VISUOMENĖ
07.22.Išlaisvinta vergovė, pavergta laisvė. Dominavimo ideologijos ir elgesys. Žodžiai (V)
Valdžia
Drausmė - draudimai, palaikantys sistemą, be kurių sistema suirtų
Prievarta - įstatymai ir taisyklės visuomenei drausminti, t.y. gėriui apsaugoti. Dažnai dominuojančiųjų grupių, klasių ar kastų privatizuojama ir panaudojama dominavimusi įamžinti. Mirties eskadronai – kraštutinė priemonė.
Smurtas (agresija) - sisteminė prievarta kerštui realizuoti, blogiui įtvirtinti.
Teorija – sisteminis išdėstymas, reiškinio aprašymas siekiant paaiškinti, kaip tiriamas reiškinys plėtosis. Pagrįsta santykiais ir tikrovės dalykais, kurie mums atrodo žinomi ir suprantami. Pavyzdžiui, debesuotas dangus, vadinasi, lis. Arba: jeigu žaidžia Chelsea, stadionas bus pilnas ir visi gerai uždirbs. Teorijos gali būti blogos ir geros, tai priklauso nuo to, kaip nuspėja ateitį. Kai teorija suformatuojama taip, kad gali būti matematiškai ir kitaip patikrinta, turime modelį, kuris, manoma, yra tikrovės pakaitalas.
Lengviau ir pigiau eksperimentuoti su modeliu negu su tikrove. Teorijų pavyzdžiai: rasizmas, komunizmas, socializmas, liberalizmas. Ekonomikoje: pinigų teorija ir Keinezio (Keynesian) teorija, nusakančios ryšius tarp finansų ir realios ekonomikos sektorių.
Elitas, elitizmas, elitizmo teorija
Pliuralizmas
Demokratija
Demokratijos veidmainystė
Šlapios kelnės
Dabar žadėti faktai iš gyvenimo
Pirmas
Vasarą, sekmadienio vakarą, saulė dar nenusileido, grupė draugų sėdi už stalo po obelimi, geria vyną ir dainuoja patriotines dainas. Linksmybei vadovauja šeimininko sūnus, atrodo, guvus naujos kartos atstovas. Susirinko žmonės vienas su kitu mažai pažįstami, bet gerai su šeimininku. Buvo keli rusai ar lenkai. Pasakojami atsitikimai, apkalbami pažįstami, elitas, politikai ir viršininkai. Šmaikštaujama. Kartais visi juokiasi. Gal čia vyksta toks susipažinimo turnyras, kai varžomasi dėl dėmesio. Tai natūralu, kad žmonės nori save parodyti kuo geriau. Vienas svečias, rodos, valdininkas, pasakoja, kad draugavęs su neseniai įkurto Kinijos Liaudies Respublikos ambasados Lietuvoje diplomatu. Vieną kartą vaikščiojant po Vilnių, mūsų svečias paklausęs kiną, kas jį Lietuvoje, kol čia tarnavo, labiausiai nustebino. Kinas sakė, kad jį labiausiai pritrenkė vienas atsitikimas. Ėjęs kinas gatve, sutikęs dar ne seną, gerai apsirengusį, žilstelėjusį, su barzda praeivį, matyt, aukštaūgį lietuvį (apie 180 cm.). Kinas sakęs, kad jie yra žemaūgiai, tai toks ūgis jiems kelia pavydą. Bet kinas ne dėl pavydo įsidėmėjo praeivį, o dėl visai ko kita. Lietuvis buvęs girtas, o jo kelnės išdavikiškai šlapios. Tai kiną labiausiai nustebino, jis nesuprantąs kaip galima šitaip prisigerti. Kinams tai nesuprantama. Baigdamas, mūsų vakaro svečias pridūrė: „Pagalvojau, gal aš čia buvau. Kaip toje dainoje „Kak molody my byli“, mes dažnai patys savęs nepažįstame“. Ponai nusijuokė, kažkas pasakė keletą alternatyvių pagiriamųjų žodžių mūsų valdžiai, kuri nedrįsta paskelbti karo į išsigimimą tautą traukiančiam alkoholizmui. Visi pritarė. Vienas rusas, to vakaro dalyvis, gal norėdamas susilpninti ano pasakojimo blogą įspūdį, kad jaunystėje gyvenęs Charbine (dabar tas miestas kitaip vadinasi), tai jį labai nustebinęs kinų paprotys spjaudyti, ne ryja kas nereikalinga, o išspjauna. Visas miestas, anot jo, apšnerkštas seilėmis. Viskas gerai, pasirodo, ir kinai turi trūkumų, nors ir ne tokių šlapių kaip lietuviai.
Lietuvoje daug prasigėrusių žmonių, kuriems dar ir žmogaus teisės atimtos, ir jie kankinasi ir dėl priklausomybės, ir dėl atimtų teisių. Tokie dvigubai pažeminti žmonės labai pavojingi šalia jų gyvenantiems kaimynams ir dargi nepažįstamiems piliečiams. Mažuose miesteliuose ir kaimuose dominuoja buvusieji aktyvūs žmonės, sukūrę ekonomines struktūras. Jie dabar, kaip sakė vienas liberalas, šoka savo ekonominį tango dviese. Priklausomybę turintiems žmonėms pagalba, prevencija, gydymas neteikiami, nes norima, kad jų visada būtų, nes aktyvistai ekonomikai reikalingi. Už alaus butelį nudirba aukščiau stovintiesiems visus darbus. Tokį Valdą ar Vaidą pirmoje dienos pusėje galima pasodinti ant traktoriaus ir per kelias valandas suars kelis hektarus. Ir labai pigiai. Daug kas tokių žmonių negaili (taip visuomenėje įtvirtinamas žiaurumas), smerkia dėl nevykėlio gyvenimo, bet tai tik pusė tiesos arba visai netiesa. Ir tokiems žmonėms reikia mokėti tiek, kiek priklauso, tada ir paprastiems darbininkams mokės tiek kiek priklauso (ir nereikės bėgti iš Lietuvos). Dar anoje, prezidento A. Smetonos Lietuvoje, bernai, mergos, nereguliarius ar atsitiktinius darbus dirbantys piliečiai turėjo vadinamąjį darbo pasą. Jame buvo įrašoma pas ką dirbo, kiek dirbo, ir kokį užmokestį gavo. Tokią sistemą buvo įvedusi Marijampolės apskrities valdžia.
Paskui tą vakarą baigėsi vynas. Kažkas atnešė dar butelį.
Pildamas svečio, kuris save apšmeižė (lyg ir prisipažino, kad ten gal buvo jis) bokalą, šeimininko sūnus, tas guvus jaunuolis, tarė taip, kad visi girdėtų: „Žiūrėk, tik neapsišlapink. Arba palauk vakaro, kai bus tamsu“. Vėl visi nusijuokė, bet nepiktai. Tuo balius pasibaigė. Einant namo, paklausiau poną, kam jis save apšmeižė, nes niekada nemačiau jo išgėrusio. Ponas H. sakė, jis norėjęs sužinoti, kas yra kas. Tai buvo tik eksperimentas, patvirtinęs, kad kiekvienoje kompanijoje yra žmonių, kurių pagrindinis instinktas – bet kokioje situacijoje dominuoti, kitus pažeminti. Sakė, pas šį daktarą jis nenorėtų gydytis. Ir dar pridūrė: kaip fizikas pagal išsilavinimą, dar kartą įsitikino, kad signalas, pasiųstas iš vieno šaltinio, į jį ir sugrįžta.
Vėliau, pakartoję eksperimentą kitose vietose, patyrėme, kad toks elgesys universalus: galite ir patys tokį eksperimentą padaryti. Pavyzdžiui, turgelyje susidėjęs bulves į vežimėlį sakykite (jeigu atrodote ar esate senas): „Tai dabar jau nešiu muilą“. Ir pamatysite kaip juoksis bulvių perpardavinėtojas, kaip visi bus patenkinti, kad save pažeminote.
Antras: Komfortas prieš moralę
Praėjo kiek laiko, metai ar du. Šeimininkas, pas kurį tą vakarą dainavo patriotines dainas, mirė, nors sūnus ir daktaras. Taip ir turėjo būti, nes buvo nuostabu, kad su tiek ligų dar gyvena. Laidotuvėse kalbą sakė vienas žmogus, kuriam Z. buvo geras. Pasakojo, kad kai sugrįžo iš tremties, niekas jo nenorėjo priimti į darbą. Z. tuo metu buvo vieno tiriamojo instituto direktorius, mokslų kandidatas. Nuėjo į tą institutą ir direktorius jį priėmė inžinieriumi. Tokiu būdu jį išgelbėjęs. Paskui, kai inžinierius dėkojo savo viršininkui už tokį neįprastą gerumą (okupacijos laikais nedaug kas drįsdavo padėti tremtiniams, vengė nemalonumų, nerizikavo), ponas Z sakė: „Niekai, tuo metu, kai tave priėmiau, tokių pas mane jau buvo šeši“. Ir čia, prie kapo duobės, paskutinį kartą dėkodamas geradariui, inžinierius tremtinys painiojosi, nerado žodžių ir pagaliau apsiverkė. Kalba užsitęsė, laidotuvininkai atrodė nepatenkinti. Buvo ruduo, šalta dar nebuvo.
Paskui mes trise važiavome namo. Vienas iš mūsų, kuris sėdėjo šalia manęs (dabar ir jį Sutvėrėjas jau pasiėmė), tarė: „Viskas gerai, gražiai palaidojome Z. Dabar jau pailsės nuo ligų. Bet kam reikėjo tos politikos prie kapo duobės?“ Sakau, kad čia ne politika, o moralė. Ne kiekvieną dieną laidojame žmogų, kuris elgėsi žmoniškai, kaip liepė I.Kantas, tai galima buvo ir išklausyti.
Mano bendrakeleiviai tylėjo. Buvo liūdna, ne tik dėl to, kad po laidotuvių. Nes neatsakyta į klausimą, kaip ir kam gyventi, jei komfortas aukščiau už moralę. Jeigu komforto neužmiršta net ir per laidotuves.
Tegu šį tekstą apvainikuoja telefono skambutis, kurio sulaukėme jį berašydami. Vienas vaikinas, vardu N.K. iš Kauno rajono, mums papasakojo, kaip ieškojo darbo ir kaip jį apmovė. Pagal skelbimą internete paskambino vienai firmai, kuri įdarbina sodų ir sodybų priežiūros darbams. Sako, taip, suteiksime darbą, bet pirmiau turime patikrinti, ar mokate dirbti: genėti medžių šakas, pjauti žolę trimeriu, suvirinti metalinę tvorą ir t.t. Susitarė, kad sutartą dieną vaikinas N.K., atvyks į firmą, o ši jį nuveš į darbo vietą. Nuvežė. Vaikinas dirbo visą dieną vienoje sodyboje prie Vilniaus. Tvarkė aplinką ir sutvarkė, be to, pamatė, kokių prašmatnių dvarų esama aplink Vilnių. Pretenzijos buvo mažareikšmės: vilos savininkas norėjo, kad ta obelis būtų dar daugiau apgenėta, tada, girdi, obuoliai būsią didesni. Klausiame svarbiausio dalyko:, kiek už tai eurų gavo (jeigu būtų dirbęs Anglijoje, ten už valandą moka 10 svarų). Sako, nieko. Čia juk buvęs tik kvalifikacijos patikrinimas. Sakome, kad šitaip ta firma kasdien gali įdarbinti po kelis žmones, jie nudirbs darbus, matyt, už tai jai užmokės, o darbininkams – nieko. Šiaip jau žinome, ne iš interneto, kad tas vaikinas iš Kauno rajono N.K gana įžūlus, bet pasipriešinti išmoningai prieš jį panaudotam ekonominiam smurtui net nemėgino. Taip save pažemino, o šios situacijos viešpačiai iš to gavo naudos.
Atgal
.jpg)
