VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

11.03. Vasario 16-osios minėjimas atšauktas, jo ilgai nebus

Vytautas Navaitis

 

Atšventėme šimtųjų metinių Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną. Kitą kartą vasario 16-ąją galėsime minė tik 2043 m. vasario 16 d. Anksčiau nė nesvajokite – uždrausta!!!

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į istorinės, kultūrinės, socialinės atminties išsaugojimo svarbą ir prioritetus; pabrėždamas išskirtines istorinių įvykių, kultūros reiškinių, žymių asmenybių sukaktis; suvokdamas atmintinų metų paskelbimo, programų sudarymo, koordinavimo ir sklaidos reikšmę; siekdamas efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas, nutarė, kad Lietuvos valstybingumui, lietuvių tautai, piliečių savimonei, nacionalinei kultūrai svarbios datos pradedant nuo 100-ųjų metinių minimos kas 25 metai. Taip įrašyta 2017 m. gruodžio 21 d. Nr. XIII-975 Seimo nutarime dėl atmintinų metų nustatymo tvarkos.

LR Seimas

Be minėto nutarimo galioja Atmintinų dienų įstatymas. Kadangi jame vasario 16 d. neminima, tai teks vadovautis nutarimu, draudžiančiu dažnesnį minėjimą Lietuvos valstybingumui, lietuvių tautai, piliečių savimonei, nacionalinei kultūrai svarbių datą.

Laimei, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas 1990 m. spalio 25 d. spėjo priimti įstatymą ir paskelbti, kad Lietuvos valstybės atkūrimo diena Vasario 16-oji yra valstybinė šventė. Tačiau prezidentas Algirdas Brazauskas 1997 m. liepos 2 d. patvirtino kitokį įstatymą ir jokios valstybinės šventės nebeliko. Ji pervardinta į eilinę šventinę dieną lygiavertę pirmajam gegužės sekmadieniui. Bene ryškiausias A. Brazausko, kaip politiko, bruožas – taktika „žingsnis po žingsnio“. Suprantama, kad dabar Valstybę staigiu perversmu sugriauti yra sudėtinga, todėl perimant brazauskinius metodus – žingsnis po žingsnio vis mažiau išskirtinių istorinius įvykius mininčių datų, vis mažiau atminties, vis mažiau tautos sąmoningumo. Galite numanyti kur taip, žingsnis po žingsnio, keliaujame.

Atsigręžkime į mūsų valstybės pradžią. Ji primą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1009 m. Kvedlinburgo metraštyje. Prieš nepilną dešimtmetį minėjome Lietuvos vardo tūkstantmetį. Tuomet Lietuvą garsino gausus susirinkusiųjų karališkų šeimų, užsienio šalių vadovų ar įgaliotų ministrų atvykimas ir nusilenkimas didingajai mūsų tautai. Lietuvos tūkstantmetis pakiliai buvo švęstas visoje Lietuvoje ir užsienyje. Kadangi rašytiniuose šaltiniuose minimos kelios Brunono žūties datos, tai tuomet dar buvo abejota kuri iš jų yra tikroji ir todėl kovo 9 diena nebuvo įrašyta į atmintinų dienų sąrašą. Po Ingos Leonavičiūtės tyrimo ir Vilniaus Universiteto istorijos mokslo krypties taryboje, pirmininkaujant prof. dr. Alfredui Bumblauskui apgintos daktarinės disertacijos, kurios moksliniu vadovu buvo prof. habil. dr. Edvardas Gudavičius, abejonių neliko – 1009 m. kovo 9 d. yra seniausias iš dabar žinomų rašytinis Lietuvos paminėjimas. Tai ne tik Lietuvos rašytinės istorijos pradžia, bet jos faktinis pripažinimas šalia kitos lygiavertės valstybės. Tačiau per tą dešimtmetį nebuvo atsižvelgta į istorinės ir kultūrinės kovo 9 dienos reikšmę Lietuvai, ji nebuvo įrašyta į Atmintinų dienų sąrašą. Šiandien Lietuvai, jos istorinei savivokai ši data – svarbi simbolinė riba, tai – perėjimo iš bevardės būklės į Vakarų civilizaciją pradžia. Minėdami Lietuvos dieną, minėtume Lietuvospradžių pradžią– jos daugiau kaip tūkstantmetę istoriją. Tai skatintų gyvinti ir stiprinti Lietuvos visuomenės istorinę ir pilietinę savimonę, skatintų Lietuvos valstybės ir tautos savivoką, padėtų tinkamai pristatyti Lietuvą, jos kultūrą pasauliui.... Tačiau įstatymų pažeisti nevalia, o tokius keisti draudžia 2017 m. gruodžio 21 d. Seimo nutarimas Nr. XIII-975, todėl vasario 16-osios iškilmingas minėjimas kitais metais atšaukiamas, o Lietuvos dienos pirmojo paminėjimo rašytiniame šaltinyje bet koks šventimas tampa nesuderinamas su Seimo nutarimu efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas.

Atgal