VISUOMENĖ
2024.02.02. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, įvykusio 2024 m. balandžio mėn. 27 d., KREIPIMASIS
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis
J. E. Gitanui Nausėdai –
Lietuvos Respublikos Prezidentui.
Gerb. Viktorijai Čmilytei- Nielsen–
LR Seimo Pirmininkei.
Gerb. Ingridai Šimonytei –
LR Ministrei Pirmininkei.
Gerb. Pauliui Saudargui -
Lietuvos Respublikos Seimo nariui,
Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkui.
Gerb. Simonui Kairiui -
Lietuvos Respublikos kultūros ministrui.
Gerb. Audriui Valotkai -
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkui.
Gerb. Violetai Meiliūnaitei -
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkei.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio,
įvykusio 2024 m. balandžio mėn. 27 d.,
KREIPIMASIS
2024-04-27
Kaunas
Lietuvių kalba atlaikė visų okupacijų metais kėlusias grėsmes jos gyvavimui. Tačiau dabartinėje Nepriklausomoje Lietuvoje vėl nerimą kelia vis didėjanti nelietuviškų žodžių gausybė viešose iškabose Vilniaus, Kauno ir kitų didelių mūsų miestų gatvėse, išstumiantys lietuviškus užrašus, lietuviškus žodžius. Sunku suprasti, kur esame – Lietuvoje ar užsienyje. Suprantame, kad firmų ar prekių pavadinimai neverčiami į lietuvių kalbą, tačiau jų turinys turėtų būti užrašytas ir valstybine kalba. Pvz., daug kur mirga atsidariusių prekyviečių žodis CAFFEINE – greta jokio lietuviško žodžio nėra. Greta turėtų būti parašyta ir tos prekyvietės turinys – KAVINĖ. Nėra lietuvių kalba paaiškinimų prie tokių užrašų kaip VERO CAFE, BAGS8, MORE, MUST BEE ir pan. Tik angliški žodžiai „puošia“ ir nutiestus dviračių takus. Negalime Lietuvoje lietuviškai susikalbėti su kai kuriais pavežėjais (taksistais), prekybininkais ir kt.
Per televiziją ir radiją dažnai sklinda lietuviškų žodžių pakaitalai – vadinamieji „tarptautiniai“ žodžiai ar tiesiog taršalai – VAU, OKEI, NARATYVAS, ALGORITMAS, HOBIS, HITAI, ŠOU, KOMUNIKUOTI (bendrauti), LOKACIJA (buveinė, vietovė) ir kt.
Seime siūloma moteriškų pavardžių galūnes leisti rašyti su raide „a“, siūloma įteisinti diakritinius ženklus asmenvardžių rašymo dokumentuose.
Toks įteisinimas sukeltų pavojų bendrinei lietuvių kalbai, pačiam lietuvių kalbos savitumui.
Vis labiau pažeidžiamas valstybinės kalbos vartojimo įstatymas. Priimti nutarimai dėl viešosios informacijos valstybine kalba pateikimo ne visuomet vykdomi, mažai kontroliuojami.
Prašome sustabdyti chaotišką svetimvardžių rašymo tvarką, leidžiančią užsienietiškus asmenvardžius ir vietovardžius rašyti įvairaus pobūdžio leidiniuose ne pagal tarimą, bet pagal jų „autentišką“ išvaizdą, griaunančią lietuvių kalbos tarseną. Tokią vadinamą „autentišką“ išvaizdą galima būtų parašyti skliaustuose.
Reikalaujame sustabdyti kiekviename žingsnyje rėkiančią viešųjų užrašų agresyvią reklamą nelietuvių kalba.
Prašome parengti tinkamus lietuviškus žodžius ir lietuvišką rašybą skaitmeninėje erdvėje ir atsiradusiose naujovėse.
Patariame apmokestinti nepaisančius Valstybinės kalbos įstatymo – solidžiu metiniu mokesčiu.
Reikalaujame išlaikyti lietuviško žodžio orumą, jo veiksmingumą, užkertant kelią nesaikingam svetimžodžių ir vadinamų „tarptautinių“ žodžių vartojimui.
Tuo reikalu ne kartą buvo kreiptasi į Valstybinės kalbos inspekciją, Kalbos komisijos pirmininkę, į Kauno miesto savivaldybės kalbos tvarkytoją ir į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Tačiau šios įstaigos rodydamos savo bejėgiškumą, raštus siuntinėja viena kitai – nuo ainošiaus pas kaipošių...
Pritariame Kauno deputatų klubo, Lietuvos politinių kalinių tremtinių sąjungos ir kitų visuomeninių organizacijų išreikštam rūpesčiui dėl valstybinės kalbos vartojimo erdvės siaurinimo ir jos ignoravimo.
Suvažiavimo pirmininkai:
Gediminas Reutas
Zigmas Tamakauskas
Telef. +370 67467909
Atgal
.jpg)
