Poezija
2024.04.12. Esu...
Andrejus Vergejenko, vertėjas
Sukaupęs drąsą širdyje,
Pakėlęs žvilgsnį į žvaigždėtą dangų,
Atsiveriu jausmams...
Ir savyje, išgirstu balsą sielos brangų:
„Aukštyn! Amžinybės nušviestu taku
Leisk man į viršų kilti
Link to, - kas aukšta ir kilnu,
Kur tyras grožis skaisčiai, skaisčiai spindi!“
Nuoširdumu suvaldęs savo sielą,
Likimą paėmęs į rankas,
Nepramintu taku žengiu aš - žingsnį pirmą
Akis nuleidęs į lygumas plačias.
Galbūt ten, toli toli,
Dykumos pakrašty,
Kur žemė jungias ir dangus -
Yra viltis surast vartus.
Už jų, už vartų uždarų,
Už savimeilės ribų -
Peržengus abejones, neviltį
Ir žemiškas aistras
Atsivers mano kelias
į tobulą Būtį,
į tolimas žvaigždes
Ir ten, galbūt, aukštai aukštai
Visatos vidury – akivaizdoje tūkstančių žvaigždžių
ištarsi Žodį lemtingą sielai savo
tyliai tyliai, aš... aš...
***
Išvysk širdim...
Lėtai einu aš miško takeliu
Tarp medžių saulė droviai šnibžda žodį – rytas
Ramybė, rūkas, kaip tylu...
Brangus man tapo žodis šventas – šitas,
Žinau, esi dabar kažkur toli,
Sapnuoji sapną rytmečio metu,
Bet būk šalia, arti arti
Kai grožis gimsta sieloj pamažu...
2
Jaučiu aš šviesą, jausk ir tu!
Akis sumerkusi saldžiam sapne
Išvysk širdim, kaip danguje
Aukštai išskleidusi plačius sparnus
Baltoji paukštė tylos balsu
Ištars žodžius:
„Viltis yra... Kol bus dangus -
išskleist tikėjimo sparnus...“
Viltis... štai lemtingas žodis jos,
Tiesos vardu, vardan šviesos.
Ritmu Visatos plakančia širdim
Įkūnyk grožį, tapk viltim
Ir kilki temstančia padange
Virš skausmą jaučiančių žmonių,
Kur siela ašarom maldos te trokšta
Ir
Žodį Dievas skelbia ant sparnų...
O kai pakilt jau negalėsi,
širdis pavargs nuo smelkiančios tamsos,
Tu nusileisk ant švento mano tako
Sulaukt kartu naujos, artėjančios aušros...
***
Jaučiu
Jaučiu tylos apsuptyje...
Jaučiu...jos tyras akių grožis
tarsi baltas baltas sniegas
yra kilęs iš tolimųjų aukštumų,
saugančių savyje amžinąją šviesą...
Kaip jai pasakyti?..
Jausmų gilumos išreikšti žodžiais negaliu...
Turiu... Turiu pakilti link šviesos,
kad pažinčiau jos sielos gelmes
ir galbūt ten - aukštai aukštai
išgirs mane, iškalbingos tylos apsuptyje...
***
Kam reikalinga laimė...
Kam reikalinga laimė, jeigu yra malonumai.
Kam reikalinga meilė, jeigu yra aistra.
Kam tau gyvenimo akimirkos, jeigu yra svajonė
Ir šviesūs idealai, jeigu nuotaika bloga...
3
Kam reikalinga laisvė, jeigu nejauti širdies.
Kam reikalinga širdis, jeigu neregi šviesos.
Kam tau šviesa, jeigu ji tavęs nešildo
Ir šiluma, jei aklas drebi nuo kaustančios tamsos...
Kam žengi į tolį - ten tavęs nėra.
Kam grožį įsileidi - ne tavo tai našta.
Kam, kam žvelgi į dangų, jeigu valios neturi,
Jeigu sielos balsui abejingas esi...
Esi?..
***
Žiemai...
Jos kerintis grožis
lyg ryto šalna
dalina mums gaivą
šviesos kupina,
bet...
senka jos jėgos,
tirpsta takai,
ilsėkis žiema,
žavioji,
ramiai...
***
Kiek kainuoja...
Kiek kainuoja vaiko ašara,
Draugo rankos paspaudimas,
Tėvo griežtas žodis,
Motinos šalia tylus buvimas...
Vėjas, pušys,
Dulkėtas kaimo kelias,
Gimtinės medis –
Juk tu nesi bedalis...
Tėvynės plakanti širdis...
Atgal
.jpg)
