Vyr. redaktoriaus straipsniai
2012 03 02. Dar sykį pasimokykim iš žydų proto
(Neslaptas laiškas Premjerui)
Algirdas Pilvelis
Jūsų „Lietuvos Aidas“ geras, nes drąsus ir mėgsta tiesą. Visai mūsų netikusiai valdžiai – skaudi rakštis. Jūs matote ir rašote apie nedorumą, rietenas, regis, valdžia privalėtų matyti savo negarbę, savo godumą, plėšrumą, savanaudiškumą. Dar Sąjūdžio būryje ir iki visų naujųjų, ir po naujųjų vyriausybių valdžiai niekas kitas nerūpi - tik bedugnės jos kišenės. Krauna ir kemša ten, investuoja į savo vaikų bei giminių gerovę kuo labiau slepiant, bet visai įžūliai. Ir vis dar nėra galo. Įžūli pajuoka iš rinkėjų piliečių, dirbančių ir vargstančių žmonių, senelių, net lopšyje sūpuojamų vaikelių.
Kartą per Kalėdas paskaičiavau ir apstulbau: skaičiai pribloškiantys, mūsų žmonės kol kas neranda atsakymo, kodėl savižudžių skaičius Lietuvoje iš visos Europos šalių žiauriausias. Iš 1000 gyventojų vienas žmogus per metus pasitraukia iš gyvenimo savo noru, siaubinga statistika, o kiek nužudoma, kiek papjaunama keliuose, juk automobilis – tikras peilis ir jeigu jį valdo girtas, net ir policininkas, muitininkas, kariškis ar koks kaimo vargeta. Dažnai kaimo keliuku įvažiuojama į pagrindinį kelią ir ten - jau kraujas ant asfalto... O gaisrai? Ypač šią žiemą kiek sudegė lietuvių vien Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose, miesteliuose, kaimuose?
2004 metais viešėdamas Izraelyje prisipažinau, kad Lietuvoje per vienerius metus apie 800 gaisrų sukelia pavydas – kaimynas padega kaimyno namus, dažniausiai naktimis, kartu su miegančiais vaikais. Žydaitė, lydėjusi mane po Jeruzalę ir Tel Avivą, iš nuostabos netekusi žado, teištarė: „Negali būti! Gal tai kitataučiai, gyvenantys Lietuvoje, keršija už jūsų atkurtą nepriklausomybę? Mes, žydai, negalime suprasti, kad taip šiurpu būtų Lietuvoje. Ne be reikalo mano tėvynainiai 1979 metais važiavo iš Sovietų Sąjungos – ją paliko visas milijonas žydų, jie atvyko stiprinti Izraelį. Tai laikotarpis be sėkmės ir jokios ateities. Niekas nebesugrįš į Lietuvą, Rusiją, net į Lenkiją. Abipusė nauda jums ir mums ir konkretūs veiksmai. Nesvarbu, kad trūksta žydų, dirbusių pas jus sveikatos apsaugoje, bet Izraelis – magnetas. Čia kitos galimybės atsivėrė.
Mes galėtume padėti jums susitvarkyti pirmiausia viduje. Jūs dvasinio, ekonominio, ne politinio prieglobsčio prašytojais turėtumėte pasiskelbti. Dabar jus prie gėdos stulpo stato lenkų mažuma Vilniuje, Šalčininkuose, Širvintose. Bet ar jūs žinote, kad jei žmonės turi gimtą kraštą, kuriame gali save realizuoti, juolab kad Vilnius nuo Varšuvos tėra trys valandos kelio automobiliu, jie tegali vadintis tik bendruomene. Lietuvių tariamos mažumos problema Lenkijoje irgi yra savotiškas teisingumas ir kova už žmogaus teises, o socialinė politika - tai naujos bendradarbiavimo sritys. Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija daugiau galių turėtų teikti nacionaliniams parlamentams. Teisinis pagrindas yra, bet žinant, koks margas Europos Parlamentas ir kokį balsą turi 12 Europos parlamentarų iš daugiau kaip 700 to parlamento narių. Pirmiausia jūsų valdžia turėtų apsispręsti, mes galėtume būtume savanoriais. Juk Izraelio premjero Natanjagu tėvas gimęs Panevėžyje, save laikąs litvaku, dar šiek tiek supranta lietuviškai.
Mūsų bankai galėtų padėti sustyguoti finansus, bet yra svarbus ir kartu sunkus klausimas – Lietuvos politinės partijos negeba tvarkyti finansų, moka tik skolintis, o skolas reikia grąžinti sutartu laiku. Žydo prigimtis jau glūdi genuose - gal nuo 3000 m. pr. Kristų, žydai mokėjo skolinti pinigus vieni kitiems ir kaimynams. Baisiausia lietuvio yda - pavydas. Žydas žydui nepavydi, žydas žydui padeda. Jei vaikas talentingas ir galima iš jo sulaukti daugiau, randasi rėmėjų, svarbiausia, kad būtų ugdomas to vaiko talentas. Todėl žydų daugiausia yra tarp Nobelio premijos laureatų, nes jei talentas negali atsiskleisti, tai jis tampa tik vidutinioku.“
Atgal
.jpg)
(1).png)
