VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

06.29. Visuomenės pasirinkimas ir politikų galimybės kovoti būsimuose prezidento rinkimuose

Ryškiausiais galimais kandidatais būsimuose prezidento rinkimuose įvardijami visuomenės veikėjai, rodo visuomenės apklausos, 2016 metų pabaigoje galėjo pasigirti kur kas menkesniu visuomenės palaikymu.

Gitanas Nausėda. Ryškiausiais galimas kandidatas būsimuose prezidento rinkimuose

Premjeras Saulius Skvernelis yra antras pagal populiarumą politikas, kurį visuomenė norėtų matyti prezidento poste

Kauno meras V. Matijošaitis visuomenės akyse yra laikomas vienu iš lyderių, galinčių užimti prezidento postą

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, tai, kad per pastaruosius pusantrų metų ekonomistas Gitanas Nausėda ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pateko tarp realiausių kandidatų pakeisti antrą kadenciją baigiančią prezidentę Dalią Grybauskaitę, susiję tiek su jiems skiriamu žiniasklaidos dėmesiu, tiek su žmonių įsitikinimu, kad būtent šie visuomenės veikėjai galės išspręsti svarbiausias jų ir valstybės problemas. Politikams neturint arba prarandant įvaizdį, kad jis yra pajėgus šias problemas išspręsti, dingsta ir visuomenės įsivaizdavimas, kad jis galėtų užimti prezidento postą, akcentuoja L. Bielinis.

Naujausios gyventojų apklausos rodo, kad ekonomistas G. Nausėda užtikrintai išlieka lyderiu tarp galimų kandidatų į Lietuvos prezidentus – 15,1 proc. šalies gyventojų jį norėtų matyti prezidento poste.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, per pastaruosius pusantrų metų lūkesčiai manančiųjų, kad G. Nausėda prezidento poste turėtų pakeisti Dalią Grybauskaitę, augo sparčiausiai. 2016 m. gruodžio mėnesį tik 1,8 proc. respondentų nurodė, kad norėtų G. Nausėdą matyti prezidento pareigose.

Tuo tarpu analogišku laikotarpiu priešinga visuomenės nuomonės tendencija lydėjo „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį. 2016 m. gruodžio mėnesį jį, kaip naująjį šalies prezidentą, norėjo matyti 10,2 proc. šalies gyventojų. Tačiau 2018 m. gegužę tik 1,7 proc. Lietuvos piliečių didžiausios frakcijos Seime lyderį įsivaizdavo sėdintį Daukanto aikštėje.

 profesorius Lauras Bielinis

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis, komentuodamas apklausų duomenis, pabrėžė, kad prezidento institutą visuomenė įsivaizduoja kaip turintį labai dideles politines galias, o patį prezidentą – kaip asmenį, disponuojantį maksimaliomis galimybėmis.„Žmonės mano, kad prezidentas turi ir gali išspręsti visas valstybės problemas. Todėl tas kandidatas į prezidentus, kuris to nedeklaruoja ar nekuria tokio vaizdinio, iškart praranda pasitikėjimą. Kitaip tariant, visuomenei prezidentas yra tas asmuo, kuris turėtų valingai ir profesionaliai spręsti problemas bei sutvarkyti santykius tarp valdžios šakų. Nors konstituciškai Lietuvoje to nėra, daugumos vaizdinyje būtent toks prezidento vaizdas yra įsitvirtinęs“, – kalbėjo VDU profesorius.

Anot jo, priklausomai nuo to, ar visuomenė tikės politiko galimybėmis išspręsti jam svarbias problemas, ar ne, priklausys ir tai, ar konkretus politikas bus įvardintas kaip asmuo, galintis užimti prezidento postą. Su šio įsitikinimo kaita, samprotavo politologas, yra susiję ir visuomenės nuomonės pokyčiai nurodant asmenis, kurie turėtų eiti šias pareigas.

 

 

Atgal