VISUOMENĖ
05.28. Kėdainiuose aktualus renginys „Vanduo į kiekvienus namus“
Vytautas Žeimantas
Kėdainių savivaldybėje įvyko įdomi ir turininga „apvalaus stalo“ diskusija aktualia tema apie gyventojų santykį su vandeniu ir nuotekomis, vandentvarkoje kylančiomis aplinkosauginėmis ir socialinėmis problemomis, kurias reiktų kuo greičiau išspręsti. Diskusiją surengė projekto „Vanduo į kiekvienus namus“ iniciatorė ir vykdytoja žinoma aplinkosaugos žurnalistė Dalia Juočerytė, pakvietusi į Kėdainius Aplinkos ministerijos, vandens tiekėjų specialistus, Kėdainių savivaldybės ir visuomenės atstovus, žurnalistus iš Vilniaus, Kauno, Kėdainių, kitur.
Dalis diskusijos „Vanduo į kiekvienus namus“ dalyvių. Vytauto Žeimanto nuotrauka
- Kodėl mes atvažiavome į Kėdainius? Juk atrodo tos vandentvarkos problemos, apie kurias kalbėsime, aktualios visur, - pradėjo pokalbį renginio moderuotoja D. Juočerytė. - Bet štai esame Kėdainiuose, nes čia susidėjo keli dalykai. Ir tai, kad nutiestos vandentiekio linijos nepasiekia vartotojo, kas aktualu visoj Lietuvoj ir netikėtai iškilęs klausimas dėl nuotekų valymo įrenginių. Kurie naujai pastatyti ir, deja, jų kokybė neatitinka to, ką reikalauja Europos Sąjunga.
Kėdainių meras Saulius Grinkevičius
„- Iš tiesų, tai dvi problemos ir jos labai svarbios, - sako S. Grinkevičius. - Pirmoji, manau, yra bendra visai Lietuvai – t.y. mūsų gyventojų nepasijungimas prie jau nutiestų magistralinių linijų. Čia turbūt mes, kėdainiečiai, smarkiai neišsiskiriam iš kitų savivaldybių, tos bėdos aplanko beveik visas savivaldybes. Nors prieš įrengiant vandens nuotekų ir vandentiekio linijas, mes gaudavom raštiškus patikinimus iš gyventojų, kad po magistralių įrengimo jie pasijungs, tačiau realybė yra kitokia. Pasižiūrėjus skaičius matosi, kad tik 60 proc. gyventojų yra pasijungę prie nuotekų, apie 50 proc. - prie vandentiekio.
Priežastys yra kelios, kodėl taip atsitiko. Viena tai didelė emigracija. Dalis žmonių yra išvykę iš Lietuvos, gyvena užsienyje ir jie, suprantama, nelabai turi noro ir galimybių atlikti tuos darbus, kuriuos buvo įsipareigoję. Antra - yra nemažai gyventojų, kuriems tie 300 ar daugiau eurų pasijungimo kaštai yra dideli. Ir jie nelabai nori tų savo įsipareigojimų įvykdyti. O jeigu žmonės prieš tai dar neturėjo centralizuoto vandens tiekimo, neturėjo kanalizacijos, tai pas juos, aišku, nebuvo nei klozetų, nei dušų, tai vėl reikia investuoti nemažus pinigus ir, matyt, visas tai verčia žmones, turinčius mažesnes pajamas, atsisakyti jungtis prie šitų tinklų. Tai problema bendra visai Lietuvai.
Kita problema, labiau specifinė, tai mūsų valymo įrengimai. Dabar Kėdainių valymo įrengimai nesugeba išvalyti azoto iki reikiamo kiekio, iki tų 15 mg litre. Tai neatitinka ES reikalavimų. Šių valymo įrengimų pradžia buvo 2004 metai, tada buvo atlikti projektavimo darbai, buvo parinktas rangovas, parinkti įrengimų tiekėjai. Tada atrodė viskas gerai, teisingai. Vėliau pasirodė, kad tie duomenys buvo netikslūs ir dabar Kėdainių valymo įrenginiai nesugeba išvalyti vandens iki tos kokybės, kokios yra reikalaujama. Tačiau aš nenorėčiau prisiimti atsakomybę mums, kaip savivaldybei. Toje komisijoje dalyvavo 5 specialistai, iš kurių trys buvo iš Vilniaus. Dabar reikalinga rekonstrukcija, reikalingos papildomos investicijos į Kėdainių valymo įrenginius. Tačiau kol kas nepavyksta susitarti su Aplinkos ministerija dėl finansavimo. To projekto pirminė vertė yra apie 3,5 mln. eurų. Ministerijos buvo siūlymas toks: skirti 50 proc. iš ES lėšų, o kitą pusę pinigų turėtų rasti „Kėdainių vandenys“ ir Kėdainių rajono savivaldybė. Reikalingų 1 mln. 800 tūkst. eurų Kėdainiai neturi. Situacija tikrai yra sudėtinga, bandom ieškoti variantų. Bet be Vyriausybės pagalbos mes šito klausimo vieni neišspręsime ir tie 50 proc. tampa Damoklo kardu virš mūsų galvos.
Aplinkos apsaugos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus pavaduotojas Irmantas Valūnas
- Kaip meras ir minėjo, tų sprendimų ieškoma kartu, - sako I. Valūnas. - Vienas dalykas, kad už visos reikalingos infrastruktūros tiems darbams ir paslaugoms teikti planavimą ir pirkimą vis tik atsako tos infrastruktūros savininkas ir niekas geriau už savivaldybę negali suplanuoti, kiek gyventojų bus pajungta, kokia plėtra bus numatoma ateityje. Tai jeigu toje mero minėtoje komisijoje ir dalyvavo žmonės iš Vilniaus, tai jie, matyt, dalyvavo dėl pirkimo procedūrų. Ministerijoje nedirba specialistai, kurie realizuotų techninius dalykus. Visa tai yra projektuotojų atsakomybė.
Taip, turim bendrą problemą ir ieškom kelių ją spręsti. Pagal patvirtintas finansavimo taisykles, tokiam objektui kaip „Kėdainių vandenys“ ministerija pažadėjo, kad gali būti skirta 50 proc. reikalingos sumos. Turi būti įgyvendinamas ir principas „ir teršėjas moka“ ir taip toliau. Tai surandama iš kitų šaltinių. Čia nuskambėjo, kad ieškoma, žiūrima galimybių, kaip tą likutį surinkti ir įgyvendinti šitą rekonstrukcijos projektą.
- Ar tai įvyks? – žurnalistų klausimas.
- Turės įvykti, nes turim pradėtą Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą. Vienas iš objektų yra būtent Kėdainių miesto nuotekų valykla ir kaip šalis, kaip valstybė, turėsim tą išspręsti. Žinoma, su visų susijusių ir atsakingų dalyvavimu ir indėliu.
- Kas būtų, jeigu tai neįvyktų?
- Tai tiesiog Europos Komisija žengtų antrą žingsnį, jeigu matytų, kad jokio progreso nevyksta. Būtų, matyt, einama link bylos prieš Lietuvą. O koks būtų sprendimas ir kokios pasekmės tikrai prognozuoti neįmanoma, nes kiek yra patirčių iš kitų šalių, tai teismas labai plačiai vertina visas bylos aplinkybes ir prognozuoti neįmanoma. Bet visiems aišku, kad tų sankcijų geriau neturėti, nes atsakomybė tikrai turės būti dalinama. Todėl manau, kad geriau stengtis, ieškoti būdų dirbti kartu ir įgyvendinti šitą rekonstrukcijos projektą, pasiekti reikalingą 15 mg/litre azoto normatyvą.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos direktorius Vaidotas Ramonas
- Vandens tiekėjų asociacija žino, kokia situacija yra visoje Lietuvoje, tai mes kalbame ir apie Kėdainius, bet išeinant iš visos Lietuvos situacijos, kaip jūs galėtumėt įvertinti? – klausia D. Juočerytė.
- Mūsų asociacijos nariais yra 50 vandentvarkos įmonių, - sako V. Ramonas. - 2016 m. mūsų rodikliai pagal vandens ir nuotekų prisijungimą buvo tokie: aglomeracijose turinčiose per 2 tūkst. gyventojų ekvivalento, vandentiekio prisijungimas buvo 80 proc, o nuotekų - 72 proc. Europos Komisijos reikalavimas yra 98 proc. nuotekų. Taigi yra ko siekti, ir nemažai. Pagal ES finansuojamų projektų sąlygas, atsakomybė už vartotojų prisijungimą tenka ir savivaldybėms, ir vandens tiekėjams. Tai tie klausimai turi būti sprendžiamas pečius surėmus tiek įmonėms, tiek savivaldybėms.
Vyriausybės programoje pastaruoju metu vėl buvo iškelti uždaviniai didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą. Lietuvos šiaurės vakarų rajonų vandenvietėse mažinti fluoro ir boro koncentracijas, renovuoti vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklus, didinti išvalomų paviršinių nuotekų dalį ir, aišku, pakankamai svarbus ir aktualus klausimas yra reikalavimas įmonėms susigrąžinti patiriamas sąnaudas. Kodėl gyventojai nenori jungtis? Mes jau seniai, kai buvo priiminėjamas dabar galiojantis, bet senesnysis vandens tiekimo nuotekų įstatymas irgi stengėmės, kibom į atlapus, kad būtų įdėta į įstatymą privalomo prisijungimo nuostata. Nepavyko to padaryti, nes buvo daug nuomonių. Jei būtų, ji padėtų mums išspręsti tikrai nemažai problemų.
Dabar vandentiekiečių rankose įrankių priversti žmones jungtis prie vandentiekio ir nuotekų tinklų nėra. Yra einama, kalbama, įtikinėjama, spaudoje daug tais klausimais diskutuojama. Mes skleidžiame ir gerąją patirtį, Šiaulių, Klaipėdos miestų patirtį kaip jungiami vartotojai prie tinklo. Bet vis tiek yra daug tokių dalykų, kur vandentiekietis negali tų klausimų išspręsti savo rankomis.
„Kėdainių vandenys“ direktorius Kęstutis Vaitkevičius
- Kėdainių mieste pasiektas 97 proc. pasijungimas prie nuotekų, ES reikalavimuose – 98 proc. Jeigu toks uždavinys būtų kilęs anksčiau, būtume ir miegodami, ir atbuli eidami pasiekę tuos 98 proc. – sako K. Vaitkevičius.
Kodėl susidarė prisijungimo prie centralizuotos sistemos problema? Priežastys – emigracija, žmonių senėjimas, kaimo tuštėjimo metas, neturtas. Tos problemos skaudžios, aktualios ir tampa vis aktualesnės.
O kodėl mes niekada nepagalvojame, ar teisingai nusistatėme tikslus. Ar gali būt taip, kad apie pusė Lietuvos įmonių miega ir nevykdo tų uždavinių? Kurios dabar bylinėjasi dėl nepasiektų rodiklių ir reikalavimų. Abejonių kelia dabartinė paraiškų teikimo sistema. Dabar teikiant paraiškas, investicinius projektus, agentūrų darbuotojai pasiėmę žemėlapį iš maps sistemos internete pasižiūri, kiek toje gyvenvietėje ar gatvėje yra būstų ir skelbia rodiklius. O ar tuose namuose kas nors gyvena? Juk daug jų tuščių, ir tokių daugėja. Kyla pagrįstas klausimas – jeigu mes tokiu metodu paruošiam rodiklius, tai reikėtų ir pasijungimo privalomumą numatyti. Bet mes šito neturime. Kaip mes bandom tą išspręsti – mes dirbam kartu su savivaldybe, kur yra sukurta komisija, į kurią yra įtraukti mūsų žmonės, savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus darbuotojai, aplinkos agentūros darbuotojai. Važinėjame pas gyventojus, lankome ne tik tuos, kur nepasijungę, bet ir ten, kur nėra tinklų. Analizuojama situacija ir stengiamasi ją gerinti. Darome susirinkimus su gyventojus, su seniūnijos darbuotojais. Bet kažkaip labai sunkiai einasi.
Medekšių, Vainotiškių kaimų gyventojų nuomonės
Diskusijose dalyvavo ir kai kurių rajono kaimų gyventojai, žurnalistai.
- Pas mus 2008 m. buvo įvestas vandentiekis ir nuotekų tinklas, - sako Medekšių bendruomenės pirmininkė Genė Strelkauskienė, - Prie jų pasijungė 68 proc. gyventojų. Šiais metais penkios šeimos pasijungė. Susiduriame ir su problemomis, nes daug gyventojų seni ir nepajėgia pasijungti. Daug išvykusių, 13 sodybų negyvenamų. O namų niekas nenori pirkti. Mes nedėkingoje zonoje, nes gyvenam prie Lifosos kalnų. Tai taip ir gaunasi, kad namas yra, o nėra kam pasijungti. Turime ir daugiabutį namą, ten nepasijungusios keturios šeimos. Joms tai per brangu.
- Aš manau, kad daug turėtų lemti gyventojų sąmoningumas, - sako asociacijos „Vainotiškių bendruomenė“ pirmininkė Elena Purauskienė. Nes galima ir vaikus pakviest iškast tuos kanalus ten, kur reikia pasirengimams. Ir aš manau, tada kaštai sumažėtų. Tik reikia patiem galvoti, kad turim tvarkingai gyvent. Aišku, pinigai svarbu, bet sąmoningumas pirmiausia.
O kaunietis žurnalistas Vaidotas Jakuška pasakojo, kaip kai kurie kauniečiai, neprisijungę prie centralizuotų tinklų, atsikrato nuotekų. Jie naktį į išgrėbimo duobę pastato siurbliuką ir viską perpumpuoja į nuotekų tinklą. Bent jau galima pasiguosti, kad neteršia, neišpila slapta kur nors lauke ar pamiškėje. Bet už jį juk sumoka prie tinklo prisijungęs kaimynas.
Pasak diskusijos dalyvių taip elgiamasi ne tik Kaune. Žmonės Lietuvoje pakankamai gudrūs, išradingi ir moka slapta išsiurbti nuotekas. Tai gerai, kad dar į tinklą, o būna, kad ir į kaimyno daržą, į pievą. Tada kenčia visi. O prie kiekvieno namo nepastatysi sargybinio, prižiūrėtojo. Sakoma, yra supratingumas, supratimas, o jeigu jo nėra? Tai reikia tą sąmoningumą kitais būdais išugdyti. Reikalinga ir kontrolė. Reikia klausti žmonių, kurie turi savo išgrėbimo duobes, kad jie parodytų tuos nuotekų išvežimo čekius, kvitus, kur ir kas išvežė.
Aplinkos ministerijos ryšių su visuomene skyrius vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius
- Tikrai jaučiam kasdien to proceso pačius aštriausius kampus iš visos Lietuvos. Žmonės ieško sprendimų, bent jau tai rodo, kad žmonėm tikrai tai svarbu. Toks lietuviškas tvarkingumas, ką Vainotiškių bendruomenės atstovė šnekėjo – ir sąmoningumas. Tikrai neturėtume užsiimti saviplaka, kad turime labai užterštus vandenis, bet, žinoma, tobulybei ribų nėra, čia rezervas dar didelis. Bet visgi aš, nors ir matydamas tas problemas, noriu pasakyti – Lietuvai visa tai yra išsprendžiama, nes yra dvi jėgos – viena ta, kuri iš viršaus, kuri liepia, prižiūri, inspektuoja, kitą jaučiam iš žmonių, ta iš apačios ateinanti jėga turėti gerą aplinką, yra tikrai stipri. Diduma žmonių siekia civilizuoto vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo. Žmonių siekiamybė yra tokia. Manau, kad tikrai ta problema, po keletos metų praeis ir visi prisimins ją kaip buvusią. Bent tokią viltį reikia turėti.
Atgal
.jpg)
(1).png)
