VISUOMENĖ
08.21. Vyriausybės, Seimo tautos samprata
Vanda Vasiliauskienė
Gyvenimas verčia panirti giliau į mūsų Tėvynės šiandieną. Tauta yra didelė bendruomenė, kurią vadina Valstybe. Ji sudaryta iš mažų bendruomenių – šeimų. Šeimose auga vaikai, būsimasis mūsų valstybės veidas. Šis mažiausias bendruomenės sraigtelis formuoja visos mūsų tautos, valstybės moralinį veidą. Koks jos veidas, tokia ir visos tautos vertė: morali, ori ar ne, verta paniekos, pažeminimo.
Ydos pilasi kaip iš gausybės rago. Gūžčiojame pečiais, kraipome galvas, stebimės suvešėjusiu alkoholizmu, moraliniu iškrypimu, vagystėmis, spekuliacija, piktinamės gobšumu, nesąžiningumu, žmogžudystėmis, po girtų vairuotojų ratais parblokštų aukomis... Seime, Vyriausybėje ir privačiame gyvenime suvešėjo varnalėšos, piktžolės, kandžios usnys... Nesusimąstome, kad laiku nesunaikintos priežastys yra mūsų dvasinio purvo pasekmės, kova su vėjo malūnais. Vyriausybė, Seimas yra savo tėvų vaikai. Iš jų kalbų, veiksmų aiškėja, kokioje aplinkoje formavosi asmuo: patriotų, aiškaus proto, katalikiškų šeimų buvę vaikai, dabar jau brandūs tėvynės ateities karžygiai – ryškus kontrastas savanaudžių, karjeristų, neapykanta degančių, pinigais perkančių balsus, per kitų galvas kopiančių neprarasti sosto ir lovio, prie kurio jau prijunko, grupuotei. Kurmiai išlindo į dienos šviesą ir rausėsi po opozicijos kojomis. Tikslas – suskaldyti dešiniąsias jėgas pažadais, viceministrų postais... Nejaugi tos silpnybės negirdi, ką sako „valstiečių“ vadas? Jam nereikia sutarties, jam reikia balsų, kad būtų priimti (nors ir absurdiški) įstatymai. Po rinkimų jie nebus reikalingi. Sutartys nesudarytos, niekuo neįsipareigota. Vienvaldystė! Ciniškam kaimynui žalia šviesa ir atviras kelias į Ukrainos pavyzdį.
Pasiklydo tauta, „kaip (dainos žodžiais) ramunė rugiuos, ir išbristi niekaip negali“. Nėra pasaulyje tautos, kuri pati savęs nekęstų. Mes – išimtis, kokia nebuvo amžiais savo valstybės gyvenime. Mes – lietuvių tauta – esame aukščiausias ir teisingiausias arbitras, kuris gali grąžinti Lietuvą į garbingą moralinį, dvasinį atgimimą, nuplauti gėdą pasaulio tautų akyse. Pagarbos verta tik pati save gerbianti tauta, o ne palinkusi šaka, ant kurios visos lipa...
Atgal
.jpg)
(1).png)
