AKTUALIJOS
04.08. ŠVIETIMO DARNAUS VYSTYMO TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO KRYPTYS
Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė
Mokymo paskirtis, tai,kad besimokantieji įgytų žinių ir gebėjimus tas žinias pritaikyti. Besimokantys privalo sugebėti efektyviai mąstyti, atkurti žinias ir panaudoti jas sprendžiant problemas. Deja, nėra mokyklos, kuri išmokytų visų žinių, faktų, koncepcijų arba įgūdžių, kurių prireiks gyvenime. Jei tą ir padarytų, tai dauguma žinių greitai būtų užmirštos. Savimokos įgūdžiai baigus studijas yra būtini tam, kad profesionalai nuolat tobulindami savo kompetenciją galėtų efektyviai dirbti. Naudodami įprastus mokymosi metodus, besimokantys atsimena labai nedaug iš to, ką išmoko pagrindinių studijų metu. Tinkamai modeliuojamas probleminis mokymasis suteikia besimokantiems galimybę integruoti, panaudoti, pritaikyti naujai išmoktą informaciją praktikoje: duomenims analizuoti, vertinti, priimti sprendimus ir kita. Studijų programoje akcentuojant problemų sprendimą, edukacinio proceso problemas gali sąlygoti perėjimas nuo į atskirų disciplinų koncentruoto mokymo prie sisteminiu problemų sprendimu pagrįstų studijų. Detalaus dėstymo pagrindas suteikia galimybę iš naujo įvardyti pirmąjį ugdymo tikslą pritaikant jį probleminiam mokymuisi. Besimokantys privalo įgyti metodologinius principus, pagrindines mokslų žinias (kategorijas, principus, metodus), kurios vėliau atkuriamos ir panaudojamos praktikoje.
Norint pasiekti visus DVT (darnaus vystymo tikslus), kurių yra 17, pagrindine idėja integruoti ŠDV (švietimo darnaus vystymą) įvardintą 4.7 tikslo pasauliniame rodiklyje, įtraukto į visus lygmenis šiose srityse: (a) nacionalinėse švietimo politikose, (b) ugdymo programose, (c) mokytojų švietime ir (d) mokinių vertinime.
ŠDV tikslų politiniai prioritetai
Kodėl tikslinga pradėti nuo švietimo politikos sampratų darnaus vystymo kontekste? Politika yra esminis veiksnys integruojant ŠDV (švietimo darnų vystymą) į visas formalaus ir neformalaus švietimo aplinkas. Švietimo ministerijos paskirtis užtikrinti, kad švietimo sistema būtų paruošta ir reaguotų į esamus ir kylančius darnumo iššūkius. Tai taip pat apima ŠDV integravimą į mokymo programas ir valstybinius kokybės standartus bei reikiamų rodiklių sistemų, nustatančių mokymosi rezultatų standartus, sukūrimą. Juk neišmokius raidžių, neišmokysi skaityti ir rašyti, o neišmokius skaitmeninės kalbos, neišmokysi skaičiuoti.
DESD stebėsena ir vertinimas parodė, kad buvo daroma reikšminga pažanga integruojant ŠDV į švietimo politikas. Švietimo politikų perorientavimo į darnaus vystymosi skatinimą procesas vyksta daugelyje valstybių, tačiau pažanga jose yra nevienoda.
Pradiniams sisteminiams pokyčiams yra būtinos susijusios ir nuoseklios politikos, sukurtos visoms ministerijoms bendradarbiaujant su privačiu sektoriumi, vietinėmis bendruomenėmis, mokslininkais ir pilietine visuomene. Esamos pastangos kurti tarpsektoriniu ir kelių suinteresuotų šalių požiūriu paremto ŠDV politikas turi būti toliau koordinuojamos ir stiprinamos. ŠDV turi būti integruotas į subnacionalines, valstybines, subregionines, regionines ir tarptautines politikos sistemas, planus, strategijas, programas ir procesus, kurie yra susiję su švietimu ir darniu vystymusi.
Įgalindamas besimokančiuosius gyventi ir veikti kintančiame pasaulyje, ŠDV pagerina mokymo ir mokymosi kokybę. Todėl švietimo politika turi matyti ŠDV kaip svarbų švietimo kokybės turinį, o valstybinės švietimo sistemos kokybės priemonės turi apimti ir DVT (darnaus vystymo tikslus). Valstybinės ir tarptautinės politikos, skirtos socialiniams, ekonominiams ir aplinkosauginiams darnaus vystymosi tikslams, nuo skurdo mažinimo strategijų ir nelaimių valdymo planų iki anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamų vystymo strategijų, turi jungti ŠDV kaip vieną iš įgyvendinimo priemonių. ŠDV taip pat turėtų būti sistemiškai įtrauktas į dvišalio ir daugiašalio vystomojo bendradarbiavimo sistemas. Sėkmingam ŠDV skatinančių politikų įgyvendinimui pagrindiniai klausimai turi būti laikomi esminiais.
ŠDV integravimas į ugdymo programas ir vadovėlius
ŠDV turi būti integruotas į visas formalaus švietimo ugdymo programas, įskaitant priežiūrą ir ugdymą darželiuose, pradinį ir vidurinį ugdymą, techninį ir profesinį švietimą bei mokymus (TPŠM), aukštąjį išsilavinimą. ŠDV yra susijęs su mokymo ir mokymosi pagrindais. ŠDV integravimui yra reikalingas darnumo temų įtraukimas į ugdymo/mokymo programą bei su darnumu susiję numatomi mokymosi rezultatai. Ugdymo/mokymo programos turi užtikrinti, kad visi vaikai ir jaunuoliai įgytų ne tik pagrindinius įgūdžius, tačiau ir gautų tokių perkeliamųjų gebėjimų kaip kritinis mąstymas, problemų sprendimas, advokacija ir konfliktų sprendimas, kurie padėtų jiems tapti atsakingais pasaulio mediatoriais. Iš darnumo mokymo programos kūrimo yra tikimasi pagerinti švietimo sistemų gebėjimus paruošti žmones siekti darnaus vystymosi.
Oficialių mokymo programų dokumentų peržiūros atskleidė, kad daugelyje valstybių darnumo ir/ar aplinkosauginės temos yra vienas iš bendrųjų švietimo tikslų. Pradiniame ir viduriniame ugdyme didžiausia pažanga padaryta būtent tobulinant mokymo programas ŠDV kryptimi. Beveik 40 % valstybių narių nurodė, kad jų didžiausias pasiekimas per DESD buvo ŠDV integravimas į oficialią mokymo/ugdymo programą, kitas penktadalis nurodė konkrečius mokyklinius projektus, kuriuos jos laiko svarbiausiu indėliu į ŠDV.
ŠDV integravimas į mokytojų lavinimą.
Mokytojai yra galingi pokyčių agentai, kurie gali užtikrinti mokymą, reikalingą ŠDV tikslams pasiekti. Jų žinios ir kompetencijos yra būtinos švietimo procesų ir švietimo institucijų pertvarkymui orientuojant juos į darnumą. Darnaus vystymosi švietimo dešimtmečio stebėjimas ir vertinimas nustatė daug gerų ŠDV integravimo į mokytojų lavinimą pavyzdžių ir atskleidė, kad pagalba mokytojams buvo pagrindinė sąlyga sėkmingam ŠDV priėmimui ir įgyvendinimui. Kadangi mokytojų paruošimas ŠDV įgyvendinimui neatitinka keliamiems reikalavimams, būtina perorientuoti mokytojų lavinimą į ŠDV turinį bei mokymo ir mokymosi metodus. Todėl GAP prioritetinių veiksmų srityje sutelkia dėmesį į mokytojų gebėjimų stiprinimą, sutelkiant dėmesį į ŠDV ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo mokytojų mokymo programas. Tam, kad mokytojai būtų pasiruošę prisidėti prie ŠDV, jie privalo išsiugdyti pagrindines darnumo kompetencijas: įskaitant žinias, įgūdžius, požiūrį, vertybes, motyvaciją ir atsidavimą. Tačiau be bendrųjų darnumo kompetencijų jiems taip pat yra reikalingos ŠDV kompetencijos, kurios gali būti apibūdintos kaip mokytojo gebėjimas padėti žmonėms ištobulinti darnumo kompetencijas pasitelkiant įvairias naujas mokymo ir mokymosi praktikas, ypatingai plačiai plintančių savarankiškų studijų praktikas.
Norint labiau integruoti ŠDV į mokytojų švietimą, mokytojų lavinimo programų turinys ir jų organizavimas turėtų būti kuriami dalyvaujant pagrindiniams suinteresuotiems asmenims, tokiems kaip mokiniai, mokytojai, vietinės NVO ir ŠDV specialistai. Siekiant paskatinti inovacijas švietimo institucijose yra būtina turėti reikiamas struktūrines sąlygas bei laisvę dalyvauti organizaciniuose mokymosi procesuose.
Nors vis dar yra daug mokytojų, kurie nėra girdėję apie ŠDV jų parengimo procese, jiems turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti šios temos mokymuose jau dirbant mokytoju. Viena vertus, tai atveria galimybes išplėtoti reikiamas žinias ir kompetencijas dalyvavimui darnaus vystymosi procese. Kita vertus, šis profesinis rengimas yra privalomas švietimo procesų ir institucijų perorientavimui. Šioje vietoje yra svarbu, kad specialistų tobulėjimas ŠDV srityje būtų prieinamas platesniam ratui nei vienam mokytojui vienoje įstaigoje ir, kad švietimo sistema jį pripažintų ir skatintų jo taikymą per paraiškas, pasiūlymus.
Valstybiniai ir regioniniai ŠDV patirties centrai Pasitelkdami valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų, universitetų ir kitų aukštojo mokslo institucijų potencialą, taip pat gali sudaryti galimybes specialistų tobulėjimui bei kurti patariamąsias paslaugas.
Labai svarbus tarpdisciplininis bendradarbiavimas tarp skirtingų mokomųjų dalykų ir skirtingų dalyko požiūrių, teorijų ir metodų integruotam taikymui ir panaudojimui. Be to, transdisciplininis reiškia bendradarbiavimą su specialistais, turinčiais ne tik akademinio sektoriaus praktinės patirties, bet ir mokslinio tiriamojo bei praktinio darbo.
Galimi mokytojų mokymo programų moduliai, kurių pagrindinis elementas yra ŠDV. Pamatinis darnaus vystymosi suvokimas iš vietinės, nacionalinės ir tarptautinės perspektyvos, tai yra ŠDV sąvoka vietiniu, valstybiniu ir tarptautiniu požiūriu.
Disciplininis, interdisciplininis ir transdisciplininis požiūriai į pagrindinių darnumo iššūkių raidą
Projektinis darbas su konkrečiomis vietinės, nacionalinės ir pasaulinės svarbos problemomis, bendradarbiaujant su švietimo institucijomis ir kitais (vietiniais) partneriais. Vykdyti ŠDV procesų analizę skirtingose mokymosi aplinkose, tokiose kaip mokyklos, kolegijos ar neformalaus švietimo įstaigos.
Pažangos vertinimo sistemos kaitos būtinumas
Sukuriant bendrųjų kompetencijų ugdymo ir vertinimo sistemą ir pasiūlant tam reikalingus vertinimo įrankius, sudaryti galimybes mokytojams išmokti naudotis bendrosioms kompetencijoms vertinti žinias ir patirtis skirtais įrankiais. Keisti ir plėsti apibendrinamojo vertinimo būdus, formas ir turinį. Derinant egzaminų ir testų turinį, atsižvelgtI į vaikų įvairovę; įtraukiant užduočių, padedančių atskleisti, kaip mokiniai mąsto ir sprendžia problemas, pasiūlant alternatyvų, tokių kaip Brandos darbas ir panašiai, numatant galimybę egzaminus laikyti kitu laiku, daugiau kartų ir panašiai. Sumažinant neigiamą testų, kontrolinių darbų poveikį ugdymui(si), mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimų vykdymo modelį keičiant taip, kad būtų vertinama daugiau ir įvairių ugdymo sričių, orientuojantis ne tik į žinių, bet ir į bendro raštingumo, kitų probleminių sričių tikrinimą, numatant naują mokinių pasiekimų tikrinimo rezultatų viešinimo ir taikymo tvarką.
Sukurti kaupimo sistemą įvairios mokymosi veiklos įrodymų pripažinimui. Besimokančio individualios pažangos stebėjimo ir vertinimo duomenis naudoti pasiekimams vertinti, o ugdymo procese sukauptus pasiekimų įvertinimus pripažinti ir taikyti įvairiems tikslams, pavyzdžiui, pereinant iš vienos ugdymo programos į kitą, renkantis tolesnę mokymosi kryptį, stojant į aukštąją mokyklą arba ieškantis darbo. Pritaikyti IKT (informacines komunikacines technologijas) mokinių žinias ir mokėjimus ugdymosi rezultatams kaupti, stebėti, pripažinti ir ugdymo kokybei užtikrinti. Naudoti technologinius sprendimus kuriant elektroninius įrankius pažangai fiksuoti; perkeliant nacionalinių patikrinimų ir egzaminų vykdymą ir vertinimą į elektroninę erdvę; plečiant mokinių registro sąsajas su kitomis informacinėmis sistemomis; atveriant registrą įvairesniems duomenims apie mokinio pasiekimus kaupti, stebėti, pripažinti ir ugdyti.
Veikla paremta transformuojančia pedagogika
Mokymosi procesui palengvinti yra reikalingi specifiniai metodai, kurie atitinka šiuos principus. ŠDV labiau priimtini metodai, kurie ugdo kompetencijas per aktyvų mokymąsi. Tam tikri metodai gali būti itin rekomenduojami ŠDV. Šie aktyvaus mokymo ir mokymosi metodai leidžia besimokantiesiems veikti darnaus vystymosi labui. Pasirenkant mokymo ir mokymosi metodus konkrečiai aplinkai, jie turi atitikti besimokančiųjų grupės poreikius (turi būti pritaikyti amžiui, jau turimoms žinioms, interesams ir gebėjimams), kontekstą, kuriam esant vyksta mokymasis: vieta mokymo programoje, pedagoginis klimatas, kultūrinės tradicijos, turimi ištekliai bei pagalbą: mokytojų kompetenciją, mokymo medžiagą, technologijos, lėšos.
Atgal
.jpg)
(1).png)
