VISUOMENĖ
08.03. Ar tauta atsispirs tam, kas svetima ir primetama?
Vaclovas Volkus
Kur tie laikai, jų papročiai,
Kuo skundžias gėris ir dora?
Jie buvo mūsų – neseniai,
Gyveno mūsų tautoje.
Matau, kažkas jau negerai,
Vėl skverbias svetima mada
Ir net lietuviški vadai
Jau bruka žengti mums su ja.
Stengėsi užvaldyti
SSSR – sovietinės okupacijos metais, talkininkaujant už Judo grašį vietiniams kolaborantams, kryptingai buvo siekiama perrašyti mūsų tautos istoriją, kultūrinį paveldą, išbraukti iš žmonių atminties valstybinius, tautinius, religinius simbolius, tautai nusipelniusias asmenybes. Nacionaliniai papročiai, tradicinės šeimos gyvenimo būdas turėjo tarnauti ugdant naujos komunistinės epochos sovietinį žmogų be tautinio identiteto požymių, paklusnų valstybės pilietį. Lietuvos atveju – be nacionalinio valstybingumo supratimo.
Ši visais mokslo kanalais skelbta SSSR valstybės politinė programa išsilavinusiai ir mąstančiai asmenybei buvo suvokiama kaip tradicinės valdančių Rusijos vadovų ekspansinės – imperinės politikos užmaskuotas siekis – naujomis sąlygomis ir priemonėmis užvaldyti kitas tautas.
Grojo pakasynų maršus
Gaila tų, kai kurių mūsų buvusių ir esamų meno žmonių, gyvenančių nesuvaldomomis emocijomis, be tautinės sąmonės ir identiteto, grojusių pakasynų maršus tautinei kultūrai, lietuvybei. Grojo tada salomėjos „visos tautos iš vienos širdies“, groja ir dabar „nei išvykusios, nei atvykusios“ Kultūros ministerijos janssonės, Vilniaus Lukiškių aikštėje bunkerių statytojų globalistų šimašių ir kitų žmonių lūpomis.
Tokie be tautinio stuburo menininkai su sovietinio dvasinio palikimo rudimentais – išnykstančios kultūros liekanomis sumodernėja su savo vienminčiais, beždžioniauja, pamėgdžiodami tautai nevykusias vakarų globalistų naujoves, kurios griauna ilgaamžes tautines, religines vertybes. Tų vertybių dėka mes išsaugojom savo nacionalinį identitetą – lietuviškumą.
Pastatė į vasalo vietą
Istorija moko – mažoms tautoms, valstybėms atsargiai reikia elgtis su naujovėmis, tuo labiau su unijomis. 1569 metais pasirašyta Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir įtakingos Lenkijos karalystės unija – dviejų valstybių sąjunga, kurioje dominavo didžiavalstybiniai Lenkijos interesai, pridengti mesionizmo priedanga, ko pasekoje Lietuva neteko vieno trečdalio savo etninių žemių. Jų gyventojai buvo kolonizuoti. 500 metų neištrynė tų dviejų tautų draugystės, kurioje Lietuva buvo laikoma vasalo vietoje.
Kaimyninės Rusijos - pasivadinusios SSSR, 1939 – 1940 metų laikotarpyje prievartaujama Lietuva priverstinėmis sąlygomis buvo priversta pasirašyti su ja net dvi draugystės sutartis, kurių finale „savanoriškai“ buvo prijungta prie SSSR. Šis „savanoriškas“ nepriklausomybės praradimas Lietuvai kainavo baisias fizines ir dvasines kančias.
Istorija pamokė
Istorijos bėgyje mažos Europos kaimynystėje su Rusija šalys, pradedant Suomija, pietuose – Turkija, ne kartą buvo Rusijos užpultos, tapo jos aukomis, patyrė daugelį skaudulių. Šiandieną jos, būkštaudamos dėl savo saugumo, tapo NATO – vakarų kolektyvinės atgrasomosios organizacijos narėmis. Užpulti, provokuoti vieną jų rizikinga – netekti to, ką šiandien Rusija turi. Atominiame kare laimėtojų nebūtų. Tai supranta tiek Rytų, tiek Vakarų valstybių vadovai.
Lietuva yra pasimokiusi, ką reiškia būti sąjungoje su daug didesne, stipresne valstybe, ar tų valstybių sąjungoje, ekonominė nauda Lietuvai neabejotina, atsisakymas kai kurių valstybės politinių galių neišvengiamas. Pavojai kyla tautinės kultūros paveldui, vyro ir žmonos nacionalinėms tradicijoms, moralės vertinimo suvokimui, svetimos kultūros poveikis, jos primetimas veda į tautos sunykimą.
Lenkia net Kinija
Berlyno instituto „Civilizacijos dialogai“ ekspertas, rašytojas ir žurnalistas dr. Tomas Fasbender 2018 m. davė interviu vienam Lietuvos dienraščiui, kuriame mokslininkas samprotauja apie nepalankias ES didžiųjų valstybių vystymosi kryptis, kaip antai tolerancija viskam, žavimasi totaliniu liberalizmu, siekiama absoliutaus individualizmo, toleruojamas liūdnai garsėjantis politinis korektiškumas, iškreiptas moralės suvokimas, kolektyvinių vertybių atsisakymas. Be to, mokslininkas pastebi, kad Vakarai praranda savo veržlumą, polėkį ir netgi darbingumą, visa tai yra priešingybė sparčiai besivystančiai Kinijai, turinčiai 1 milijardą 400 milijonų gyventojų, ko pasigendama Europoje.
.jpg)
Lietuvai garsėjant žalingais įpročiais – alkoholizmu, rūkymo mastais ne tik Europos sąjungos valstybių tarpe, ši problema buvo svarstoma net Seime. Seimo narys, Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Gentvilas, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas R. Žemaitaitis pasisakė: „Reikia patiems žmonėms leisti apsispręsti gerti ar negerti, rūkyti ar nerūkyti.“ Į siūlymą restoranuose įruošti rūkoriams vietas minimi Seimo nariai sureagavo: „Jokie gardai neturėtų būti įruošiami“. Visiškas tų žalingų įpročių liberalizavimas – tai klusnus pritarimas Briuselio biurokratų liberaliai politikai.
Ateitis turi būti
Koncerno „Vikonda“ vadovė J. Blažytė, lankydamasi vienoje Kėdainių gimnazijoje, sulaukė vietos korespondentės klausimo: „Kiek blogas šiandien žmonių gyvenimas?“ J.Blažytė atsakė“: „Kur kas blogiau už mus gyvena mūsų valstybės ateitis“. Prasmingai atsakyta. Esame tautos ir valstybės išnykimo pavojuje.
Skursta gėris be doros. Trūkstant atsakomybės, gėdos ir drovumo jausmo, įsigalint smurtui ir žiaurumui, vyraujant jaunimo nepagarbai vyresniam žmogui, dažnėjant jaunimo iššūkiams televizijos ekranuose, nuvertinama tradicinė lietuviška šeima. Ji tampa tarsi atgyvena, sugyventinių „šeimos“ tampa norma ir visiškai nesmerkiamos. Tragedija ir tai, kad mokyklos sunkiai susitvarko su mokiniais. Viešumo, kurio daugiausiai vengia amoralūs žmonės, nebuvimas tarnauja jų naudai. Viešumas jiems baisiau už teismo sprendimą.
Tikiu, jog lietuvių tautai, istorijos bėgyje pergyvenusiai marus, badmečius, okupacijas, užteks sveiko proto ir jėgų pergyventi ir šios epochos gobšios valdžios primetamo skurdo ir svetimų brukamus iššūkius, išsivaduoti iš gresiančio biblijinio Somoro ir Homoro likimo.
Atgal
.jpg)
(1).png)
