VISUOMENĖ
2024.07.10. O prie ko venecijiečiai Konstantinopolyje?
Dominykas Vanhara
Teisininkas
Nesenai, prieš kiek daugiau nei mėnesį, buvo Konstantinopolio, o su juo - ir Bizantijos imperijos žlugimo metinės (Konstantinopolis prieš osmanus krito 1453 m. gegužės 29 d.).
Ar žinote, kad prieš žlugimą Bizantijos imperija tik vadinosi taip išdidžiai - imperija? Iš tikro ji tuo metu susidėjo iš lygiai vieno miesto - Konstantinopolio, ir dar kelių kaimų aplink jį. Ir tai buvo visa imperija.
Negana to, turkai (osmanai) jau buvo pasistatę tvirtoves aplink Konstantinopolį, efektyviai jį blokuodami ir atimdami iš Konstantinopolio pagrindinį ir, tuo metu, jau ko gero ir vienintelį Bizantijos imperijos pajamų šaltinį - muitus už Bosforo sąsiauriu plukdomas prekes.
1453 m. gegužės 29 d.: Konstantinopolio žlugimas ir Bizantijos pabaiga
Taigi, žlugimo momentu Bizantijos imperija jau buvo miniatiūrinė ir nuskurdusi valstybėlė. Bet sąjungininkų ji vis dar turėjo.
Taip pat, ar žinote, kad paskutiniojo Konstantinopolio apgulties ir šturmo metu, pagrindinė karinė jėga, kuri gynė Konstantinopolį ir Bizantijos imperijos likučius nuo turkų (osmanų) apgulties, buvo venecijiečiai ir jų atsiųsti kariai su ypač patyrusiu bei žymiu karo vadu Giovanni Giustiniani? O prie ko čia venecijiečiai Konstantinopolyje?
Ogi prie to, kad venecijiečiai viduramžiais buvo labiausiai patyrę prekybininkai. O Konstantinopolis, net ir toks iš visų pusių apskabytas turkų, buvo vartai į Juodąją Jūrą, o per ją - į prekybinius kelius su Indija ir Kinija. Netekus Konstantinopolio, o turkams užėmus Bosforo sąsiaurį, venecijiečiai suprato, kad viskas, šakės geriems laikams.
Taip pat ar žinote, kad viduramžiais Indijos valstietis, pirkliams pardavęs savo užaugintų pipirų derlių, gaudavo maždaug 1/300 dalį kainos, kurią už tuos pačius pipirus mokėdavo Europos pirkėjai? Taigi, pirklių pasiimamas antkainis nuo prieskonių prekybos buvo 300 kartų. Ne procentų, kartų. O va už tokį antkainį galima buvo ir karines ekspedicijas pafinansuoti, kad apgintų tavo prekybos kelius. Deja, veltui...
Atgal
