VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

10.24.Ar iškilmingai minėsime Lietuvos 1010-ąsias metines?

Vytautas Navaitis

 

2018 m. rugsėjo 27 d. grupė iškilių Lietuvos mokslininkų raštu kreipėsi į LR Prezidentę Dalią Grybauskaitę, LR Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir LR Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį siūlydami kovo 9-ąją paskelbti Lietuvos diena, ją įrašyti į minėtinų datų sąrašą, o 2019 m. kovo 9 d. iškilmingai valstybės mastu paminėti Lietuvos 1010-ąsias metines.

Po šio kreipimosi keli istorikai pareiškė savas abejones dėl kovo 9-osios paskelbimo Lietuvos diena tikslingumo. Istorikė Inga Leonavičiūtė apgynusi disertaciją tema „Šventasis Brunonas Kverfurtietis“ ir parašiusi knygą „Tūkstantmečio detektyvas: Šv. Brunonas ir 1009-ieji“ sako, kad prieš priimant nutarimą skelbti Lietuvos dieną turi būti išdiskutuota kuo reikšmingas Brunono apsilankymas ir krikščionybės bei Vakarų kultūros plėtra Lietuvoje. Jai kelia baimę tai, kad neįvertintas Europinis misijos kontekstas. Tačiau vertėtų prisiminti kaip tą „kontekstą“ įvertino Europa kuomet šventėme Lietuvos tūkstantmetį. Tūkstantmečio šventės proga į Vilnių sugužėjo 3 karaliai, 6 prezidentai, 4 užsienio šalių ministrai, 1 premjeras ir kiti garbūs svečiai, o šv. Sosto atstovas, kardinolas Angelo Sodano, sakydamas kalbą S. Daukanto aikštėje, prabilo lietuviškai: „Telaimina jus Dievas!“, – su itališku akcentu sveikino susirinkusiuosius Vatikano atstovas. Įvyko atkurtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų simbolinio atidarymo ceremonija. Joje dalyvavo visi minėtieji garbūs svečiai. Sveikinimo telegramų nė nesuskaičiuosi. Tarp jų ir JAV prezidentas pasveikino Lietuvą tūkstantmečio proga. Ši data plačiai nagrinėta įvairių valstybių mokslo ir švietimo institucijų, visuomeninių organizacijų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Lietuvos tūkstantmetis pakiliai švęstas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Taip buvo garsinama Lietuva pasaulyje.

Buvęs Lietuvos istorijos instituto direktorius, dabar humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, vyriausias mokslo darbuotojas Alvydas Nikžentaitis mano, kad kreipimasis yra 10 metų pavėlavęs, nes nėra pakankamai pasiruošusių žmonių propaguoti kovo 9 dienos datą. Įdomu iš kur gali būti tam pasirengusių žmonių, jei pagrindiniuose moksliniuose žurnaluose skirtuose Lietuvos istorijai šia tema skiriami vos keli straipsniai. Antai, tęstiniame žurnale „Istorija: Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai“ iš 1130 straipsnių paskelbtų 1991–2018 m. darbų apie I tūkstantmetį baltų žemėse ir iki 1253 m. buvo 55  (4,86  proc.), o darbų mininčių Lietuvos valstybės susidarymo prielaidas ar aplinkybes – 7 (0,62 proc.). Panašiai pasiskirsto tyrimų tematika ir kitame mokslo žurnale „Lietuvos istorijos studijos“.Čia iš 649 straipsnių, skirtų minimam laikotarpiui tėra 11 (1,69 proc.), iš jų tiriamųjų darbų mininčių Lietuvos valstybės susidarymo prielaidas ar aplinkybes – 7 (1,08 proc.). Stokojame ne tik mokslo straipsnių, stokojame ir gilesnių problemos studijų. Lietuvos istorikai po Valstybės atkūrimo nuo 1992 m. iki 2018 m. paskelbė 194 monografijas, iš jų laikotarpiui nuo m. e. pradžios iki 1253 m. skirta 10 (5,15 proc.) darbų, o valstybės susidarymo prielaidoms tirti skirtos 4 monografijos, tai sudaro 2,06 proc. darbų. Taigi tiems 0,6–2 procentams tyrimų tenka daugiau nei tūkstantmetis mūsų istorijos, kitam laikotarpiui nuo 1253 iki 2018 m., kitaip sakant 765 metų laikotarpiui skirtas dėmesys sudaro 98–99,4 procentų.

Šiandien Lietuvai, jos istorinei savivokai ši data yra svarbi kaip simbolinė riba, žyminti perėjimo iš bevardės egzistencijos į Vakarų civilizaciją pradžia. Minėdami Lietuvos dieną, minėtume Lietuvospradžių pradžią– jos daugiau kaip tūkstantmetę istoriją. Tai skatins gyvinti ir stiprinti Lietuvos visuomenės istorinę ir pilietinę savimonę, skatins Lietuvos valstybės ir tautos savivoką, padės tinkamai pristatyti Lietuvą, jos kultūrą pasauliui. Tačiau A. Nikžentaitis skeptiškai vertina 1010 metinių paminėjimą. Jis siūlo dar 15 metų luktert ir minėti apvalesnę 1025 m. datą, o dar geriau palaukti net ir 40 metų, o tuomet minėti 1050 metų datą. Labai keistas toks siūlymas gyvenimą atidėti neribotam laikui vien dėl to, kad A. Nikžentaitis tam nepasirengęs. Gal jis norėtų ir vasario 16 bei kovo 11 dienas švęsti kas 25 ar 50 metų?

Kai buvo gautas nurodymas ištirti Mindaugo karūnavimo datą, tai profesorius E. Gudavičius ją tiesiog sukūrė.Nors visi žinome, kad, tiksli Mindaugo karūnavimo diena niekada nebus žinoma, nes jos nemini jokie šaltiniai, tačiau visi pakiliai ją švenčiame. Lietuvą paminėjęs Kvedlinburgo metraštis nurodo tikslią – kovo 9 d. datą ir nieko spėlioti nereikia.

Istorikų nepasirengimą priimti tautai svarbius istorinius minėjimus ar istorinius atradimus vaizdžiai atspindi profesoriaus Alfredo Bumblausko pirmoji elgsena, kuomet jis nebuvo linkęs sureikšminti profesoriaus Liudo Mažylio, bet ne istoriko atrasto vasario 16-osios akto originalo, pabrėždamas, kad istorikai taip ir nesutaria, kas yra laikoma originalu. Jo teigimu, tokius klausimus turėtų spręsti autoritetą turintys mokslininkai, ta tema parašę bent vieną straipsnį. O gal taip norima susireikšminti, tapti istorijos vienvaldžiais savininkais, nejėgiančiais eiti koja kojon su mokslo permainomis ir tautos istorinės atminties poreikiais.

„Nepamirškite savo tautos šaknų, prisiminkite praeitį, kalbėkitės su senoliais. Nėra nuobodu kalbėtis su senais žmonėmis. Eikite, suraskite senus žmonės, ir tegul jie papasakoja apie jūsų tautos šaknis, džiaugsmą, vertybės. Taip pasiekdami šaknis, jūs tęsite savo tautos istoriją ir sulauksite vaisių, padėsiančių eiti pirmyn“, – kalbėjo popiežius Pranciškus kreipdamasis į jaunimą Vilniaus Katedros aikštėje.

2019 metais sukaks 1010 metų nuo dabar žinomo seniausiorašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje Lietuvos paminėjimo, aprašančio 1009 metų kovo 9 d. įvykius. Pasaulio istorinėje literatūroje yra nusistovėjusi tradicija metus skaičiuoti nuo pirmojo paminėjimo rašytiniame šaltinyje. Pavyzdžiui seniausio Lietuvos gyvenvietės Apuolės įkūrimo metais laikomi 853, Vilniaus – 1323 metai. Net Romos miesto įkūrimu laikomi 753 m. pr. m. e., kai Romulas, nužudė savo brolį dvynį Remą. Nuo šios datos romėnai skaičiuoja metus, nors archeologų įrodyta, kad tiek Apuolės, tiek Vilniaus, tiek ir Romos gyvenvietės pradėjo kurtis daug anksčiau. Suprantama, kad ir Lietuva susikūrė daug anksčiau nei pateko į rašytinius šaltinius, tačiau Lietuvos seniausias paminėjimas rašytiniame šaltinyje 1009 m. kovo 9 d. nėra numatyta Lietuvos valstybei reikšmingų kultūrinių-istorinių įvykių įprasminimo minėtinų datų sąraše. Kas galėtų paaiškinti mūsų istorikų abejingumą savo istorinei atminčiai? Ar tai ne sovietinis įšalas – tylėti, kol nebus nurodymo „iš aukščiau“? Tik taip galima paaiškinti kodėl pasigendamair seniausiorašytiniuose šaltiniuose Lietuvos paminėjimo 1010-ųjų metinių ir kodėl kovo 9-oji neįrašyta į atmintinų dienų sąrašą. O juk atmintina diena vadinama reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu.

Daugelis pasaulio valstybių vienaip ar kitaip šią – kovo 9 d.datą mini nuo XV a. Jau 900-ųjų Brunono žūties metinių proga vokiečių biografas istorikas profesorius Heinrichas Gisbertas Voigtas leidinyje „Brun von Querfurt“ moksliškai pagrindė neatsitiktinį pirmąjį Lietuvos paminėjimą rašytiniame šaltinyje.

Artėjanti svarbi mūsų tautai data – Lietuvos paiminėjimo 1010 metinės, o svarbiausia kovo 9 d. turėtų tapti svarbiu reiškiniu mūsų tautos valstybės gyvenime. Ši datapaskatino Lietuvos istorijos pertvarką iš priešistorės į rašytinės istorijos pradžią. Šis istorijos mokslo pokytis, davė postūmį moksliniams Lietuvos praeities tyrimams ir faktiniam Lietuvos pripažinimui šalia kitos lygiavertės Europos valstybės. Tikimasi, kad Lietuvos 1010-osios metinės taps visuomenės, kultūros raidos veiksniu, sutelks tautą gilesniam savo istorijos pažinimui. Todėl siekdami skatinti visuomenės dalyvavimą valstybės politikos įgyvendinime istorinės ir kultūrinės atminties įprasminimo srityje bei skatinti Lietuvos Respublikos piliečių sąmoningą kultūrinės tapatybės kūrimą, taip pat ugdyti pagarbą valstybei, jos istorijai, nacionalinei kultūrai, susirūpinę Lietuvos istorine atmintimi, grupė iškilių Lietuvos mokslininkų – akademikų, profesorių ir Kovo 11-osios Akto signatarų, pasiūlė Kovo 9-ąją paskelbti LIETUVOS DIENA, ją įrašyti į minėtinų datų sąrašą, o 2019 metų kovo 9 d. iškilmingai valstybės mastu paminėti Lietuvos 1010-ąsias metines.

Esame įsitikinę, kad ši išskirtinė mūsų valstybei diena turėtų būti kasmet valstybės mastu iškilmingai minima prasmingais, išliekamąją vertę turinčiais valstybingumo akcentais, o 1009 m. kovo 9 d. data turėtų tapti svarbia mūsų valstybės gyvenimo gaire – rašoma kreipimesi į Prezidentę, Seimo pirmininką ir Ministrą pirmininką.

 

 

Atgal