VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

09.07. Kėdainiečiai paminėjo Persitvarkymo sąjūdžio 30-metį

Vaclovas Volkus

Lina Kazlauskienė

Nesuprato esmės

LR Seimas pernai 2018 metus buvo paskelbęs Sąjūdžio įkūrimo metais. Remiantis tuo nutarimu, Vyriausybė 2018 metais balandžio 18 d. numatė konkretų organizacinį miestų ir rajonų Sąjūdžio 30-mečio minėjimo „Su Sąjūdžiu širdyje“ priemonių planą. Už plano vykdymą trečiame ketvirtyje buvo atsakinga rajono savivaldybė ir M.Daukšos viešoji biblioteka. Viešosios bibliotekos direktorė B.Ruzgienė šį rajonui svarbų jubiliejinį šventinį renginį organizuoti pavedė savo pavaduotojai Z.Civilkaitei. Pastaroji neįvertino, kad 1988 metais rugpjūčio 5 dieną Sąjūdžio iniciatyvinė grupė Kėdainiuose kūrėsi nelegaliomis sąlygomis be rajono komunistų partijos žinios ir leidimo, 11 drąsių ir ryžtingų tautinės savimonės nepraradusių tautiečių pastangomis. Sutartu laiku minėtos grupės atstovai nelegaliai susirinko advokato Igno Meškausko privačios valdos „klėtelėje“ prie dviejų sukryžiuotų trispalvių vėliavėlių, sugiedojo Lietuvos himną, išsirinko posėdžio pirmininką Igną Meškauską, sekretoriauti – Vaclovą Volkų. Po trumpo I.Meškausko žodžio: „Ko mes čia susirinkom?“, bendraminčiai priėmė keturių punktų sprendimą įkurti 1988 metais rugpjūčio 5 d. rajono Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę ir apie tai pranešti Vilniaus iniciatyvinės grupės štabui. Ketvirtu punktu numatė susirinkti rugpjūčio 14 d. Tą dieną atėjo jau 16 žmonių. Į paskutinį – septintą posėdį- susirinkimą, įvykusį prieš rajono Sąjūdžio konferenciją, susirinko net 64 žmonės.

 

Budri KGB Kėdainių padalinio akis, kompartijos vadovybė užverbuotų agentų pagalba per 2-3 dienas nustatė Sąjūdžio įkūrėjų pavardes, susirinkimų vietą ir laiką, pradėjo kviesti į vadinamą „kremlių“ (partijos komitetą) rimtam pokalbiui. Pakviestas šio straipsnio autorius prisimena, jog buvo išvadintas buržuaziniu nacionalistu, sulaukė grasinimų atleisti iš darbo sunkiomis pasekmėmis, kategoriškai reikalauta nutraukti antitarybinę veiklą. Grupė gąsdinimų nepabūgo, neišsilakstė. Jai tuo metu užteko drąsos ir ryžto atremti visokias piktybines kliūtis, pavyduolių šmeižtą, kuo kvalifikuotai naudojosi KGB agentūra – griauti Sąjūdį iš vidaus. Dabar tai atrodo paprasta, bet tuomet, dar tebesant sovietiniam režimui, viskas buvo daugiau negu sudėtinga. Sąjūdis laimėjo, nes jį kūrė ir rėmė dauguma tautos žmonių. Jis buvo ta jėga, kuri atvedė Lietuvą į kovo 11-ąją – Nepriklausomybės atkūrimą.

Atėjo, nesulaukę kvietimo

Ruošiant Sąjūdžio šventinių renginių programą, Z.Civilkaitė tarėsi tik su keliais savo partijos atstovais ir vienu pritariančiu, lyg ir pamiršdama pakviesti nors keletą iš 11 Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių. Nesulaukę kvietimo, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės 11 žmonių atstovai organizatorius susirado patys, dalyvavo pasitarime ir pakoregavo programą.

Priminė istoriją

Kėdainių Evangelikų reformatų bažnyčioje vyko Sąjūdžio 30-mečio minėjimas. Į minėjimą buvo pakviesti žilagalviai pirmieji Sąjūdžio aktyvistai ir jiems prijaučiantys kėdainiečiai, buvo daug svečių, rajono savivaldybės vadovai, atvyko ir atkurtos Lietuvos pirmasis vadovas, Lietuvos sąjūdžio garbės pirmininkas, prof.Vytautas Landsbergis. Nebuvo šventų mišių ir jau mirusių sąjūdžio aktyvistų pagerbimo tylos minute. Didžiausias dėmesys iš karto nukrypo į profesorių, kuris, prieš vykdamas į „Laisvės pikniką“ Kaune, surado laiko kėdainiečiams priminti, kaip 1988-ųjų birželio 3-iąją Vilniuje Mokslų akademijos salėje susirinko pirmoji sovietų valdomoje Lietuvoje įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Šie žmonės neprašė niekieno leidimo. Lietuva pribrendo būti laisva ir reikalauti iš sovietų pastatytos valdžios teisingų permainų. Ir dabar profesorius tai vadina tikra moraline revoliucija, nes pagaliau išdrįsta prabilti apie nuo sovietų valdžios nukentėjusius už religijos praktikavimą, apie lietuvių kalbą, kaip didžiausią turtą, pirmą kartą pademonstruotas siekis laisvai švęsti Vasario 16-ąją – Lietuvos nepriklausomybės dieną, kas ir įvyko jau1989-aisiais. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įsikūrė visoje Lietuvoje. Sąjūdžiui pritarė daugybė žmonių.

-Atsikratę baimės, buvome tarsi broliai ir sesės,-sakė garbus svečias.

Vėlavo, bet atėjo

Vienas pirmųjų sąjūdžio įkūrėjų Kėdainiuose, advokatas Ignas Meškauskas prisiminė, kaip nelengva buvo suburti pirmąją sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Juk kiekvieną žingsnį sekė akyla saugumiečių akis. Sąjūdžiui pritariančių buvo ieškoma visur, kur I.Meškauskas tuo metu dirbo. Jo žodžiais, buvo daug netikinčių, sakančių, kad mes palūšime, kad einame emocijų keliu.

-Iš tiesų, kurdamas Sąjūdį, rizikavau viskuo. Turėjau darbą, šeimą, namą. Galėjau visa tai prarasti, bet emocijos dėl laisvos Lietuvos nugalėjo, - sakė I.Meškauskas.

Sužinojęs, kad kuriamas Sąjūdis, Kėdainių saugumo viršininkas, pasak I.Meškausko, pakėlė didelį triukšmą, reikėjo prisistatyti į partijos komitetą ir aiškintis. Tačiau upės bėgimo nebebuvo galima sustabdyti. Žmonės ėjo į mitingus, visa Lietuva suprato, ką reiškia Sąjūdis.

Sąjūdis Kėdainiuose vėlavo, bet atėjo. Kaip prisiminė vienas iš iniciatyvinės grupės organizatorių Vaclovas Volkus, 1988-ųjų liepą jis atostogavo Druskininkuose ir ten išgirdo, jog Sąjūdžio iniciatyvinė grupė įsikūrė Vilniuje. Grįžęs į Kėdainius, nustebo, jog čia tylu ir ramu, o buvo jau rugpjūtis.

-Subūrėme pas I.Meškauską iniciatyvinę grupę – 11 žmonių. Mūsų visi posėdžiai ten ir vykdavo. Reikėjo kruopščiai saugoti visus grupės posėdžių protokolus. Septynis išsaugojau iki šiol. Labai norėjau, kad minėjimo dieną jie būtų iškabinti čia, reformatų bažnyčioje, tačiau organizatoriai nusprendė juos demonstruoti M.Daukšos viešojoje bibliotekoje. Kas pamatys, kas ne, o aš esu sąjūdietis ir būsiu juo iki mirties,- sakė V.Volkus.

Sąjūdis neišsibarstė

Kalbėjo ir kiti Sąjūdžio aktyvistai. Viena iš jų - buvusi gydytoja, politinio kalinio, mirusio badu tremtyje, dukra Irena Leškienė papasakojo, kai tik sužibus Nepriklausomybės vilčiai, iš tuometės tarybinės armijos ėmė bėgti lietuviai. Jie buvo slepiami Kėdainių ligoninės palatose, kaip pacientai, siekiant apsaugoti nuo persekiojimo.

-Kartą pas mane atėjo žmogus, prisistatęs SSRS gynybos ministro pavaduotoju. Iki šiol nežinau, ar tai galėjo būti tiesa, bet tuokart viskas baigėsi laimingai. Kai mes jį pakvietėm kavos ir pasistengėm maloniai priimti, sakė nustebęs, kad mes esam žmonės, o jis manęs, kad...,- sakė Irena Leškienė, iki šio nežinanti, kas tas žmogus buvo.

Tokių istorijų Sąjūdžio aktyvistai galėtų papasakoti daug. Kaip ir vakaro svečiai – Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Vidmantas Žilius, Sąjūdžio tarybos narys Laimas Dieninis, istorikas Vaidas Banys, jau rašantis knygą apie Kėdainių sąjūdį. Laimas Dieninis ir kiti šventės svečiai kvietė šiandien nepasimesti Sąjūdžio džiunglėse, nes Sąjūdis yra gyvas ir niekur nedingo.

Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius įteikė padėkas pirmiesiems Sąjūdžio žmonėms Kėdainiuose. O šv.Mišios už Sąjūdį vis dėlto bus. Jas rugsėjo mėnesį žadama aukoti Šv.Jurgio parapijoje.

Koncertas nuvylė

Po minėjimo susirinkusiems koncertavo grupė „Skylė“ ir Aistė Smilgevičiūtė. Ne visiems žilagalviams senjorams ši grupė patiko. Gal ir dėl to, kad koją pakišo akustika, ir žmonės neišgirdo dainų žodžių, gal ir dėl to, kad buvo laukta labiau patriotinių dainų. Koncertas, kuris organizatoriams kainavo brangiai, kai ką nuvylė. Žmonėms, kurie kūrė Sąjūdį, sunku suprasti, kad jie dirbo, nereikalaudami jokio atlygio. O šiais laikais materializmas yra svarbiau už patriotizmą. Ir Kėdainių jaunimas į koncertą atėjo po minėjimo, kuris, kaip sako organizatoriai, ir buvo skirtas pritraukti jaunimą. Jam senolių prisiminimų nelabai reikia. Taigi, turime, ką turime. Kiek Sąjūdis dar išliks gyvas?

 

Atgal