2024-04-04 Kaune, Maironio g., 27 prie atminimo lentos vyko pirmojo Lietuvos valstybės prezidento Antano Smetonos (1874-1944) išrinkimo prezidentu 105-ųjų metinių paminėjimas. 

Nors Lietuva yra laimingiausių pasaulio šalių 20-tuke, dėl tvyrančio karo grėsmės ir daugelio  kitų dalykų dar yra daug pesimizmo. Bet tikėkime, kad mūsų laukia graži ateitis. Ji neateis per naktį, žmonija dar turi išgyventi smarkias audras.

Į publicisto poeto Kęstučio Trečiakausko klausimus atsako viena žymiausių Lietuvos genetikos ir genomikos specialisčių Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicinos genetikos katedros mokslininkė doc. dr. Alina Urnikytė

Romėnų filosofas, politikas, retorikas ir rašytojas Markas Tulijus Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, gyvenęs 106 m. pr. m. e. sausio 3 d. – 43 m. pr. m. e. gruodžio 7 d.) , yra palikęs daug išminties krislų apie įvairius dalykus  ir, be abejo, apie žmogų.

Vis daugiau žinių iš įvairių pasaulio šalių signalizuoja, kad žaliosios energetikos plėtra lėtėja. Tuo tarpu Lietuvoje vis dar elgiamės taip, lyg gyventume izoliuotoje saloje, teturinčioje atsiskaityti Briuseliui apie nuleistų užduočių įvykdymą. 

 Daugiausiai užsieniečių, turinčių leidimą gyventi Lietuvoje, yra atvykę iš Ukrainos, tačiau jų skaičius mažėja, pastaraisiais metais kartais auga atvykusiųjų iš Vidurinės Azijos. 

Tautiškumo ir krikščionybės santykiai amžių kelyje buvo ir yra permainingi. Ne taip seniai daugelis lietuvių manė, kad krikščionybė – integrali tautinės lietuvių tapatybės dalis. Dabar atsiranda žmonių, kurie teigia, jog lietuvybė ir krikščionybė – priešybės, iš kurių galima rinktis tik vieną, kitos atsižadant.

Gerb. Ministre,                       Mes, Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai, su Jūsų paskyrimu Krašto apsaugos ministru siejame patriotinius siekius dėl mūsų gerai Jums ir visuomenei žinomų Laisvės kovotojų deramo atminimo įamžinimo Vilniaus Lukiškių aikštėje ir prie Kalniškės kalvos.

 Gerbiamoji/kai kurių visai nepagrįstai negerbiama/ Lietuvos valdžia! Jaučiu šventą pareigą pateikti ir savo trigrašį nūnai daug galvos skausmo sukeliančiai problemai tinkamai išlukštenti. 

Terorizmas, aišku, yra baisus blogis. Bet kai tą baisų blogį vykdo valstybė – tai tūkstantį kartų baisiau negu to blogio vykdymas atskiro asmens ar grupės asmenų.

Nebūkime naivūs. Sumanytos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) „pertvarkos“  yra dar vienas žingsnis galutinio tikslo link.

Tęsiame pokalbius apie lietuvių kalbą. Seinų „Žiburio“ mokyklos lietuvių kalbos mokytoją, „Aušros“ žurnalo redaktorę Ireną Gasperavičiūtę kalbina Agnė Karčiauskaitė-Jankauskienė.

Kas sovietmečiu žiūrėjo populiarius to meto filmus „Rezidento likimas“, „Rezidento klaida“, tikriausiai prisimins epizodą, kuriame tardomas rusų sugautas šnipas prisipažįsta, kad buvo ruošiamas žvalgų mokykloje Garmisch-Partenkirchene, Vokietijoje.

Prieš 120 metų gimė žymiausia lietuvių poetė S. Nėris. Pokario nykiais laikais liūdnai dainuodavo kaimo vyrai: „Diemedžiu žydėsiu“, „Grįšiu“...Tos dainos buvo kaip viltis išdraskytoms šeimoms, tremtiniams.

Kovo 25-ąją suėjo 80 metų, kai buvo įkurta patriotiškai nusiteikusių JAV lietuvių vieninga šalpos organizacija – Bendrasis Amerikos lietuvių šalpos fondas (United Lithuanian Relief Fund of America), sutrumpintai BALF. 

Nusikelkime į Vilnių, kurio... nebėra.

Šv. Velykų rytas yra apie mus visus, susirinkusius prie šventinio stalo su atgimimo viltimi.

  „Nors Šv. Velykos dažnai yra sutinkamos mažesniame šeimos rate nei Šv. Kūčios ar Šv. Kalėdos, šios pavasario šventės svarba tikrai ne mažesnė. Visų pirma, Šv. Velykos simbolizuoja gamtos pabudimą ir naujo ciklo prasidėjimą, taip užbaigiant ilgai trukusį šaltąjį žiemos laikotarpį. „Nors Šv. Velykos dažnai yra sutinkamos mažesniame šeimos rate nei Šv. Kūčios ar Šv. Kalėdos, šios pavasario šventės svarba tikrai ne mažesnė. Visų pirma, Šv. Velykos simbolizuoja gamtos pabudimą ir naujo ciklo prasidėjimą, taip užbaigiant ilgai trukusį šaltąjį žiemos laikotarpį.

Velykos -  viena iš didžiausių metų švenčių, kai tiek vaikų, tiek suaugusiųjų laukia smagus užsiėmimas – kiaušinių marginimas. 

Gerbiamoji/kai kurių visai nepagrįstai negerbiama/ Lietuvos valdžia! Jaučiu šventą pareigą pateikti ir savo trigrašį nūnai daug galvos skausmo sukeliančiai problemai tinkamai išlukštenti. Visi siūlymai ir bandymai praturtinti šalies iždą  neturi tvirtų kojų.