VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

06.01. Darni šeima – mylimi vaikai

Vanda Vasiliauskienė

 

Pora - tai vyras ir žmona, tai motina ir tėvas.

Kurį laiką tėvas buvo lyg šešėlyje šalia motinos, jos vaikų.  Gražu, kai vaikams skirtą dieną pagerbiamas ir tėvas, juk ir motina, ir tėvas verti pelnytos pagarbos: jie, gyvybės – savo atžalų – šaknys. Iš jų gims atžalos – poros, vyrai, moterys, tėvai,  motinos... Iš jų Žemė, žmonių planeta – pilna gyvybės klegesio.

Kai motinos pagerbimo dieną pamačiau tėvą, ant rankų laikantį  savo vaiką, vaizduotėje iškilo Šv. Juozapas, šeimų globėjas. Tėvui, žemiškam  šeimos globėjui, skirta didelė atsakomybė: pakelti sunkią naštą prireikia ąžuolo galingumo, plieno tvirtumo, tėviškos širdies šilumos. Šalia  tokio tėvo šeima jaučiasi rami, saugi ir laiminga. Šeimos idealas: ideali šeima lemia Tėvynės idealią visuomenę, kurioje nėra vietos užgauliojimui, kur vyro rankų  kumščiai nevirkdo vaikų, žmonų, nėra vietos neapykantai, kerštui, neištikimybei... Širdyse – ramybė, akyse vaikiškas džiaugsmas. Amžinas šeimų idealo troškimas. Kol kas tik troškimas, neišsipildantis lūkestis. Visu balsu garsiai prabilome apie vaikų gynimą. Nuo ko juos reikia ginti? Nuo pačių tėvų?  Negi vaikai, tokie nelaimėliai, gimsta iš meilės, jei auginame be atsakomybės? Žemai puolusios poros užsimoja prieš gyvybę, kuri nesiprašė ateiti į šį pasaulį. Vaikų genocidas! Tokios „poros“ užgožia idealias šeimas. Jos – šaukštas deguto  statinėje. Apleistas vaikas, it mūsų rašytojo J.Biliūno apsakymo herojus, žiūri pro tvorą į pono sodą ir mato, „kiek ten žaidimų, gražių, navatnų: viens arklį su savim vedžiojas, ten pilnos pintinės skanių obuolių“. Graužiasi vaiko širdelė, žiūrint į svetimą rūpestingą tėvą, švelnią mamą.  Doros šeimos ir tėvas, ir mama supranta svetimo vaiko širdies skaudulį: priglaudžia, pagloboja, padovanoja nors akimirksnį širdies džiaugsmo.

Ko verta tauta, kuri pati žudo tėvynės ateitį? Ką bekalbėti apie be sąžinės ir atsakomybės jaunąją kartą! Pasiduota pasauliniam moraliniam nuosmukiui.

Romą išgelbėjo žąsys. Mus išgelbėti gali tik moralios šeimos. Jų moralėje  Tautos, Tėvynės išlikimas. Garbinga, katalikiška šeima, paaukota švč. Mergelės Marijos globai, išliks, grįš į garbingą gyvenimą. Tik reikia nedelsti, nes laikas mus skubina. Nesunaikinkime gėrio. Žmonija sukurta ne pražūčiai, o nugalėti ir laimėti. Svarbiausia -  nepakrikti ir nepalūžti dvasia.

Atgal