VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

07.13.Replika. Senjoras su bedante burna ir labdariniais makaronais?

Dainius Ručinskas

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys 

Lietuvos kalbininkų grupelė rengia straipsnį "Gimtosios kalbos" žurnalui, renka duomenis apie visuomenės požiūrį į du žodžius: pensininkai ir senjorai.

Sudarytoje anketoje teigiama, kad daiktavardžiai "pensininkai" ir "senjorai" yra daliniai sinonimai, t.y. sutampa bent viena jų reikšmė, laisvesnių stilių kontekstuose jie gali vieni kitą pakeisti, konkuruoti.

Klausiama, ar žodis "pensininkas" kelia nelabai malonias asociacijas dėl problemų, susijusių su senatve, sveikata, pragyvenimo vargais.

Kalbininkai teigia, kad "pensininkas" yra neutralus žodis, neturi jokios menkinamos reikšmės, dokumentuose, dalykinėje kalboje jis yra terminas.

Anketoje prašoma pareikšti nuomonę, ar "senjoras" lietuvių kalboje - nereikalingas žodis, juo keičiant žodį "pensininkas" stengiamasi pagražinti nemalonią tikrovę, nes daugelis pensininkų yra suvargę, pasiligoję, jų pensijos mažos.

Manau, kad mūsų pagyvenusius žmones nevertėtų vadinti "senjorais". Tikrai tai skamba kaip patyčios iš vargšo žmogaus su bedante burna, godžiai srebiančio nemokamai dalijamą maltiečių sriubą ir į krepšelį dedančio labdarinius makaronus...

Atgal