VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

Vakarų sargas

Saulius Stoma

Pastaruoju metu daugelį kankina klausimas: kaip turėtume vertinti pasaulinę sensaciją vardu WikiLeaks. Ką reiškia skandalingi WikiLeaks išviešinimai? Ir kas yra tas Julianas Assange‘as: pavojingas nusikaltėlis ar herojus?

Globalioje žiniasklaidoje vertinimų spektras labai įvairus. Kalbama ir apie informacinį anarchizmą, kuris veda prie mažiau laisvo informacijos tekėjimo, ir apie revoliucinį proveržį demokratinės teisės žinoti kelyje.

Viso pasaulio politikai, žinoma, labiau piktinasi nei džiaugiasi. Ir tai - natūralu. Nors kai kurių kraštutinių JAV politikų pareiškimai apie mirties bausmę Assange‘ui skamba neadekvačiai. Neteisingas yra ir diplomatijos paslapčių išviešinimo prilyginimas teroristiniam Rugsėjo 11-osios antpuoliui.

Ar tikrai WikiLeaks smogė JAV ir Vakarams? O gal atvirkščiai: tai smūgis apgaulingai rytietiškai diplomatijai ir politikai, kurios daug daugiau autokratinėse nei demokratinėse šalyse?

Iš tikrųjų, tai labai svarbus demokratijos mentaliteto klausimas. Todėl nieko keista, kad vis dar laukiant didesnių lietuviškos tematikos išviešinimų, TV laida pasenusiu pavadinimu „Teisė žinoti“ skubėjo tą teisę kvestionuoti. Valdomos demokratijos adeptai jaučia kylantį pavojų jų teisei slėpti nemalonias paslaptis. Juk dvylika užkeiktų VSD pažymų WikiLeaks kontekste atrodo tarsi niūri mūsų valstybės diagnozė.

Tad klausimą reikia formuluoti iš esmės. Ar tokio tipo viešumas, kuriam tarnauja WikiLeaks, kenkia, ar padeda pačiai Vakarų demokratijos idėjai?

Čia būtina pridurti, kad JAV diplomatų susirašinėjimas nėra valstybės paslaptis su rubrika „visiškai slaptai“. Viešinama „riboto naudojimo“ informacija buvo prieinama beveik trims milijonams valstybės pareigūnų. Šis skaičius rodo ir didžiulį JAV politikos formavimo atvirumą. Kuo valstybėje yra daugiau žmonių, susigaudančių realioje politinėje situacijoje, tuo ta valstybė yra stipresnė.

Demokratinei laisvų žmonių valstybei ne kenkia, o atvirkščiai – padeda aiškesnis piliečių supratimas, kaip „daroma“ politika. Taigi tokio tipo viešumas gali trukdyti tik korumpuotai ir visuomenės interesų nepaisančiai politikai.

Todėl realiai WikiLeaks smogė Rytams, o ne Vakarams. Nes Vakarai – tai ne sustabarėjusios valdžios institucijos. Tikrieji Vakarai reiškia greičiau atvirkščią dalyką. Jie yra gyvybingi ir nuolat atsinaujinantys dėl pačioje jų šerdyje esančio laisvės ir demokratijos etoso, kuriam uždara, save ginanti valdžia visada bus tik pavojinga kliūtis.

Julianas Assange‘as yra tipiškas Vakarų herojus – prakeiktas maištautojas prieš sistemą, kuris griaudamas atnaujina ir stiprina. Jis turėtų žlugti, o tada jau tapti vaisinga legenda. Netgi plyšęs sargis, paskatinęs laisvo elgesio Skandinavijos feministę apkaltinti savo herojų prievartavimu, yra simboliška vakarietiškos legendos dalis. Čia revoliucinė kairė ryja pati save, atverdama kelius teisingesnei ateičiai.

J. Assange‘as laikomas kairiuoju antiamerikiečiu, tačiau jo veiklos pasekmės bus naudingos Laisvajam pasauliui. Įdomi ir jo filosofija, kuri labiau gelbsti, o ne griauna kapitalizmą. Štai kelios citatos iš interviu „Forbes“ žurnalui, kur buvo kalbama apie būsimus verslo ir finansų institucijų vidaus informacijos viešinimus: „Tobula rinka reikalauja tobulos informacijos.“ „Kai kalbama apie rinką, esu (amerikietiško tipo – aut.) liberalas, tačiau turiu pakankamai politinės ir istorinės patirties, kad suprasčiau, jog laisvoji rinka galiausiai tampa monopolija, nebent kas nors priverčia ją išlikti laisvą. WikiLeaks ir sukurtas tam, kad kapitalizmas būtų laisvesnis ir etiškesnis.“

Tuo viskas ir pasakyta. Pabaigai pacituosiu garsų politikos apžvalgininką Normaną Solomoną: „Demokratiniame pasaulyje žmonės turi teisę žinoti, ką jų valdžios atstovai iš tiesų veikia. Tik pseudodemokratijoje užtenka pasakų iš aukščiausių institucijų.“

Tad ir mums būtų labai gera sušukti: „Nemalonių paslapčių nutekintojai, laukiame jūsų Lietuvoje!“

Nes mes vis dar esame įstrigę tarp Rytų ir Vakarų.

Atgal