VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

AKTUALIJOS

07.10. Ieškoti sprendimų nematoma prasmės

Vidmantas Janulevičius

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas

Lietuvoje lankantis Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen mūsų politikai skleidė gerą žinią, kad Europos Komisija uždegė žalią šviesą Lietuvos ekonomikos ir atsparumo didinimo planui ir bus pradėta Lietuvos žalioji ir skaitmeninė transformacija link aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikos. Verslas nėra jau taip pat optimistiškai nusiteikęs kaip politikai. Ir tai ne tik lietuviškos nuostatos.

 Valstybės narės turi užtikrinti būtinų struktūrinių reformų įgyvendinimą

Europos verslo organizacija „BusinessEurope“ paskelbė nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, kuriuos ES valstybės narės pateikė Europos Komisijai, analizę. Raporte teigiama, kad tvarų ekonominį augimą ir konkurencingumo didinimą valstybės narės turi užtikrinti, įgyvendindamos būtinas struktūrines reformas. ES institucijos turi užtikrinti nacionalinių RRF planų, susietų su kiekvienos valstybės struktūrinių reformų įgyvendinimu, kontrolę. Siekti, kad valstybės narės pasinaudotų ir kitų ES finansavimo šaltinių įveiklinimu perspektyvių projektų įgyvendinimui arba tęstinumo užtikrinimui. Valstybės narės turi užtikrinti glaudesnį socialinių partnerių dalyvavimą, rengiant ir įgyvendinant RRF projektus kuriant tolesnius projektus. Raporte atkreipiamas dėmesys, kad buvo nepakankamas socialinių partnerių įtraukimas į nacionalinių planų rengimą. Didžioji dauguma „BusinessEurope“ narių (71 proc.) mano, kad jų dalyvavimas rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus buvo nepakankamas arba labai ribotas. Nors būtinybė kuo greičiau parengti planus reiškė, kad vyriausybės ne visada sugebėjo užmegzti ryšį su socialiniais partneriais, bet jos neįvertino to faktoriaus, kad „BusinessEurope“ nariai gali atlikti pagrindinį vaidmenį teikdami gaires sėkmingam planų įgyvendinimui. LPK savo ruožtu ne vieną kartą teikė pasiūlymus. Kartojome ir kartojome tai nuolat, teikėme siūlymus, bet visur atsimušdavame kaip į sieną. Paradoksalu, kad socialinių partnerių negirdi dialogas vyksta su institucijomis, o juk vien Lietuvos pramonininkų narių įmonėse dirba 299 tūkst., arba 23 proc. Lietuvos darbuotojų. Visi jie sukuria apie 46 proc. Lietuvos BVP. LPK narių įmonės yra didesnės ir našesnės nei vidutinės Lietuvos įmonės, todėl su mažiau darbuotojų jose sukuriama didesnė pridėtinė vertė (masto ekonomikos efektas). Bet kartu ieškoti sprendimų, atsižvelgti į mūsų teikiamus pasiūlymus kažkodėl nematoma prasmės.

Atgal