Pirmadienį vėlai vakare vykusiame Taikinimo komitete Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė dėl 2023 m. ES biudžeto

Europos Komisija prieš G20 aukščiausiojo lygio susitikimą Balyje didina paramą, kad padėtų labiausiai nukentėjusiems dėl pražūtingo didėjančio maisto stygiaus poveikio visame pasaulyje.

Žmonių, siekiančių tarptautinės apsaugos Europoje, skaičius yra didžiausias nuo to laiko, kai prieš septynerius metus prieglobsčio žemyne ieškojo gerokai daugiau nei milijonas žmonių

Europos Komisija paskelbė specialios „Eurobarometro“ apklausos dėl žaliosios pertvarkos sąžiningumo suvokimo rezultatus.

2022 m. spalio 1 d., trejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta, naujojo Europos Audito Rūmų pirmininko pareigas pradeda eiti Tony Murphy.

Rugsėjo 26-ąją Vyriausybės kanclerės pirmasis pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas susitiko su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) direktorių valdybos atstovais.

Europos Parlamento (EP) narys prof. Liudas Mažylis rugsėjo 19–22 d. oficialaus darbo vizito metu lankosi Islandijoje. Čia Europos liaudies partijos frakcijos narys atstovauja Europos Parlamento delegacijai ES ir Islandijos jungtiniame parlamentiniame komitete bei ES ir Vakarų Šiaurės Tarybos tarpparlamentiniame susitikime. 

Europos naujienų agentūrų koalicija Briuselyje atidarė naują bendrą redakciją, o projektui finansavimą skyrė Europos Komisija. 

Jungtinė Karalystė pradėjo ginčo su Europos Sąjunga dėl jos pašalinimo iš bloko mokslinių tyrimų programų nagrinėjimo procedūrą, pasinaudodama susitarime po „Brexito“ nustatytu mechanizmu.

Europos Komisija parengė Reglamento dėl gamtos atkūrimo projektą, kuris padės įgyvendinti Europos žaliojo kurso, ES Bioįvairovės strategijos iki 2030 m. ir ES strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslus. Didžiausias dėmesys skiriamas prastos būklės ir prarastų ekosistemų atkūrimui.

ES institucijos pasiekė susitarimą dėl Europos Komisijos siūlyto „taksonomijos įstatymo“ pakeitimų, taip laikinai įtraukiant dujas ir branduolinę energiją kaip tvarią energetikos rūšį.

Europos Sąjunga (ES) Lietuvai skyrė 61 mln. eurų paremti nuo Rusijos karo Ukrainoje bėgančius žmones, penktadienį pranešė Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje. Lėšos taip pat skirtos Estijai ir Lenkijai – iš viso 125 mln. eurų iš Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo pagal iniciatyvą „REACT-EU“.

Europos Sąjungos šalys trečiadienį sutarė nauju sankcijų paketu suvaržyti Ukrainą užpuolusios Rusijos aukso eksportą ir įšaldyti didžiausio šios valstybės banko turtą. „Pagrindinis tikslas – suderinti [sankcijas] su G-7 (Didžiojo septyneto) partneriais, sustiprinti įgyvendinimą ir prireikus pašalinti spragas“, – tviteryje parašė ES rotacijos tvarka pirmininkaujančios Čekijos vyriausybė.

Ir dar nematyta forma – tekstas graviruotas metalo plokštėje! Aktas buvo pristatytas Lietuvos Nepriklausomybę 1918 m. rėmusio iškilaus vokiečių politiko Matthias Erzbergerio vardo auditorijos atidarymo metu. Nuo šiol graviruotas Vasario 16-osios Aktas su Signatarų autografais eksponuojamas Europos Parlamente ir taip įamžintas vienoje svarbiausių ES institucijų.

Europos Sąjunga turi ruoštis naujoms migrantų bangoms, nes daug žmonių bus priversti palikti savo namus dėl maisto krizės, paaštrintos karo Ukrainoje, pirmadienį perspėjo bloko sienų apsaugos agentūros vadovė. Nors pabėgėliai iš Ukrainos priimami gerai, „turime ruoštis ir pabėgėliams, atvykstantiems iš kitų rajonų dėl apsirūpinimo maistu saugumo“, nurodė agentūros FRONTEX laikinoji vykdomoji direktorė Aija Kalnaja.

Liepos 1 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 50-joje sesijoje sėkmingai patvirtinta Lietuvos visuotinės periodinės peržiūros trečiojo ciklo ataskaita.

Ilgas ir komplikuotas ekstradicijos procedūras prieš beveik du dešimtmečius pakeitė Europos arešto orderis. Šiandien Lietuva – tarp sparčiausiai šiuos teisminius veiksmus įvykdančių Europos Sąjungos šalių.

Europos Komisija priėmė pasiūlymą mobilizuoti 600 mln. EUR iš Europos plėtros fondo rezervų dabartinei apsirūpinimo maistu krizei, kurią sunkina Rusijos invazija į Ukrainą, spręsti. Šios lėšos padės Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalims įveikti krizę teikiant humanitarinę pagalbą, remiant tvarią gamybą ir maisto sistemų atsparumą ir skiriant makroekonominę paramą.

Paskelbti specialiosios „Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo, kad Europos piliečiai tvirtai remia bendrą saugumo ir gynybos politiką ir tikisi, kad ES palaipsniui išsivaduos iš priklausomybės nuo rusiškų energijos šaltinių. Apklausa taip pat patvirtina, kad ES atsakas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą sulaukė plačios paramos.

Vakar Europos Komisija pasiūlė 2023 m. metinį 185,6 mlrd. EUR ES biudžetą. Jis turėtų būti papildytas maždaug 113,9 mlrd. EUR dotacijomis pagal priemonę „NextGenerationEU“. Naudojantis ES biudžetu toliau bus telkiamos didelės investicijos, padėsiančios didinti Europos strateginį savarankiškumą, skatinti besitęsiantį ekonomikos atsigavimą, užtikrinti tvarumą ir kurti darbo vietas. Europos Komisija ir toliau teiks pirmenybę žaliosioms ir skaitmenizavimo investicijoms, kartu reaguodama į neatidėliotinus poreikius, kylančius dėl pastarojo meto ir būsimų krizių.