VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

AKTUALIJOS

04.16. Kokia viruso kilmė ir ateitis?

Česlovas Iškauskas

 

Povelykinė savaitė, užbaigta Atvelykiu arba Vaikų velykėlėmis, buvo kupina erzelynės aplink kovą su COVID-19. Užkratų skaičius niekaip nemažėjo, bet Vyriausybė vėl parodė silpnumą ir pradėjo visiems nuolaidžiauti.

Kai kas prisiminė net 1918 – 1920 metų ispaniškąjį gripą (Lietuvoje jis vadintas „ispanka“ arba „avių kosuliu“), nusinešusį 20 – 50 mln. gyvybių, daugiausiai 20 – 40 m. amžiaus žmonių. Jo sukėlėjas buvo nustatytas tik 1933 m., o A gripo skiepai sukurti 1936 m., bet JAV po įvairių bandymų jie buvo patvirtinti tik 1943 m.

Gripas buvo gydytas kaip ir kitos infekcinės ligos, bet svarbiausia buvo karantinas, sergančiųjų izoliacija, atstumo laikymasis, kruopštus rankų plovimas ir kaukės. Ši pandemija ėmė sekti po trejų metų. Dar 1920 m. Lietuvoje šiuo gripu sirgo apie 3 tūkst. karių.

1918 – 1920 metų ispaniškasis gripas

Tulūzos universitete studijuojanti doktorantė Vilma Losytė pernai kovą rašė, kad ši ir kitos XX a. pandemijos atkeliavo iš Azijos: tiek ispaniškasis gripas, tiek Azijos gripas (1957 m., 2 mln. mirusių), tiek Honkongo gripas (1968 m., 4 mln. mirusiųjų), tiek SARS (2002 m., mirė beveik 800 žmonių). Virusas atsirado iš naminių gyvūnų, bet ispaniškajam plisti palankias sąlygas sudarė praūžęs ir tautas nualinęs Pirmasis pasaulinis karas. Jaunoji mokslininkė tvirtina, kad įvairių virusų atsiradimą lemia didelė gyventojų koncentracija miestuose ir tų miestų plėtimasis. To pasekmė – didėjantis miškų kirtimas, o mažėjantys gamtos rezervai priverčia laukinius gyvūnus apsigyventi arčiau žmogaus.

Manoma, kad COVID-19 kilo nuo šikšnosparnių išmatų ar Kinijos Uhano turguje pardavinėjamų gyvūnų, o visuomenės imunitetas susilpnėjo po 2008 m. kilusios pasaulinės ekonominės krizės. Jau 2009-2010 m. buvo fiksuojama panaši gripo pandemija, kuomet išplito nauja H1N1 gripo atmainos forma. Liga pavadinta „kiaulių gripu“, nes jį sukeliantis virusas yra panašus į tą, kuris gali susargdinti kiaules.

Galutinai nėra patvirtinta, kad pastaroji pandemija kilo būtent Kinijoje. Tačiau viruso plitimui geras sąlygas sudarė ir politinė šios šalies kultūra. „The New York Times“ rašė, kad pagrindinė jo plitimo priežastis gali būti daugelį metų įsitvirtinusi tendencija bausti tuos, kurie garsiai bando sakyti tiesą. Taip chirurgas, kuris pirmasis paskelbė apie šio viruso atsiradimą, 45 dienas buvo sulaikytas net ne policijos pareigūnų, o kariuomenės. Šis gydytojas prieš metus mirė būtent nuo koronaviruso… Vėliau PSO pagyrė Pekiną, kad jis gana greitai ir ryžtingai susidorojo su užkratu, nors 2020 m. pradžioje jis jau buvo išplitęs po pasaulį.

Galutinai nėra patvirtinta, kad pastaroji pandemija kilo būtent Kinijoje

Užsienio ekspertai tvirtina, kad COVID-19 liga (dar kitaip šifruojama SARS-CoV-2) po kelerių metų išblės. Portalas Theatlantic.com rašė, jog labiausiai tikėtinas scenarijus, kad pandemija kada nors baigsis, nes pakankamai žmonių užsikrės šiuo virusu arba bus paskiepyti, tačiau virusas ir toliau cirkuliuos pasaulyje, sukeldamas mažiau susirgimų. Viskas priklausys nuo to, koks stiprus ir kiek tęsis nuo skiepų įgytas imunitetas prieš šį virusą. Pavyzdžiui, SARS tarp žmonių necirkuliavo jau nuo 2004 m., nors jo antikūnai išnyksta per dvejus metus.

Kuo greičiau išnyksta atsparumas, tuo sunkiai visiškai išnaikinti virusą, sako Harvardo universiteto infekcinių ligų tyrėjas Yonatanas Gradas. Mokslininkai iki šiol ginčijasi, kuriam laikui susiformuoja imunitetas COVID-19. Tyrėjas sako, kad greičiausiai skiepai nebus vienkartiniai, imunitetui išlaikyti gali reikėti palaikomųjų dozių. Vakcinos gali reikėti kasmet ar kas antrus metus, panašiai kaip ir gripo atveju.

Viena aišku: santykinai ramaus gyvenimo jau nebus. Koronavirusas banguos ir nubanguos per keletą metų, kol taps penktuoju virusu, nuolat įsitvirtinusiu tarp žmonių. Karai, konfliktai, krizės, visuomeninis nerimas taps galingu detonatoriumi, kuris savo sprogimu išbudins iš letargo miego kuriam laikui prisnūdusius jo čiuptuvus.

Tačiau kas čia priklauso nuo žmonių?

Ir štai čia mano dėmesys nukrypsta į tarptautinę areną, kurioje nuolat blykčioja vaidai, valstybių konfliktai, rusena įtampos židiniai, sudarantys sąlygas tarpti pandemijoms. Šįkart turiu galvoje Rusijos keliamą suirutę Ukrainos pasienyje, kurią kai kas vadina net preliudija į Trečiąjį pasaulinį karą. Ar ne diktatorių apetitai – užgrobti kuo daugiau žemių, didinti savo įtaką ir valdžią, pavergti kitas tautas – purena dirvą ir tykojančiam virusui?

Ar neateis toks laikas, kai pasaulis kitą pandemiją vadins kokiu nors „Putino virusu“? O gal jis jau dirbtinai sukurtas?

 

Atgal