VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Vyr. redaktoriaus straipsniai

2012 08 11. Skurdinimo filosofija - kam to reikia?

 

Vyriausiasis redaktorius Algirdas Pilvelis

Kuriam visuotinį gėrį, viliojam rinkėjus, skelbiame reitingus - „Vilmorus" skelbia - Seimo rinkimus laimės oligarchai. Mes praskolinome Lietuvą - iš visų jėgų dirbome - sulaužėme stuburą infliacijai. Mes rūpinamės tik mūsų dauguma moderni jėga -įveiksime tiesą.

Sąmyšis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Kelmės skyriaus pirmininkas E.Uksas trečiadienį informavo partijos prezidiumą, kad atsisako 141-osios vietos kandidatų į Seimą daugiamandatėje apygardoje sąraše.

Iš parlamento rinkimų pasitraukęs 41 metų kelmiškis pedagogas savo vietą pasiūlė korupcijos skandale besimurdančiam Vitui Matuzui. Šiam veikėjui partijos vadovai rinkimų sąraše yra skyrę 37 vietą.Kelmės rajono tarybos narys prisiminė prieš 8 metus korupcija įtartus parlamentarus Vytenį Andriukaitį, Arvydą Vidžiūną ir Vytautą Kvietkauską, kurie patys pasitraukė iš Seimo ir nedalyvavo rinkimuose: „Dabar matome, kokia įvykusi moralinė devalvacija - partijai šešėlį metęs V.Matuzas viešai kalba, jog lauks teismo sprendimo.

Anksčiau taip kalbėti niekas nebūtų drįsęs."

Oficialų raštą konservatorių vadovybei nusiuntęs E.Uksas įsitikinęs, kad į rinkimus gali eiti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, priešingu atveju politinė jėga pasmerkta pražūčiai.

Vakar valstybės laikraščio „Lietuvos Aidas" redakcija pažymėjo Antanos Smetonos 138 metines. Vyriausiasis redaktorius Algirdas Pilvelis pažymėjo, kad Lietuvos valdžioms A.Smetona yra tarsi kelrodė žvaigždė - talentingi, raštingi, ne tik mylintys tautą, bet ir kovojantys, aukojantys save visą už Lietuvos ateitį, t. y. savo galias ir patirtį, dabar turi būti skambančiu balsu savo apygardoje. Todėl Lietuvos reformų partijos pirmininkas A.Pilvelis viliasi, kad panašių į A.Smetoną patriotų yra kiekvienoje partijoje, tačiau tie žmonės tyčia partijos lyderių nustumiami į beviltišką vietą partijos sąraše, už kurį apmoka partija. Visiems aišku: už teisingumą ir už tikrą tvarką, be korupcijos šešėlio maža Seimo partijų pirmajame dešimtuke.

Neprilygstanti A.Smetonai Lietuvos Prezidentė, besirūpinanti tik savo asmeniniais interesais, šį ketvirtadienį atvyko į Vilniaus Rotušę dar kartą apkabinti jauniausią Olimpinę čempionę per visą Lietuvos sporto istoriją Rūtą Meilutytę. Penkiolikmetė Rūta Meilutytė iš Londono į Lietuvą parvežė savo olimpinį auksą. Mūsų šalies plaukimo istoriją perrašiusi sportininkė gimtinėje tikisi ramių atostogų, tačiau iš lėktuvo pirmiausia pateko į pagerbimo šventę.

Prezidentė nugalėtojai uždėjo ąžuolo ir žydinčių gėlių vainiką, pasveikino kaip tikra motina savo dukrą, už tai susirinkusi minia plojo ne tik olimpinei čempionei, bet ir Lietuvos Prezidentei. Tačiau Prezidentė galėjo prisiminti ir kitą labai svarbų įvykį - 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnyje, Taujėnų valsčius, Vilkmergės apskr. gimė Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, padėjęs prezidentinio valdymo pagrindus Lietuvoje - R.Meilutytė iš Londono atskrido su šeima minėti ir A.Smetonos gimimo dieną. Lietuvos Prezidentė D.Grybauskaitė turėjo Vilniaus Rotušėje susirinkusiems priminti ir svarbią Lietuvai datą. Kodėl Lietuvos Prezidentei lipdomas "reitingų prezidentės" vardas?

Eksperimentas - vonioje gyvos žuvys - du juodi katinai mąsto, koks skanus būtų pietų stalas. Ar Lietuvos Seimo partijų noras panašus? Skurdinti visus, kas ne su jais...

Ne vienas korumpuotas valdininkas vėl veržiasi į Seimą. Kaip sakė prof. Kęstutis Masiulis, „Būta įdomios istorijos. V.Navickas, partijos prezidiumui reikalaujant nepalaikyti su „Rubikonu" susijusių svarbių projektų, kaip „Vilniaus energijos" nuomos „Dalkijai" pratęsimo, vis dėlto nepakluso tokiam prezidiumo reikalavimui. Po to V.Navickas pateko ir į kitus skandalus, susijusius su savivaldybės kontrolieriumi, kurį jis bandė mokyti, kad tų įmonių, kurias jis nurodo, nereikia kontroliuoti, o reikia kitas. Turėjo būti politiškai susaistyta kontrolė, tačiau girdėjau, kad jam pavyko susigrąžinti partijos narystę. Kai V.Navickas buvo pašalintas iš partijos ir neteko mero pareigų, jas vėliau ėmė eiti Raimundas Alekna, kuris, manau, daug sėkmingiau atliko mero pareigas."

Vilniuje toliau posėdžiaujantis XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimas trečiadienį svarstė dabarties aktualijas, Lietuvos valstybės požiūrį į emigrantus, PLB organizacijos ateities perspektyvas.

Danijos lietuvių atstovas Artūras Maslauskas, šioje šalyje gyvenantis jau 15 metų, sako, kad Pasaulio lietuvių bendruomenės veikla ir tikslai turi atspindėti dabartines Lietuvos problemas ir iššūkius.

Iš naujo turime kalbėti apie Lietuvos kaip etninės lietuvių valstybės išlikimą ir apie tai, kad PLB vėl turi prisiminti savo pagrindinį tikslą - lietuvybės išsaugojimą ir jos puoselėjimą. Manau, kad ne kartą per šį Seimą girdėsime liūdną statistiką - Lietuva yra pirmaujanti Europos Sąjungoje pagal emigrantų skaičių tūkstančiui gyventojų.

Tenka pripažinti, kad jaunai valstybei ir esminius pokyčius išgyvenusiai visuomenei nepavyko atsilaikyti prieš globalizacijos iššūkius ir masinė emigracija pavirto Lietuvos sodybų tuštėjimo metu - dar 2006 m. Seimas įvardijęs emigraciją didžiausia nekarine grėsme Lietuvai, tačiau situacija nesikeičia į gerąją pusę.Statistinių duomenų nepatikimumas, jų trūkumas ir neišsamumas neleidžia tiksliai įvardyti Lietuvos piliečių, išvykusių gyventi į kitus kraštus skaičiaus, tačiau dažniausiai sutariama, kad šis skaičius svyruoja tarp 400-600 tūkst. gyventojų. Danijos Karalystės statistika taip pat liudija apie tokią tendenciją.2008 m. Danijoje oficialiai gyveno 3 tūkst. 410 lietuvių, o šiuo metu mūsų tautiečių šioje šalyje yra beveik 7 tūkst. 800, t.y. daugiau negu dvigubai. Per šį laikotarpį labai padidėjo vaikų iki 9 metų amžiaus skaičius - jų šiuo metu yra 3,5 karto daugiau nei 2008 metais. Net 72 proc. Danijos lietuvių šiuo metu sudaro nuo 20 iki 39 metų amžiaus žmonės, o tai patvirtina bendrą sutarimą, kad dominuojanti lietuvių emigrantų dalis yra darbingiausi ir produktyviausi Lietuvos gyventojai. Kartu su vaikais mūsų tautiečiai iki 39 metų amžiaus sudaro beveik 90 proc. Danijoje gyvenančių lietuvių. Nepaliaujamai augančios lietuvių emigracijos priežasčių reiktų ieškoti ankstesnėje emigracijos istorijoje, tam daug įtakos turi ir kultūrinė tapatybė, ir susiklosčiusios tradicijos.

Mes, pasaulio lietuviai, esame plačios didingo lietuvybės medžio šakos, bet kas gi bus su mumis, jei ir toliau menkės mūsų tautos kamienas, kuris laiko šias šakas? Ar nebus taip, kad vieną dieną nusilpęs tautos medis neišlaikys perdaug gausaus pasaulio lietuvių šakų vainiko ir lūš? Taigi žiūrėdami į Pasaulio lietuvių bendruomenės ateitį, pirmiausia turime surasti būdų, kaip stiprinti Lietuvos valstybę, t.y. mūsų kamieną ir šaknis.Būtina įtvirtinti nuostatą, kad pa­saulio lietuviai turi aktyviai dalyvauti kuriant Lietuvą, čia ir dabar, atsiribojant nuo išeivijoje pasirodančių nuostatų, neva galima sukurti Lietuvą užsienyje.

Apie PLB suvažiavimą ir lietuvius, atsidūrusius užsienyje dėl Lietuvos valdžios kaltės, LA kviečia į  redakciją - apie problemas diskutuoti atvirai. Kreiptis dėl interviu į redaktorių mob. tel. +370 68671111.

Atgal