VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

10.11. Nauja UAB „Jurbarko vandenys“ Kolektyvinė sutartis

Jonas Mozeris

RJPS padalinio UAB „Jurbarko vandenys“ profesinės sąjungos pirmininkas (įgaliotinis) 

2018 m. rugsėjo 20 d. po ilgo svarstymo ir derinimo maratono, kuris truko  9 mėnesius, buvo pasirašyta UAB „Jurbarko vandenys” Kolektyvinė sutartis (toliau – KS). Ilgas derybų tempimo laikotarpis prasidėjo nepatvirtinus buvusio bendrovės direktoriaus ataskaitos savivaldybėje. Tarpuvaldžio laikotarpiu buvo paskirtas laikinasis direktorius, o tik rugsėjo 4 dieną, po dviejų konkurso etapų naujasis direktorius pradėjo dirbti. Šiuo laikotarpiu, vadovaujant laikinajam direktoriui, derybų procesas vyko tik dėl formalumo pagal Įstatymus. Galimai viską įtakojo savivaldybės administracija, nesuteikusi jokių įgaliojimų pasirašyti KS ir nuolat su ja derino sutarties redakciją. Į Respublikinės Jungtinės profesinės sąjungos (toliau – RJPS) prašymus susitikti su rajono  savivaldybės administracija arba Meru buvo tik sekretoriato pažadai ir laiko kaitaliojimas, kurie ir liko pažadais. Šiuo pavyzdžiu matome aukščiausių rajono vadovų nusiteikimą, kad administruojamuose akcinėse įmonėse nebūtų jokių profesinių sąjungų.

 Jurbarko r. laikraštis „Mūsų laikas“.Nuotr. Linos Juškaitienės

UAB „Jurbarko vandenys” profesinė sąjunga, kaip RJPS padalinys, įsteigta 2017 metų gruodžio 8 dieną, dabar savo gretose jungianti 40 profesinės sąjungos narių iš 63 dirbančiųjų bendrovėje. Žmonės į profesinę sąjungą susibūrė neapsikentę diktatoriško buvusio direktoriaus požiūrio, ignoruojant demokratiją, ar ją suprantant savotiškai. Nepripažįstant darbuotojų, specialistų nuomonės, pasityčiojant iš jų. Savi bendravimo standartai, keista apmokėjimo, tik vienam jam suprantama balsavimo bendrovės susirinkimuose sistema, kai pats direktorius suskaičiuoja balsus ir paskelbia rezultatus. Pikta ir neteisinga, kai ką tik pradėjęs dirbti naujas darbuotojas tokioje pačioje pozicijoje, kaip jau dirbąs, skiriamas į aukštesnę apmokėjimo kategoriją ir, dirbdamas lygiai tokį patį darbą, šaiposi iš seniai dirbančiojo ir gaunančio ženkliai mažesnį atlygį už vienodai atliktą darbą. Įmonėje buvo panaikintas darbų saugos specialisto etatas, kai turime aibę specifinių pavojingų darbų ir sąlygų jiems. Profesinė sąjunga susikūrė ne dėl apdegusių netinkamų suvirintojo specrūbų ir slidžių batų žiemą, taip bandant sumenkinti profesinės sąjungos reikšmę. Taupėm viskam, bet visi matėm kaip iš svarbių avarinių objektų grąžinamas ekskavatorius, kuris vykdo direktoriaus suplanuotą brangų fontano prie administracijos pastato statybos užduotį. Kaip bebūtų pikta, jis ir šiandien – neveikiantis. Darbo taryba, kurios pirmininku aš buvau išrinktas, iš esmės nieko negalėjo pakeisti, tik formaliai dalyvauti informavimo-konsultavimo priemonėse. Pažeidžiant Įstatymus, kelis kartus administracija teikė savo KS variantus pasirašymui su darbo taryba. Po mano konsultacijų su Valstybine Darbo inspekcija šio ketinimo atsisakė. KS sudarymui išimtinai suteikta teisė tik profesinėms sąjungoms.

Sunkus kelias iki sutarties pasirašymo, dažni įkalbinėjimai: „kam jums tos profsąjungos reikia“, „jūsų tuoj neliks, gal baikim kvailioti ir ką jūs tuo laimėsite?“

Pradėjus dirbti naujam vadovui, po pirmo susitikimo ir prisistatymo iš jo kalbos supratome apie Darbo tarybos nesupratimą ar profesinių sąjungų reikalingumo svarbą įmonės darbuotojams. Pripažino, kad tokia veikla, tai „bereikalingas administracijos laiko gaišinimas“. Pasikalbėjus apie suderėtą KS ir jos pasirašymą, atsisakė, motyvuodamas, kad dar turi visuose savivaldybės įmonėse vykti auditas, o po to restruktūrizacija. Matydama, kad laukimui galo nebus, profesinė sąjunga atnaujino anksčiau įsteigtų darbo ginčo dėl interesų abiejų šalių komisijų veiklą ir įspėjo administraciją apie galimą streiką, toliau nesusitarus pasirašyti kolektyvinę sutartį. Ši žinia buvo sutikta perdėtai skausmingai ir necivilizuotai, atsisakant priimti RJPS vadovybę ir KS patikslinus direktoriaus prašymu pasirašyti, nesukviečiant visų profesinės sąjungos narių į salę.

Labai sunku būtų mums kalbėti apie skandinavišką profesinių sąjungų modelį, darbuotojų ir administracijos bendravimo toleranciją, kai toks sąmoningumo lygis nuleidžiamas iš aukštesnių valdymo organų. Sąmoningumo trūksta ir patiems darbuotojams, kai po dviejų profesinės sąjungos nario mokesčio įmokų pradeda iš pirmininko reikalauti didesnio atlyginimo, arba pasiaiškinimo, kokios gaus naudos, patys, elgdamiesi pasyviai, niekuo neprisideda padėčiai pakeisti. Toks vartotojiškas požiūris, kada nesusimąstoma apie teisingą darbo apmokėjimą, darbo sąlygas ir aprūpinimą reikalingomis darbo priemonėmis, bet ir į darbo aplinkos mikroklimatą įmonėje, dėmesį kiekvienam žmogui.

Vidutinis darbuotojų amžius kasmet senėja, jauni darbuotojai dėl menko atlyginimo pasitraukia, jau dabar sunku rasti, kas už menką atlyginimą dirbtų ekskavatorininko darbą.

Kiek besikeistų įkainiai už vandenį ir nuotekas į didesnę pusę, visą laiką dirbame nuostolingai, jokio paskatinimo, jokių premijų jau šešiolika metų - kiek aš dirbu. Kad yra rezervų dirbti kitaip, ir šiandien matome tuščią be vandens didžiulį fontaną, kur investuota tūkstančiai eurų, turime kiauras miesto ir kaimo nuotekų trąsas, kur surenkame lietaus vandenį nuo laukų ir aikščių ir valome vandens valymo įrenginiuose. Bereikalingai sunaudoti tūkstančiai kilovatų elektros energijos ir susidėvėję įrengimai dar pablogina darbuotojų padėtį, negalint mokėti didesnio atlyginimo.

Visi pamename seną patarlę: kas dirba, tas nevalgo. Profesinės sąjungos gali pakovoti už savo teises, sudarydamos su darbdaviu KS ir kitaip pakeisti šią patarlę. Jei patys nemąstysime ir nesitarsime, ir toliau liksime toje pačioje vietoje.

Esama spragų dabartiniame Profesinių sąjungų Įstatyme: neapibrėžtas KS sudarymo laikas ir atsakomybės ribos. Vieną ar du žodžius pataisius galima traktuoti, kaip derybų tęsimą neribotą laiką. Nenumatyti atvejai tada, kai profesinės sąjungos pirmininkas dirba pamaininį darbą ir negali atsitraukti nuo gamybos, skiriant laiko profesinės sąjungos veiklai, o asmeninio laisvo laiko tarp pamainų panaudojimas Įstatyme nenumatytas. Priešingai, darbdaviui reiktų papildomai įdarbinti darbuotoją pakeitimui.

Baigdamas noriu padėkoti UAB „Jurbarko vandenys“ profesinės sąjungos nariams už sąmoningumą ir kantrybę, pritarimą profesinės sąjungos veiklai. Nepabūgus sunkumų ir tvirtai išlaikius sunkų egzaminą, turime pirmą rezultatą – suderėtą ir pasirašytą sutartį  tarp darbdavio UAB „Jurbarko vandenys” ir RJPS padalinio UAB „Jurbarko vandenys“ profesinės sąjungos, tikimės sklandaus jos vykdymo. Dar kartą kviečiu visus sąmoningus darbuotojus burtis į profesines sąjungas.

Atgal