VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Vyr. redaktoriaus straipsniai

2013 01 05. Svarbiausia Motina

Vyriausiasis redaktorius Algirdas Pilvelis

“Sūnau, už bloga nekerštauk, geru atsilygink – Dievas pamatys tą darbą. Tavęs, broliuko ir sesutės dieviškoji galia neparodė  čekistams, jus apsaugojo nuo įtūžėlių ugnies. Jumyse glūdi gera, nebijokit užtarti silpnesnių, drąsa yra didelis dalykas.“

Kartais prasišviečia, regis, nepasiekiami dalykai, kartais slypi žmoguje ir paviršutiniškesnės jėgos. Drįsti atsigrįžti, pažvelgti, nebijoti pamatyti mamos, raudančios kruvinomis ašaromis laidojant sušaudytuosius ir sudegintuosius 1949 m. rugpjūčio 23 d. naktį. Tebūnie jiems gražūs šviesūs dangūs. „Tebūnie jūsų gyvenimas vertas pagyrimo susidūrus su įvairiais išmėginimais“, - tebegirdžiu jos balsą.

Meilė kyla iš žemės gėrio. Atsigręžęs pro snaigių šydą regiu mamą.

Negaliu nepastebėti, praleisti pro pirštus klaidų, nes jų suvokimas, apsvarstymas tarytum stimuliuoja dvasinį augimą. Man dar liko laiko mokytis iš motinos, - taip padarau mažiau klaidų. Nematomi ryšiai sieja motiną ir jos vaikus, jais susijęs visas pasaulis, žmonių gyvenimas. Svarbu juos justi kaip gaivinantį pradą.

Nelengvas yra gyvenimo kelias, sunkus kopimas į gėrio kalną, jo viršūnių siekimas. Nors pasaulis yra laisvas, bet jame esama blogio, kurį įveikiant girdi anuos motinos žodžius: „Sūnau, už bloga geru atsilygink“. Eidamas per gyvenimą, mindamas prosenių žingsniuotus kelius, palieki savąjį taką į ateitį kitoms kartoms, tad reikia rūpintis jo  švarumu. Juk daug kas nuo paties priklauso, kiek bus dabarties gyvenime gėrio ir kiek jo liks po tavęs.

Menu sielvartingas motinos akis, meilės kupiną jos balsą, remiuosi tvirtais išmintingais jos žodžiais, pasitikiu jos gyvenimo samprata. Suvokiu, jog visa tai rodo Gėrio kelią, padeda spręsti daug sudėtingų klausimų, išvengti susipriešinimo, tarpusavio konfliktų. Tai kyla iš motinos meilės savo vaikams ir kitų žmonių vaikams, nepavargstančios kasdieniškos meilės gyvenimui, kuris eina begalybėn. Motinos meilė yra nesenkanti.

Po ilgo žiauraus pilietinio karo 1861-1865 metais Amerikoje buvo panaikinta vergija, o Lietuvoje tuo pačiu metu  caras įvedė baudžiavą. Už neklusnumą caro valdžiai iš mūsų tautos buvo atimtas lietuviškas raštas. Knygnešiai rizikavo ir Motinai Lietuvai  nešė lietuvišką žodį.  Kaip nepaminėti vieno iškiliausių knygnešių J.Bielinio (jo proprovaikaitis - žinomas politologas Lauras Bielinis, visuomeninis Prezidentės  D.Grybauskaitės patarėjas.  Bielinių kilmė totoriška).  Jie buvo ištikimi Lietuvai. Vytautas Didysis pasitikėjo jais, kaip asmens sargybiniais, po 1410 metų Žalgirio mūšio. Jie liko ištikimi žemei, kurios duoną valgė). 

1991 m. sausio 13-ąją, kai Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis kvietė ginti Lietuvos parlamentą, tankuose sėdėję kareiviai neišdrįso beatodairiškai traiškyti beginklių žmonių, nes ten sėdėję okupantai tikriausiai savyje juto jausmą, kurį buvo gavę iš savo motinų. Motinos meilė begalinė ir galinga, palaiminta Viešpaties.  Žmogus turi eiti  meilės ir gailestingumo keliais, nors daugel tuščių pagundų stoja jam skersai kelio, žeidžia sielą, daromos skriaudos.

Ankstesniais metais keturių valdančiųjų partijų vadovai buvo viltingai tvirtinę, kad jiems pavyko stabilizuoti Lietuvos ekonomiką ir kad nacionalinis produktas pamažu auga. Kodėl tų pačių partijų vadovai šiandien apie tai  nenori nė  kalbėti? Kokia realiai yra Lietuvos ekonomika, žino kiekvienas ne tik skurdo prispaustas žmogus. Baisiausia tai, kad valdžia, reguliavusi tautos ekonominį gyvenimą, atseikėjo sau keliolika kartų didesnes už minimalų 800 Lt atlyginimą algas. Tuos valdžios vyrus šiandien reikėtų pakviesti (galbūt net į Generalinę prokuratūrą) pasiaiškinti ir surašyti apklausos protokolą. Jeigu jie pralaimėjo 2012 metų rinkimus į Seimą, dabar žmonės žino, kad juos tada išrinko patikėję jų programomis bei pažadais.

Nuo šių, 2013-ųjų metų padidintas minimalus atlyginimas iki 1000 Lt. Bet aukštoji valdininkija nė nemano susimažinti neproporcingai didelių, valstybei vos pakeliamų savo algų. Valdžią tauta rinko, kad ji valstybę valdytų protingai, taigi ir taupiai.

Mano motina prasitarė, kai jau buvau sulaukęs Kristaus amžiaus ir jaučiau turįs jau patirties: „Sūnau, bendraudamas su karštais žmonėmis, verčiau patylėk, nes jie moralistų nemėgsta būdami įsimylėję tik save ir laikantys save neklystančiais“.

Atgal