VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

AKTUALIJOS

07.26. VISUOMENĖS NARIŲ DALYVAVIMAS DVT ĮGYVENDINIME

Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė 

 Viena iš Lietuvai labai svarbių ilgalaikės DVT (Darnauus vystymo tikslų)  politikos sričių yra darnus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas.  Lietuva turi 17 rūšių naudingųjų iškasenų, iš jų 9 eksploatuojamos (klintis, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, kreidos mergelis, durpės, sapropelis, nafta). 52 proc. šalies vandens telkinių vandens kokybė yra gera, išgauta 10 proc. požeminio geriamojo vandens išteklių. Miškingumas Lietuvoje kasmet didinamas.  Miško žemės plotas buvęs 2186,7 tūkst. hektarų ir užėmęs 33,5 proc. šalies teritorijos. Dabartiniam laikotarpiui šis plotas padidėjo 16 tūkst. ha, o šalies miškingumas – 0,3 proc. Komunalinių atliekų susidarymas vienam gyventojui padidėjo atitinkamai nuo 404 kg iki 444 kg, tačiau komunalinių atliekų perdirbimas padidėjo nuo 5 proc. iki 48 proc., o komunalinių atliekų šalinimas sąvartynuose sumažėjo nuo 86 proc. iki 30 proc.  Pavojingų atliekų kiekis, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 35 tonų iki 58 tonų ir šių atliekų šalinimas padidėjo nuo 7 iki 12 proc. , deginimas tuo pačiu laikotarpiu padidėjo nuo 2,2 iki 5,3 proc.  Naudojamų pavojingų atliekų kiekis mažėjo nuo 64 iki 43 proc. Tačiau pastaraisiais metais peržiūrėjus gamybos ir vartojimo reglamentus, naudojamų, įskaitant perdirbamų, pavojingų atliekų kiekis padidėjo ir siekia 52 proc.

Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje dabartiniu metu nustatytos prioritetinės aplinkos apsaugos politikos sritys, Ilgalaikiai tikslai iki 2030 m. ir Lietuvos aplinkos vizija iki 2050 m. Joje kaip viena iš ekonominių priemonių numatyta pakeisti su aplinkos apsauga, aplinkos taršos mažinimu, efektyviu išteklių naudojimu susijusį ūkio subjektų elgesį ir sprendimų priėmimą per žaliuosius viešuosius pirkimus.

Šiuo įstatymu iš esmės pertvarkomas viešųjų pirkimų reguliavimas, ypatingą dėmesį skiriant inovacijų skatinimui, aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių klausimų sprendimui. Vertinant pasiūlymus prioritetas skiriamas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimui pagal kainos ir kokybės santykį arba sąnaudas prekių, paslaugų ar darbų gyvavimo laikotarpiu. Tokių pirkimų kiekvienais metais turėtų būti ne mažiau kaip 30 proc. bendros jų vertės. Pasiūlymus vertinant pagal kainos ir kokybės santykio kriterijų galima atsižvelgti į įvairius kokybinius, aplinkosaugos, inovatyvius, socialinius aspektus. Pagal viešųjų pirkimų  įstatymą iš visuomenės narių reikalaujama taikyti privalomus prekių, paslaugų ar darbų energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus tokioms produktų kategorijoms, kaip popierius, biuro įranga, informacinių technologijų priemonės, viešojo transporto priemonės, buitinė technika ir įranga, valymo priemonės ir paslaugos, statybos darbai, statybinės medžiagos, santechnikos įranga ir kita.  2017 m. įsigaliojusiu naujuoju viešųjų pirkimų reguliavimu siekiama ne tik užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir efektyvumą, bet ir skatinti į kitas politikos sritis orientuotus pirkimus. Ypatingas vaidmuo suteikiamas viešajam sektoriui, kaip pačiam  stambiausiam pirkėjui, galinčiam prisidėti prie socialinių, aplinkosauginių, inovacijų, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo tikslų. Dabartiniu metu Viešiesiems pirkimams keliami tikslai reikalauja didesnio viešųjų pirkimų vykdytojų profesionalumo, kurio stiprinimui Lietuva šiuo metu skiria didelį dėmesį. Įvertinus kitų šalių praktiką ir bendradarbiaujant su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertais,  parengtas viešųjų pirkimų profesionalumo stiprinimo veiksmų planas, kuris apima tokias priemones, kaip perkančiųjų organizacijų sertifikavimo sistema, tiksliniai mokymai, didesnis viešųjų pirkimų centralizavimas ir kita. Gyventojų orientavimas pereiti prie žiedinės  ekonomikos taupiau naudojant išteklius, perdirbant daugiau atliekų ir pakartotinai naudojant medžiagas yra iššūkis, kurio sprendimui jau taikomos konkrečios Vyriausybės programoje numatytos priemonės. Jos padidins perdirbamų gaminių ir pakuočių pateikimą į rinką, skatins pakartotinį daiktų panaudojimą ir jų paruošimą perdirbti, padės įgyvendinti atliekų paruošimo pakartotinai naudoti ir perdirbimo tikslus ir skatins keisti vartojimo įpročius. Numatyta peržiūrėti mokesčius už aplinkos teršimą atliekomis, nustatant atliekų mažinimą ir perdirbimą skatinančius tarifus, įgyvendinant atskirą maisto atliekų surinkimą, patvirtinant komposto kokybės kriterijus, atliekų nelaikymo atliekomis kriterijus bei kitas priemones.

Prisidedant prie žiedinės ekonomikos keliamų tikslų ir skatinant įmones bei gyventojus efektyviau naudoti žaliavas bei optimizuoti gamybos ir buitinio vartojimo procesus, mažinant susidarančių atliekų kiekį ir oro taršą, parengtos priemonės, kurioms finansavimas skiriamas iš ES struktūrinių fondų. Viena iš tokių priemonių – „Eco-inovacijos LT“, padėsiančios skatinti investicijas į švaresnės gamybos inovacijas, taikant racionalių išteklių naudojimo ir taršos prevencijos metodus. Gyventojai ir darbuotojai skatinami modernizuoti procesus mažinant neigiamą poveikį aplinkai;  įmonėse racionaliau naudoti gamtos išteklius ir pereiti prie mažai atliekų sudarančios gamybos; didinti atliekų pakartotinį naudojimą ir perdirbimą. Priemonės  „Eco-Inovacijos LT+“ paskirtis  skatinti investicijas į materialųjį turtą (įrenginius, technologijas), kurį įdiegus mažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai. Numatyta gaminti naujus produktus, pagrindine žaliava naudojant gamyboje susidarančias atliekas. Jau  veikia Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema, kuri padeda užtikrinti efektyvią atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos stebėseną, kontrolę ir tolimesnių atliekų tvarkymo sistemos vystymo veiksmų planavimą.

Lietuva aktyviai įsijungė į plastikinių maišelių naudojimo mažinimą. Pirkinių maišeliai daugelyje prekybos vietų apmokestinti sutinkamai Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimais. Nuo 2019 m. lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai prekių ar produktų pardavimo vietose nėra dalinami nemokamai.

Finansuojamas vaizdo ir garso reklaminių klipų, skirtų visuomenės informavimui apie plastikinių maišelių vartojimo mažinimą ir jų tinkamą tvarkymą, kūrimas. Bendradarbiaujant su Lietuvos prekybos įmonių asociacija ir prekybos tinklais, reklaminiai klipai transliuojami didžiųjų Lietuvos prekybos centrų ekranuose, apie maišelių vartojimo mažinimą ir jų neigiamą poveikį aplinkai kalbama televizijos ir radijo laidose, kuriose gyventojai raginami būti sąmoningi ir mažinti plastikinių maišelių naudojimą.  Skatinant darnų vartojimą, Lietuvoje veikia vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema. Gamintojai ir importuotojai, tiekiantys alkoholinius ir gaiviuosius gėrimus stiklinėje, plastikinėje ar metalinėje vienkartinėje taroje, kurios talpa didesnė negu 100 ml, bet mažesnė negu 3 l,  gyventojai aktyviai dalyvauja vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemoje. Pirkdami gėrimus užstato ženklu pažymėtoje, metalinėje, stiklinėje ir plastikinėje taroje, parduotuvėje sumoka užstatą, kuris grąžinamas atidavus tarą į taromatą. Šios sistemos efektyvumas, tai yra, taros grąžinimas, per pirmuosius veikimo metus pasiekė apie 70 proc. Skatinant darnius vartojimo ir gamybos modelius, Lietuvoje keičiamas su aplinkos apsauga, aplinkos taršos mažinimu, efektyviu išteklių naudojimu susijęs vartotojų ir ūkio subjektų elgesys, jie įtraukiami į sprendimų priėmimo procesus. Šalyje vykdomi žalieji viešieji pirkimai, taikomi prekių, paslaugų ar darbų energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai. Įmonės skatinamos įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus – efektyviai naudoti išteklius ir žaliavas, optimizuoti gamybos procesus, mažinant susidarančių atliekų kiekį ir oro taršą, perdirbti atliekas. Numatyta peržiūrėti mokesčius už aplinkos teršimą atliekomis ir nustatyti atliekų mažinimą ir perdirbimą skatinančius tarifus, įgyvendinant maisto atliekų surinkimą, nustatyti komposto kokybės kriterijai ir kitos priemones. Vartotojai informuojami apie neigiamą plastiko poveikį aplinkai ir tinkamą jo tvarkymą, plastikinių maišelių alternatyvas. 

Neatsiejamas segmentas visuomenės narių dalyvavimo DVT įgyvendinime, tai sistemingesnis vykdymas uždavinių pagal 8-ąjį DVT (tvarus augimas ir užimtumas) naudojant vystomojo bendradarbiavimo politiką ir (bendrą) programavimą, o taip pat raginama dar labiau prisidėti siekiant 8-ojo DVT, kuris apima tiek gamybos pajėgumų gerinimą, pajamų kūrimą, industrializaciją, tvaraus vartojimo didinimą ir gamybos modelių tobulinimą, prekybos, privačiojo sektoriaus, verslo aplinkos, infrastruktūros ir turizmo sferose.

Skatintinas visuomenės narių, pradedant nuo  labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių iki pačių didžiausių, kooperatyvų, įtraukių verslo modelių bendradarbiavimas su  mokslinių tyrimų institutais, mokymo įstaigų mokslo tiriamaisiais darbais. Studentų  bakalauro ir magistro darbai turėtų būti vykdomi su mokslinių tyrimo institutų, mokslo įstaigų dalyvavimu Lietuvos ūkio įmonių, įstaigų ir organizacijų bazėje, kaip ekonomikos augimo, užimtumo ir vietos inovacijų skatinimo veiksnių visuma.

Pirmoji ir pagrindinė gamybos funkcija apima vartotojų produktų ir paslaugų, garantuotų visai visuomenei patenkinti, kūrimą, kuri užtikrina gerinimą prekių ir paslaugų gamybos efektyvumą taupant išteklius. Tokiu būdu vienam išlaidų vienetui siekiama gauti naudingesnį poveikį. Ekonominė funkcija garantuoja ištekliaus pagrindo atsiradimą, kai išteklių savininkas parduoda objektą vartotojui. Be to, visuomenės plėtra gali žymiai praturtinti išteklių struktūrą. Šiuo metu yra tam tikra struktūra, į kurią turėtų atsižvelgti ne tik verslo atstovai, bet ir vartotojai, šalies gyventojai. Ją sudaro gamtiniai ištekliai: žemė, vanduo, mineralai, miškas, energija. Jame numatoma galimybė ištirti skirtingų tikslų sritis, patikimą apibrėžimą ir galimybę įtraukti ar naudoti socialinėje gamyboje.

Techniniams ištekliams reikalingas jų atnaujinimas, valymas ir taisymas, taip pat tinkamos laikymo sąlygos – sausa, vėdinama patalpa, apsaugota nuo saulės spindulių. Už techniką atsakingas asmuo, kuris ja naudojasi, kiekvieną kartą pasiimdamas darbo priemones darbuotojas turi pasirašyti darbo priemonių naudojimo knygoje, taip išvengiama nesusipratimų dėl techniko gedimų ar dingimo.Materialinių išteklių panaudojimą sąlygoja remtinos veiklos: technologinių ekoinovacijų diegimas ir skatinimas. Siekiant sumažinti neigiamas klimato kaitos ir šiltnamio efekto pasekmes, numatomos investicijos į materialųjį turtą (įrenginius, technologijas), kurį įdiegus mažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai, skatinama pramoninė simbiozė ir užtikrinamas tęstinis aplinkos apsaugos efektas, tai yra investicijos į švaresnės gamybos inovacijų  diegimą, kuriose taikomi racionalių išteklių naudojimo ir taršos prevencijos metodai, kaip procesų modernizavimas, optimizavimas, siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir (ar) tausoti gamtos išteklius, beatliekinė gamyba, atliekų pakartotinis naudojimas ir (ar) perdirbimas, atliekamos šilumos panaudojimas: rekuperavimas, regeneravimas, srautų atskyrimas ir kita.

 Išvada

Visuomenės dalyvavimas DVT įgyvendinime yra lemiamas veiksnys, užtikrinantismažinimąneigiamo gamybinių procesų poveikio  aplinkai,gamtosišteklių tausojimą ir racionalų jų panaudojimą, pirmapradį visuomenės narių pageidavimų ir pasiūlymų pripažinimą   vykdant visuotinę pertvarką šalies mastu.

 

Atgal