VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

05.24. Kam naudingas laiškas, galėjęs Lietuvai kainuoti beveik 400 milijonų?

Mindaugas Puidokas

Tikriausiai visi esame girdėję posakį „kaip tik diena – taip naujiena“. Būtent šitoks pasakymas geriausiai apibūdina toli gražu ne geriausią šiandieninės Lietuvos situaciją: „MG Baltic“ bylos griausmai, skandalingi sąrašai tų, kurie metų metais galimai darė neleistiną, bet didžiulę įtaką šalies viduje, ir dviprasmiški susirašinėjimai.

Mindaugas Puidokas. Asmeninė nuotr.

Regis, visko tiek daug. Vienok, tai dar ne viskas – ima atrodyti, jog kai kurie tinkamoje vietoje tinkamu laiku parašyti laiškai gali būti

aukso vertės. Tokį laišką paskutinę savo darbo dieną parašė ir buvęs Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Ar tikrai ir užsienio politikoje reikia tarnauti šaliai ir jos žmonėms?

Kalbėkime paprastai – tokiai mažai šaliai kaip Lietuva ypatingai aktualu gauti finansinę Europos Sąjungos paramą stambiausiems, svarbiausiems ir būtiniems tarptautiniame kontekste projektams. Todėl būtų sudėtinga racionaliai paaiškinti prašymą tokios šalies, kaip Lietuva, neberemti ir nefinansuoti ne vieną šimtą milijonų atsieisiančių investicinių projektų. Vertinant tokio laiško galimus motyvus ir faktą, kad jis parašytas būtent paskutinę ministro darbo dieną, kyla pagrįstų abejonių, jog Arvydui Sekmokui rūpėjo ne Lietuvos valstybės ir jos žmonių interesai. Juk staiga netekus ES paramos atominės elektrinės uždarymui šalies biudžete būtų atsivėrusi milžiniška „skylė“, kurios lopymas būtų atliktas ir taip skurdžiai gyvenančių mūsų žmonių sąskaita. Tik šiuo atveju tą daryti jau būtų tekę kitai, politinių oponentų vadovaujamai vyriausybei, nes konservatoriai 2012 metų rinkimus pralaimėjo…

Kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, nes ilgam ir šimtus milijonų kainuojančiam Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesui sukelta rimta grėsmė

Bet apie viską nuo pradžių: kaip žinia, stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo nutraukti Ignalinos atominės elektrinės eksploataciją. Tuo tarpu ES Lietuvai ketino skirti atitinkamą finansinę paramą šio proceso įgyvendinimui. Deja, susitarimai su ES vis dar stipriai šlubuoja Lietuvos nenaudai – praėjusią savaitę prasidėjusiose derybose dėl 2021–2027 metų ES biudžeto Europos Komisija pasiūlė skirti Lietuvai 552 mln. eurų AE uždarymui, o tai beveik 300 mln. mažesnė suma už Lietuvos Energetikos ministerijos skaičiavimais sėkmingam tokio proceso įgyvendinimui reikalingus pinigus.

Tačiau čia yra kaip versle: jei partneris atrodo nepatikimas, blaškosi priimdamas sprendimus, paskutinę minutę keičia nuomones ir krečia nemalonias staigmenas, tu juk nenorėsi investuoti. Panašu, kad savo veiksmais neatrodėme anuomet patikimi Europos Sąjungai, kai 2012 metais paskutinę savo kaip ministro darbo dieną A. Sekmokas kreipėsi dėl finansavimo didžiausiam ir svarbiausiam Ignalinos AE uždarymo projektui sustabdymo. Kam ministrui prašyti neberemti būtino šaliai sprendimo? Kodėl tai daryti prieš pat apleidžiant ministro postą? Kam naudingi tokie laiškai ir prašymai? Kol kas galime tik spėlioti, kai privalome tiksliai tą žinoti, kad panašūs atvejai nepasikartotų ateityje. Dėl to aš kreipiausi į Generalinę prokuratūrą tam, kad visuomenė turėtų aiškumą, ar po svarbiausiais šaliai sprendimais slepiasi atitinkamų asmenų ar jų grupių interesai. „MG Baltic“ skandalo kontekste tas įgyja dar didesnę prasmę ir svarbą.

Ką reikėtų žinoti apie skandalingą A. Kubiliaus Vyriausybės ministro laišką?

Tokią staigmeną – laišką su prašymu stabdyti finansavimą, – paliktą Andriaus Kubiliaus Vyriausybės, rado naujasis premjeras Algirdas Butkevičius. Kaipmat buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi situaciją Lietuvos energetikos sektoriuje. Šios komisijos išvadose konstatuota, kad A. Sekmokas 2012 metų gruodžio 10 dieną, kreipdamasis į Tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo donorų asamblėjos ir asamblėjos narius dėl tarptautinių donorų finansavimo didžiausiam ir svarbiausiam Ignalinos AE uždarymo projektui B1 (laikinajai branduolinio kuro saugyklai) sustabdymo, galimai viršijo savo įgaliojimus ir šiais veiksmais galėjo būti padaryta žala valstybei.

Pasak tuometinės Energetikos ministerijos vadovybės, tokio žingsnio pasekmė – prarastas europinių partnerių pasitikėjimas. 2014–2020 metų laikotarpiui Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo darbams numatyta skirti 400 mln. eurų, o tai – 370 mln. eurų mažesnė suma už Lietuvos deklaruotą poreikį. Kai šalis gauna beveik dvigubai mažesnį finansavimą, negali apsimesti, kad to nematai. Po komisijos išvadų atskirą nuomonę tada skelbė konservatoriai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Kęstutis Masiulis. Nuomonės lieka nuomonėmis, bet dabar mums reikia faktų, tad kreipdamasis į Generalinę prokuratūrą klausiu labai aiškių klausimų: ar Komisijos išvadoje esantis siūlymas buvo įgyvendintas, t. y. ar buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos? Jeigu toks tyrimas pradėtas nebuvo, kokios to priežastys ir teisinis pagrindas? Jeigu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kokie faktai ir pažeidimai buvo nustatyti jo metu? Kokie konkretūs procesiniai veiksmai buvo atlikti ir kokia tyrimo, jei jis apskritai buvo, baigtis?

Pasak A. Butkevičiaus, turėjusio tada perimti vadovavimą Vyriausybei, po tokių sunkiai suvokiamų sprendimų, A. Sekmoko prašymas stabdyti finansavimą turėjo reikšmingą žalą: sukelta didžiulė įtampa su Europos Komisija, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku ir Tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo donorų asamblėja. Iš donorų asamblėjos net gautas laiškas apie svarstymus apskritai nutraukti Ignalinos AE uždarymo finansavimą dėl per ilgai užsitęsusių derybų. Po visos šios suirutės Europos Komisijoje sugeneruota idėja, kad Lietuva turi pati savo biudžete rasti dalį pinigų Ignalinos AE uždarymui, o tai gali atsiliepti ir 2021–2027 m. ES biudžetui. Laikinoji komisija jau tada siūlė A. Sekmoko veiksmus tirti Generalinei prokuratūrai, tačiau apie tai žinių neturime iki šiol. Vis dėlto viliuosi, kad šis nežinojimas – jau labai laikinas ir greitai suprasime, kodėl buvo žongliruojama tokio kalibro klausimais ir kam tai galimai atnešė asmeninę naudą valstybinio praradimo kaina.

Atgal