašomi didesni balai negu už rašybą ir skyrybą. Egzaminų sistema, pasak S.Apinio, yra idiotiška, nekalbant jau apie vadovėlius. Mokiniai žino tik savo teises ir nežino pareigų.

B. Valionytei teko atsakyt ir į ūkiškus susirinkusių klausimus. Ne viskas pavyko, ką buvo suplanavę Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Pvz.,Žemės reformos įstatymas pildytas ir keistas 118 kartų. To nebuvo Aukščausioje Taryboje. Deputatų susikalbėjimas su žmonėmis buvo fantastiškas. To labai trūksta šiandien. Lietuva ne tik išsivaikšto. Tuštėja jos miškai.o mediena  biznio tikslais „porceliuojama“ toli už Lietuvos. Šie klausimai ypač jaudina pirmosios kadencijos tarybos deputatą, prof. Vincą Svirskį, apie ką jis ir kalbėjo savo pasisakyme, apgailestaudamas, jog iškirsta trečdalis Labanoro girios. Profesoriui labai gaila, kad Lietuvoje iki šiol nėra nuostatos, kiek vienas pilietis gali turėti žemės.

 Kitas buvęs deputatas Josvainių seniūnas Algimantas Sirvydas pasidžiaugė ,jog šiandien jo vadovaujama seniūnija gyvena geriau negu kitos, nes išsikovojo teisę turėti savo biudžetą, kas suteikia laisvę tvarkytis savarankiškai. Bet taip yra toli gražu ne visose seniūnijose.

Susitikime kalbėjo buvęs sąjūdietis Alfonsas Gricius, Politinių kalinių ir tremtinių vadovas Jonas Šleževičius.

Gaivina klubo veiklą

Pirmosios  kadencijos (1990-95) metų deputatų klubas Kėdainiuose įsikūrė 2010 m. , juridinių asmenų registre įregistruotas 2011 metų gegužės trečiąją. Klubo pirmuoju  pirmininku du metus buvo V. Volkus. Kaip rašoma klubo įstatuose, buvo stengiamasi palaikyti ryšius ir bendradarbiauti su politinių partijų, teisės, kultūros, švietimo ir mokslo, verslo atstovais. Tuo metu Kėdainiuose įsiviešpatavo viena – Darbo partija. Po dvejų metų klubui ėmė vadovauti Irena Leškienė. Jo veikla dėl pirmininkės ligų apmirė ir  vėl atgaivinta 2017 metais gruodžio 28 d.. Klubo pirmininku vėl išrinktas Vaclovas Volkus. Klubo tarybos nariai raštu kreipėsi į rajono savivaldybę ir padėkojo už pakvietimą dalyvauti valstybės atkūrimo šimtmečio renginiuose. Šventinės priemonės paruoštos tautine dvasia. Prie Kėdainių rajono savivaldybės buvo atidengtas paminklas, skirtas Lietuvos 100-mečiui paminėti. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių skyriaus pirmininkas Jonas Šleževičius pasiūlė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui pastatyti paminklą su Vyčio simboliu ir jam parinkti geriausią vietą. Idėja  įgyvendinta. Akmenyje yra iškaltas vienas iš Lietuvos simbolių - Vytis.  Paminklą Kėdainiams dovanojo Kazimieras Preikša iš Utenos. Jis užaugo Kėdainiuose, tad jaučia daug pagarbos miestui. Iškaltas akmuo įmontuotas į metalines konstrukcijas ir pakeltas nuo žemės tam, kad geriau matytųsi. Kiek vėliau paminklą planuojama apšviesti ir  apsodinti gėlėmis.
Diskusijoje dalyvavusi rajono mero pavaduotoja Olga Urbonienė padėkojo kiekvienam tądien dalyvavusiam pokalbyje už savybes, padėjusias laisvos demokratinės valstybės pagrindus. Kėdainių savivaldybės Admnistracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis pabrėžė, jog svarbūs yra pirmos kadencijos deputatų patarimai, kur ir kam rajone statyt paminklus.

Klubo pirmininkas, garbaus amžiaus sulaukęs, bet žvalus ir energingas Vaclovas Volkus ir kiti klubo nariai, kurie  taip pat jau yra garbaus amžiaus, tikisi tampriai bendradarbiauti su šios kadencijos rajono taryba ,dalintis patirtimi vardan tos Lietuvos. Žadama minėti klubo narių gimtadienius, deramai pagerbti amžinybėn išėjusius kolegas.

Artimiausiu metu klubo nariai organizuoja ekskursiją aplankyti Vilniaus Signatarų namus, susipažinti su Lietuvos nepriklausomybės aktu, 1918 metų signatarų biografijomis.

Atgal