VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

06.18. Valstybinio pensijų anuiteto sukūrimas dar labiau padidins biurokratinį aparatą

Pensijų anuitetų perkėlimą į „Sodrą“ grindžia prielaida, kad gyvensime trumpiau, nei prognozuoja „Eurostat“. Vos per metus tai kainuos iki 13 mln. eurų. Pensijų sistemą užsibrėžę reformuoti politikai teigia, kad centralizavę pensijų anuitetus „Sodroje“ pasieks masto ekonomiją ir sugebės efektyviau valdyti rizikas. Kitaip sakant, numatyti tikėtiną senjorų gyvenimo trukmę. Ekspertų skaičiavimais, Vyriausybės prognozės paremtos prielaida, kad žmonės gyvens trumpiau, nei prognozuoja Europos statistikos institucija „Eurostat“, ir tokios klaidingos politikų prielaidos jau pirmaisiais metais mokesčių mokėtojams gali kainuoti iki 13 mln. eurų.  

Tikisi, kad gyvens trumpiau 

„Kyla klausimas, kodėl Vyriausybė mano, kad gyventojai Lietuvoje gyvens trumpiau, nei prognozuoja „Eurostat“? Ir kas bus, jei vis tik gyvenimo trukmė bus ilgesnė? Kas šiems pensininkams mokės jiems paskirtus anuitetus, kai jų sukaupti pinigai jau bus pasibaigę? Ar nenuguls ši neatsakingai priimtų sprendimų našta ateities dirbantiesiems, kuriems ir taip bus sunku surinkti mokesčius „sodrinėms“ pensijoms?“ – atkreipia dėmesį A. Bakšinskas.

Pasak „Eurostat“, tikėtina gyvenimo trukmė 65 metų asmeniui Lietuvoje šiuo metu yra 17,3 metų. Tuo tarpu Vyriausybė skaičiuoja tik 13-14 metų.

„Tokia trumpa prognozuojama gyvenimo trukmė neišvengiamai ateityje generuos „Sodrai“ milijoninius nuostolius. Nėra aišku, iš kokių pajamų šaltinių „Sodra“ šiuos nuostolius dengs“, – sako A. Bakšinskas. 

Jau pirmaisiais metais – nuostolis

Specialistų skaičiavimais, jei antrosios pakopos pensijų fonde gyventojas sukaupė 20 000 eurų, lyginant anuiteto dydį, paskaičiuotą su 17 metų tikėtina gyvenimo trukme, su anuiteto dydžiu, kuris paskaičiuotas prognozuojant 13,5 metų tikėtiną gyvenimo trukmę, pastarasis būtų apie 20 proc. didesnis.

„Nepasitvirtinus per daug pesimistiškai gyvenimo trukmės prognozei, kuomet numatoma, kad išėjęs į pensiją anuiteto gavėjas gyvens trumpiau nei vidutiniškai, yra užprogramuojamas apie 20 proc. nuostolis“, – skaičiuoja A. Bakšinskas.

Pasak asociacijos vadovo, prognozuojama, kad jau 2020 m. Lietuvos gyventojai, kurie sulauks pensinio amžiaus ir galės pirkti anuitetą, bus sukaupę apie 43 mln. eurų.

Jeigu už šią sumą bus įsigyti anuitetai, kuriuos apskaičiuojant bus prognozuojama 20-30 proc. trumpesnė nei tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė, reikės prognozuoti ir būsimus nuostolius, kurie sudarytų atitinkamai 9-13 mln. eurų.

Papildomai valstybinis pensijų anuitetų teikėjas, kuriuo taps „Sodra“, vykdydama pensijų anuitetų veiklą, kuri yra priskiriama gyvybės draudimo veiklai, turėtų atitikti Europos Sąjungos direktyvos „Mokumas II“ reikalavimus. Tam ji turėtų suformuoti apie 8 proc. rezervą – tai sudarytų dar papildomai apie 3,4 mln. eurų.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad „Sodrai“ direktyvos „Mokumas II“ reikalavimų netaikytų, nors nėra aišku, kokiu pagrindu šios visiems privalomos direktyvos reikalavimai valstybiniam pensijų anuitetų teikėjui negaliotų. Bet kuriuo atveju, nepagrįsti prognozuojamos gyvenimo trukmės skaičiavimai jau 2020 m. papildomai pareikalaus iki 13 mln. eurų, kurių finansavimo šaltinis nėra numatytas, o bėgant metams šių lėšų poreikis tik didės“, – atkreipia dėmesį A. Bakšinskas.

Dar daugiau valstybės tarnautojų 

Pasak asociacijos vadovo, politikai nuolat kartoja, kad valstybinis pensijų anuitetų teikėjas negali bankrutuoti, nors tai nėra tiesa.

„Bet kurią įmonę galima išgelbėti, klausimas, tik kas už tai sumokės. Šiuo atveju tai papildomai kainuotų mokesčių mokėtojams. Kita vertus, teoriškai „Sodra“ gali bankrutuoti, jei bankrutuoja valstybė. Graikija, atsidūrusi ties bankroto slenksčiu ir dėl nepagrįstai didelių pensijų, yra geras pavyzdys, kurio neturėtume pamiršti“, – sako jis.

Pasak asociacijos vadovo, gyvybės draudimo bendrovės nuostolių riziką valdo persidraudimu – tarptautinėse reitinguojamose draudimo bendrovėse perka nuostolių draudimą.

„Vadinasi, jei jos patirtų veiklos nuostolių dėl klaidingų prielaidų ar kitų priežasčių, gautų draudimo išmoką ir toliau galėtų užtikrinti sėkmingą ir nenutrūkstamą veiklą. Jei šia paslauga naudotųsi „Sodra“, tai vėlgi reikalautų papildomų išlaidų, kurių, tikėtina, politikai neįskaičiavo, ir tuomet nebūtų jokio skirtumo nuo šiuo metu pensijų anuitetus teikiančių draudimo bendrovių“, – sako A. Bakšinskas. 

Asociacija taip pat atkreipia dėmesį, kad valstybinio pensijų anuiteto sukūrimas dar labiau padidins biurokratinį aparatą. Tai prasilenkia su Vyriausybės deklaruojamu tikslu sumažinti valstybės tarnautojų skaičių.

Europoje gyvens dar ilgiau

„17 metų yra viena trumpiausių gyvenimo prognozių Europoje. Tik bulgarams prognozuojama 16 metų, tuo tarpu Ispanija, Prancūzija ir kitos senosios Europos šalys skaičiuoja 20-21 metus. Gerėjant gyvenimui, tobulėjant medicinai ir Lietuvoje žmonės gyvens ilgiau, todėl tokios niūrios Vyriausybės prognozės, labai tikėtina, yra klaidingos“, – sako A. Bakšinskas.

Pasak asociacijos, pensijų anuitetai – labai svarbi visos pensijų sistemos dalis, nes šio segmento veiklos efektyvumas tiesiogiai veikia ilgus metus kauptos pensijos išmokos lygį.

„Labai svarbu, kad visi nuoseklūs reformos kūrėjų turimi skaičiavimai būtų viešai išdiskutuoti ir ekspertų įvertinti. Tik tokiu atveju galima sukurti sistemą, kuri duotų naudą žmonėms. Pensijos – per daug svarbi ir ilgalaikė sistema, kad ją grįstume klaidingomis prielaidomis ar kaitaliotume kas kelerius metus, paaiškėjus, kad kuri nors dalis yra klaidingai prognozuota ar prieštarauja įstatymams“, – pabrėžia asociacijos prezidentas.

 

Atgal