VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

12.01. Rudens ūkanose spindinčios širdys

Reda Kiselytė,

Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos bibliotekos vedėja

Knygose su autografais, fotografijose, laiškuose, lankstinukuose alsuoja dalis žmonių meilės, šilumos ir širdies. Tokia aplinka supa Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio skaityklos Lituanistikos centre apsilankančius  mokytojus, gimnazistus ir svečius. Sugužėjo į šią jaukią aplinką dviejų pirmų gimnazijos klasių moksleivių grupės kartu su gimnazijos psichologe Alina Valantinavičiene. Jiems čia vyko netradicinė psichologijos pamoka. Su gimnazistais bendravo viešnios iš VDU, Ugnė Bagušinskaitė ir kitoje grupėje Audronė Žilionytė. Žaismingai prabėgo pamokos. Nuostabus komandos bendravimas, krūva Lego žaislų figūrėlių suteikė ugdytiniams kūrybiškumo idėjų, bendravimo laisvę ir nuostabias akimirkas praleistas kartu. Viešnios bendravusios su gimnazistais „Svečių knygoje“ paliko įrašą: „ Turite nuostabius moksleivius! Auginkite ir vertinkite juos!Linkėjimai nuo VDU praktikų centro mentorių!“ Tai jau istorija ir čia viešėjusių asmenybių palikta širdies dalis... Pradžiugino vieno gimnazisto netradicinis poelgis. Išeinant iš skaityklos, jis ištiesė viešniai ranką ir padėkojo už prasmingą ir įdomią pamoką. Jauno žmogaus viduje gerumu spindėjo širdis. Aš dažnai mėgstu kartoti lietuvių poeto, rašytojo, dramaturgo Kazio Binkio mintį: „Auga gražus atžalynas...“

  Per pertrauką viešnias supažindinau su unikaliąja leidinių su autografais kolekcija. Buvo nustebintos, kad Rokiškyje turime tokius lobius. Jos stabtelėjo prie kunigo, poeto Justo Jasėno dovanotų knygų ir pamatė kolegos Justino Kisieliausko leidinį „Meilė etc.“. Maloni staigmena ir plačios galimybės informacijos vartotojams.

Šiose patalpose 1918 – 1919 m.  buvo atidaryta Rokiškio gimnazija.

Nuotr. iš Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Senųjų rūmų muziejaus archyvų

Iš Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio skaityklos, leidinių su autografais kolekcijos.

Rūtos Vilutienės nuotr.

   Džiugu, kad per visą Lietuvą skriejanti reklama apie jauno režisieriaus Justino Krisiūno,  kilusio iš Rokiškio, filmą „Širdys“, sujaudino žiūrovų širdis. Gal todėl, kad gerbiamas Justinas atidavė šiai idėjai savo širdį. Už kilnius darbus visuomet sugrįžta atpildas ir svarbiausia, kad tikras, nesuvaidintas, o iš visos širdies...

   Į sekmadienio tylumą įsipynė telefono skambutis. Kalbėjau su žurnaliste, publiciste Aurelija Almane Akstiniene. Kraštietę teko giliau pažinti perskaičius jos knygą apie dailininką Joną Rimšą  „Alauše nuskendę varpai". Šį kartą skambino norėdama informuoti, kad Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos šimtmečio jubiliejiniams metams rengia knygą „Ačiū, kad buvote...“Joje įžymių kraštiečių, kurie susiję su Rokiškio gimnazija gyvenimo ir veiklos akcentai. Būsimame leidinyje rašoma  apie  dailininką Joną Rimšą, literatūros tyrinėtoją, habilituotą humanitarinių mokslų daktarę Reginą Mikšytę, kunigą, vyskupą, JAV lietuvių visuomenės veikėją  Antaną Deksnį, dailininkę Reginą Matuzonytę - Ingelevičienę,  monsinjorą, mokslininką, kapelioną Jatulį Jatulevičių, mokytoją, rašytoją, visuomenininką Juozą Tininį, žurnalistą, rašytoją, redaktorių Juozą  Keliuotį. Tai įžymūs Rokiškio krašto žmonės, autorės manymu jie verti prasmingo įamžinimo. Daugiausia apie kraštiečius straipsnius skelbianti šalies spaudoje ir internetiniuose portaluose, gerbiama Aurelija Almanė Akstinienė prisipažino, kad nuolat jaučianti meilę gimtajam kraštui.  Tai reiškia, kad čia palikta dalis širdies...

   Pastaruoju metu Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos mokytoja Inga Vagonė, socialiniuose tinkluose aktyviai skelbė informaciją apie gimnazijos auklėtinį, Rokiškio sporto klubo „Grizlis“ atstovą Nojų Konstantiną Čypą. Jis startavo Europos klasikinės jėgos trikovės čempionate, kuris vyko Kauno Žalgirio arenoje. Rokiškėną lydėjo nepaprasta sėkmė. Jis pelnė pirmąją vietą atkėlimo veiksme ir sumušė pasaulio traukos rekordą. Mokytoja I. Vagonė džiaugėsi, kad šis vaikinas atkakliai siekia savo užsibrėžtų tikslų sporte, aktyvus ir įdomus kitose srityse, nestokoja kūrybinių idėjų, todėl mokosi gimnazijos menų akademinėje klasėje.

   Per visą Lietuvą nuvilnijęs Lietuvos valstybės kariuomenės įkūrimo šimtmetis neaplenkė ir Rokiškio. Visada nestokojanti energijos ir naujų idėjų Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos mokytoja Dijana Meškauskienė pilietiškumo pamoką su šios gimnazijos "Romuvos" padalinio II c klasės gimnazistais organizavo prie žuvusiųjų už Lietuvos laisvę savanorių kapų Rokiškio kapinėse. Jie visi kartu sugiedojo himną, žuvusiųjų atminimą pagerbė trispalve, uždegė žvakutes. Svarbiausia, kad jaunų žmonių širdyse išliks pagarba ne tik žuvusiems, bet ir pagarba Lietuvos istorijai, savo krašto savanoriams.

   Kas suskaičiuos kiek dar rajone per savaitę organizuota įstaigų, bendruomenių švenčių, sukakčių paminėjimų... Kultūrinis gyvenimas verda, kunkuliuoja įvairiomis formomis ir spalvomis. Kalbinau rajono savivaldybės merą Antaną Vagonį. Jis dažnas svečias šios gimnazijos skaityklos Lituanistikos centre. Ką jis mano ne tik apie paminėtus kultūros reiškinius, bet ir apie daugelį kitų renginių, nes rajono vadovui tenka ir savaitgaliais dalyvauti kultūrinėse priemonėse. A. Vagonis teigė: „Iš Jūsų paminėtų kultūros renginių, kuriuose nuolat tenka dalyvauti, galiu teigti, kad dažnai sau užduodu klausimą: „Ar tai ženklas, kad keičiasi kartos, ateina nauji veidai ir atsineša savo vertybes ir kultūrą? Kokia ji bus? Laikas ir vertybių pamatas mums pateikia atsakymą.“

Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio unikaliąją leidinių su autografais kolekciją vėl papildė nauji leidiniai, o per LRT Plius kanalą, laidą „Stop juosta“ parodyta filmuota medžiaga apie Rokiškio miestą. Dėmesys sukoncentruotas į senamiesčio architektūrinę pusę. Galime tuo didžiuotis. Taip rašoma Rokiškio krašto istorija, pasitinkant Lietuvos kultūros sostinės metus.

   Prasmingi ir išliekamąją vertę kultūros reiškiniai džiugina, bet neramina teatro pasaulio žmonių mirtys... Dar taip neseniai į Amžinybę iškeliavęs lietuvių teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis, netikėtai mus palikęs lietuviųteatro režisierius, aktorius Eimuntas Nekrošius, lietuvių teatro ir kino aktorius, K. Donelaičio skaitovų konkurso pirmasis laureatas Tomas Vaisieta.

   Kai kaupiau informaciją publikacijai, socialiniuose tinkluose pasirodė žinia, kad lapkričio 23 d., Jono Basanavičiaus gimimo dieną, Vilniuje, eidamas 90-uosius metus, mirė garsus Lietuvos istorikas, archeografas, habilituotas daktaras, profesorius Antanas Tyla. Žmonės išeina, o gimnazijos leidinių su autografais unikaliojoje kolekcijoje šilti ir nuoširdūs įrašai lieka... Pasaulis kinta ir visai jam nesvarbu, kokį širdies skausmą mes nešiojame savo širdyse.

Atgal