AKTUALIJOS
06.18. Atvira, reali, rimta, teisinga politika. Suskaičiuoti žvaigždes, visas – ir tas, kurių nematyti (7)
Jonas A.Patriubavičius
Martinas Kraftas
Ir toliau stebime, kaip mūsų politinė klasė nekenčia skaičių, kaip velnias kryžiaus bijo atviros, realios, rimtos ir šiek tiek teisingesnės politikos
Įžanga epochai po metinio pranešimo
Prezidentas skaitė metinį pranešimą, bet politinės diskusijos Seime dėl Lietuvos ateities nebuvo. Vis labiau stiprėja įspūdis, kad šis Seimas neatstovauja Lietuvos žmonių. Tą įspūdį sustiprino ir faktas, kad vienas labai didelis ir įtakingas valdantysis, europarlamentaras, pareiškė, kad metinis pranešimas po trijų dienų bus užmirštas (štai ką skaičiuoja: užmiršti kas gera). „Lietuvos aidas“, kaip valstybės laikraštis, tikrai neužmirš ir ne vien todėl, kad tas ponas liepė užmiršti. Mes suprantame, kad pranešimas jam nemalonus, erzina, nes pasakė daug tiesos. Mes suprantame, kad įtakingų žmonių pasakymus reikia skaityti tarp eilučių. Taip buvo okupacijų metais. Keista, kad ta tradicija tęsiama ir dabar, negi genų poliarizacija, kanibalizmo laikais nusukta į kitą pusę, vis dar neatsistatė? Ir mažam vaikui aišku, kad pasakymą „tu durnas“ reikia interpretuoti, kaip objektyvią tiesą arba kaip subjektyvų poveikį, sakytume mobingą, siekiant išmušti priešininką iš vėžių. Europarlamentaras pasirinko mobingą, nenori diskusijų, kol kas sunku nustatyti, gal, gali būti, kad dėl to visas politinės klasės elitas vėl susitarė. Kaip iki šiol, visus šiuos 30 metų
Politinės diskusijos Seime dėl Lietuvos ateities nebuvo
Vis dar gana didelis užsikrėtusiųjų covid-19 skaičius
Palyginus su Indija ir Amerika, Lietuvoje užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų daugiau, nors ir sparčiai sumažėjo. Pavyzdžiui, JAV mirusių nuo covid-19 skaičius nesiekia 600 tūkst. Lietuvoje oficialiai, pagaliau, pranešta, mirė 8 tūkst. Vadinasi, jeigu Lietuva būtų toko pat dydžio gyventojais, kaip Amerika, būtų numirę 800 tūkst.
Dėl to Lietuvoje diskusijų nekyla. Sunku pasakyti, kodėl: ir dėl diskusijų ir dėl didelio mirusiųjų skaičiaus.
Bet kai ligoninėje užsikrėtė ir mirė milijonierius, Vyriausybė našlei skubiai paskyrė rentą. Tai labai geras precedentas. Kompensacijos, didesnės ar mažesnės, turi būti išmokėtos tiems iš 8 tūkst. mirusiųjų, kurie mirė slaugos namuose, užsikrėtė ligoninėse, kai buvo gydomi nuo kitų ligų, dėl ministerijų, ministrų ar visos politinės klasės nesusigaudymo (natūralu, kad iš pradžių taip ir turėjo būti), piktos valios (gal norėjo, kad tų nereikalingų senių sumažėtų), dešimtmečių aplaidumo, kai nebuvo net infekcinės ligoninės, kreivo požiūrio į sveikatos apsaugos finansavimą ir neišpasakytą ir nematytą toleranciją, kai šios sferos veikėjai siekė, ir tebesiekia, pagalbą kenčiančiam žmogui paversti verslu. Mirusiųjų giminės turi pareikšti pretenzijas ne tam, kad užkrautų kokią nors finansinę naštą, bet kad politinė klasė žinotų, jog reikia ruoštis netikėtumams, visą laiką budėti sveikatos sargyboje, net ir tada, jeigu virusas dar tik Afrikoje. Tam reikia pinigų. Sveikatos apsaugos biudžetas turi būti keliais procentais didesnis negu dabar (dabar yra 6,7 proc. pagal „The World Almanac and Book of Facts.“l .
Iš tikrųjų nesiruošė budėti sveikatos sargyboje, pirmoje vietoje buvo galios žaidimai, verslas, ekonomika, o ne žmonės. Taip jau atsitiko, kad vienam iš mūsų prisiėjo siaurame miško takelyje susidurti ir užleisti vietą profesoriui, epidemijų tramdytojui, kuris, žinojau, rūpinosi virusias. Tada Afrikoje siautė ebolos virusas, covid dar nebuvo. Klausiu profesorių, ar turi Lietuva bent vieną palatą, kur yra visa apsauga, deguonis ir kitos priemonės, kad susirgusysis ebola būtų gydomas. Profesorius atsakė, kad tokios palatos nėra, bet bus bent dvi, kai pastatys infekcinę ligoninę.
Dabar infekcinė ligoninė pastatyta. Ir tai gerai, ir tai buvo pastatyta prie S. Skvernelio, kuriam taikė politinio mobingo terapiją dėl asfaltuoto keliuko. O juk pavojus tikrai buvo, nes neoliberalai tada jau buvo pasiekę didelių laimėjimų, kvailindami jaunimą, kad būtina ieškoti nuotykių, sakysim, trenktis į Afriką, kur tada siautė ebolos virusas, ieškoti spalvoto orgazmo, patirti bėdų, o paskui iš to kaip nors suktis ir taip ugdyti savo asmenybę. Bet valstybė tokiam posūkiui nesirengė, paliko tuos nuotykių ieškotojus kvailio vietoje. Užsikrėsti ragino, o gydyti nesirengė
Aną dieną LRT pranešė, kad Lietuvoje dar susirgo 240 žmonių, 4 mirė. Palyginti su Indija ir Amerika, dar daug. LA stebisi, kad valdantieji išdrįso paraginti žmones neatsipalaiduoti.
Cinizmas ir teisėtas neteisingumas išreikštas skaičiais
Viską, taip pat ir korupciją galima pavaizduoti skaičiais. Pranešta, kad Robertas Petraitis, buvęs Nacionalinio sveikatos centro viršininkas, prisiteisė, kad jam papeikimas buvo parašytas be reikalo, neteisėtai, vadinasi, ir atleistas buvo neteisėtai, vadinasi, valstybė turės mokėti kompensaciją už moralinę žalą ir neteisybę. Mes, valstybės laikraštis, kai apie tai rašėme tokią įvykių eigą nuspėjome. Tai įprasta korupcinė schema: teisėtai iš biudžeto savo draugams pakišti pinigų. Iš pradžių organizuoja konfliktą, atleidžia supainioję straipsnį, kad teismas panaikintų nuobaudą, paskui teisėtai skiria pinigus. Vsio zakonno, kaip sako pas mus Amerikoje.
Europos Sąjunga tolerantiška korupcijai, nes tai padeda didžiųjų ES šalių ekonomikai, Kai kombinuojant, pagal teisėtas korupcines schemas, leidžiama kaupti pinigus, tai tie pinigai galų gale tampa stimulu ES didžiųjų šalių ekonomikai, nes korupcionieriai juos, tuos pinigus, išveža į offshor“us, perka prabangias mašinas ar važiuoja linksmintis į vulgarius Majamio naktinius klubus.
Dar vienas klasikinis pavyzdys, kaip Europos Sąjunga gina korupciją, pavertusi ją ekonominio aktyvumo teisės instrumentu: Europos Sąjunga neleidžia kyšininkų demaskuoti juos provokuojant.
Štai kaip buvo. Pas mus, Kaišiadoryse, prieš keletą metų buvo prokuroras. Vienas jo draugas, imuniteto tarnybos provokatorius, įkalbėjo prokurorą paimti kyšį, tas paėmė. Buvo nuteistas, bet pasiskundė Europos žmogaus teisių teismui (Strasbūre) ir šis nusprendė, kad kyšio nebuvo, tik provokacija. Lietuva išmokėjo kyšininkui žalos atlyginimą. Šiaip sau, paprastiems žmonėms neverta kreiptis į Strasbūrą, nepriima jų skundų, atsiunčia standartinį kompiuteriu rašytą atsakymą, kad 34 protokolas nepažeistas ir – taškas. Vienu žodžiu, į bylų kolizijas, aiškų teisėjų piktnaudžiavimą ar aplaidumą, žmogaus teisių pažeidimą nesigilina. Bet kai reikia paremti ES galingųjų ekonomiką – prašom.
Mes esame vienintelis laikraštis Lietuvoje, kuriam rūpi begėdiškas pažemių sluoksnių išnaudojimas (norime, kad ir jie galėtų nusipirkti LA ir skaitytų). Mes jau rašėme apie valytojas Marytę iš Vilniaus ir Džeinę iš Kauno (Kauno rajono Viršužiglio kaimo). Ši dirbo firmoje „Būsto aplinka“ du su puse mėnesio, gavo 500 eurų, o firmai atiteko penkis ar šešis kartus daugiau (tiek surinko iš gyventojų). Mūsų Marytė, Vilniuje (firmos pavadinimą nuslepiame, kad neatleistų Marytės iš darbo), gauna 470 eurų už mėnesį, mums, mūsų bendrijai, valo laiptines. Mes, mūsų laiptinė, savo bendrijai sumokame 15 eurų per mėnesį. Iš viso Marytė per mėnesį valo 6 (šešių) daugiaaukščių laiptines ir 15 penkiaaukščių laiptinių. Gyventojai, lengva apskaičiuoti, sumoka apie du tūkstančius eurų, bet Marytei tenka mažiau kaip dvidešimt proc.
Mūsų politinė klasė vis giriasi, kad auga BVP proc. Bet tas iš to. Marytė ir Džeinė sukuria apie 4 tūkst. BVP, bet esant tokia perskirstymui, kaip Lietuvoje, jos apvagiamos, tiesiogine prasme.
LRT vėl tyčiojosi iš klausytojų kabindama makaronus žiūrovams, kai kalbėjo apie korupciją sveikatos apsaugos sistemoje, sakė, labiausiai korumpuotoje visoje ES, taip nustatė kažkokie tyrėjai. Girdi, kad išsimokyti daktaru reikia 9 metų, tai natūralu, kad daktarai jaučiasi nuskriausti, nes gauna mažiau negu, sakysim Vokietijoje. Bet LRT nepasakė, kiek šeimos gydytoja vidutiniškai gauna, kiek gauna poliklinikos specialistas. LRT tarsi ir užstojo daktarus, kad jų nepasitenkinimas teisėtas. Bet LRT nepasakė, kiek jie gauna, t.y. nepasakė pagrindinio skaičiaus, be kurio negalima kalbėti mažai ar gerai gauna (palyginus su Vokietija).
Du iš šios komandos (šiandien jų pavardės, kaip autorių neparašytos, jie neprisidėjo) gyvena Vokietijoje, nors labai myli Lietuvą. Tai jie gerai žino Vokietijos sveikatos apsaugą. Mums, kur ten negyvename, tik buvome nuvažiavę, pasakoja, kaip gydytojas išvaro iš savo palatos pacientą, kuris jam kišo pinigų. Vokietijoje neduoda kyšių, nes niekas jų neima. Vokietijos politinė klasė, po karo, kancleris Adenaueris ir finansų ministras Erhardas, vykdė tokią politiką (rinko mokesčius iš visų, taip pat ir iš savo draugų, nebuvo jokių išimčių, nesvarbu, buvai nacis (hitlerininkas) ar ne – mokėk ir taškas), kad būtų pinigų sveikatai pataisyti, nes vokiečių sveikata per karą labai sumenko. Ir nenuostabu, suprantama, kad šaudant tiek daug žmonių, pasikeitė DNR (šaudytojų), žmonių genai pasisuko, tapo panašūs į kanibalų. Tokių žmonių psichikai sunorminti reikėjo pastangų, žmonių, ekspertų, ligoninių, vadinasi reikėjo PINIGŲ.
Lietuvoje, kaip ir Rusijoje, einant iš krizės tokie klausiami nerūpėjo, dėl to ir savižudžių daugiausia pasaulyje, ir psichiniais ligoniais nesirūpinama. Šioje situacijoje nesuprantama, kodėl daktarai tiek daug mokęsi (9 metus), nesupranta, kur guli šuo, kur esmė. Jiems reikėtų skaityti daugiau daktaro Šveicerio paskaitų iš humanizmo teorijos, empatijos mokslų. Jei nemyli žmonių, kurie nevisada švarūs ar gražūs, tai tegu eina į politiką. Tie, kas Vyteniui Andriukaičiui atsuko nugarą, kai juos įkalbinėjo mylėti Kupiškio senukus, nereikia duoti diplomo, nes jų bloga moralė.
Beje, pandemija visas šias piktžaizdes atskleidė. Jeigu Lietuvos politinė klasė neišugdė tokių vadovų kaip Adenaueris, tai gal žmonės gali padėti. Galbūt, laikinai, galima įteisinti nedidelį sėkmės mokestį, kad pagydytasis prisidėtų prie atlyginimo daktarams, seselėms ir slaugėms (ypač šioms dviems).
Beje, yra iš ko ir taip paskirti daugiau biudžeto sveikatos apsaugai. Mūsų, Lietuvos BVP vienam gyventojui yra 33 tūkst. dolerių (pagal The World Almanac), Vokietijos - 54 tūkst. JAV dolerių. Vokietijoje 4, 5 trilijono BVP perskirstomas taip, kad biudžete yra 1,6 trilijono. Viskas aišku, skaidru – 34 proc.
Lietuvoje viskas sąmoningai suvelta, ir BVP ir Biudžetas skaičiuojamas pagal kažkokias velniškas metodikas. Europos Sąjunga labiau rūpinasi Lietuvos agurkėlių tiesumu (tų Uspaskicho, marinuotų), negu finansų skaidrumu.
Progresas turi būti matuojamas
Kaip šalis gyvena, kur eina, rodo skaičiai. Bet juos reikia paskelbti. Lietuvos statistika suvelta, matyt, kažkoks Poklius čia veikia. Kai pasižiūri kitur, viskas aišku, Lietuvoje negalima, arba sunku, susigaudyti. Sakysim, jeigu atsiversite kokios nors JAV valstijos statistiką, bus aišku, ar padarė progresą, ar ne. Parašyta, kiek per metus naujų darbo vietų sukurta, naujų namų pastatyta, kiek iškirsta medžių ir kiek iš jų padaryta lentų, kiek buvo galvijų, kiek naminių vištų, kiek viščiukų (Kenucky), kiek broilerių, kiek cemento, statybų smėlio, kiek sugauta žuvų, kiek vandens kub. metrų tenka vienam gyventojui, kiek Oregone ar Džeksone kainuoja namas ir t.t.
Valstijos, JAV, turi daugiau teisių negu Europos Sąjungos valstybės. Vienos leidžia gėjams tuoktis, kitos – ne, vienos vykdo mirties bausmę, kitos nevykdo. Atlantos valdžia uždraudė vaikams į mokyklą neštis mobiliuosius telefonus, kai vienas vaikas pasiuntė auklėtojai savo seksualinių troškimų nuotrauką su realistiniu vaizdu.
Mūsų valdžioje dabar yra ir Krikščionių demokratų. Bet negirdėti, jog kovotų, kad Lietuvos piliečiams būtų grąžinta teisė aktyviai dalyvauti ekonominiame gyvenime. Žinoma, ir kokios reformos reikia. Reikia nustatyti minimalų atlyginimą už fizinę (ne socialinę) darbo valandą,. Tai būtų užkardytas begėdiškas, be ribų, žmonių išnaudojimas. Įvairiose valstijose, šis skaičius įvairus. Niujorke – 15 dolerių per valandą, Vermonte – 7,5 dolerio. Taip, šiek tiek, susiaurinama praraja tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto, protinio ir fizinio darbo. Seselė negali gauti kelis kartus mažiau negu jos daktarė, nes ji nemažiau per pandemiją rizikuoja negu daktarė, o gal ir daugiau. Lietuvai laikas atsisakyti vadinamosios ribinio naudingumo teorijos, kuri buvo sukurta prieš du šimtus metų išnaudojimui pateisinti. Keista, kad Europos Sąjunga ją toleruoja, iš esmės primetė vargingoms šalims.
Ne, negalima, dar negalime užbaigti šio serialo, dar reikia skaičiuoti. Kitą kartą: vienos JAV valstijos skaitmeninė nuotrauka, turime omenyje, jos situacija skaičiais.
Atgal
.jpg)
