EKONOMIKA
05.14. Lietuvos darbo rinkoje – gaivūs pavasarinio vėjo gūsiai
Greta Ilekytė
“Swedbank“ ekonomistė
Vis labiau laisvėjant karantino apribojimams bei pagreitį įgaunant vakcinacijos procesui, pastebimas ir sparčiai atsigaunantis gyventojų užimtumas. Vidutinis darbo užmokestis, pernai augęs daugiau nei dešimtadaliu, šiais metais kils toliau. „Swedbank“ duomenys rodo, kad šių metų pirmąjį ketvirtį gyventojų atlyginimai jau paaugo maždaug 10 proc. Panašu, kad po ilgų mėnesių, praleistų karantine, artėjanti vasara gyventojus nuteiks išlaidauti, tad atlyginimai augs toliau, o nedarbas trauksis.
Spartus nedarbo mažėjimas
Statistikos departamento duomenimis, nedarbas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 7,5 proc. Nors šis rodiklis vis dar kiek didesnis nei prieš metus, švelninami karantino apribojimai bei suaktyvėjusi sezoninių darbuotojų paklausa prisideda prie teigiamų tendencijų.
Tuo tarpu valstybės parama nuo pandemijos itin nukentėjusiems sektoriams suteikė didesnių galimybių išsaugoti daugiau darbo vietų. Remiantis „Sodra“, apdraustųjų skaičius šių metų kovo mėnesį jau gerokai lenkė prieš karantiną buvusį lygį.
Tą puikiai iliustruoja ir į rekordines aukštumas pakilusių laisvų darbo vietų skaičius. Užimtumo tarnybos duomenimis, šalies darbdaviai balandį pateikė daugiau nei 40 tūkst. darbo pasiūlymų, ir tai yra didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per visą pandemijos laikotarpį.
Vis labiau laisvėja karantino apribojimai
Artėjanti vasara darbuotojų poreikį turėtų auginti dar labiau, nepamirštant, kad didesnė dalis gyventojų, tikėtina, atostogas ir šiemet rinksis arčiau namų.
Moterų bedarbių – daugiau
Deja, statistika rodo ir vieną gana neraminančią tendenciją – vyrų bedarbių gretos krenta sparčiau nei moterų. Negana to, moterų nedarbo lygis šių metų pirmąjį pusmetį aplenkė vyrų.
Tai yra pakankamai neįprasta ir tik dar kartą patvirtina, jog pandemija skirtingas lytis paveikė taip pat nevienodai. Moterys dominuoja apgyvendinimo bei maitinimo, aptarnavimo, meninės ar organizavimo veiklos sektoriuose.
Pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose, kurie dėl pandemijos sukeltų apribojimų nukentėjo itin smarkiai, net 75 proc. visų darbuotojų yra moterys. Dalis darbą praradusių moterų gali apskritai negrįžti į darbo rinką, o tai tik paaštrintų jau esamus sisteminius iššūkius, tokius kaip darbo užmokesčio atotrūkis tarp vyrų ir moterų.
Atlyginimai augs toliau
Augant dirbančiųjų skaičiui, kyla ir atlyginimai. „Swedbank“ klientų duomenys rodo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį atlyginimai pakilo daugiau nei 10 proc. Įdomu tai, kad apskritai atlyginimų augimas nebuvo sustojęs visos pandemijos metu.
Pirmiausia taip nutiko todėl, kad didelė dalis šalies ekonomikos sektorių nepatiria ir nepatyrė finansinių iššūkių. Įmonių indėliai augo rekordiškais tempais, ir vis daugiau įmonių skundėsi ne darbuotojų atleidimais, bet atvirkščiai – jų trūkumu.
Pandemija sukėlė pakankamai lokalizuotus iššūkius tik tam tikriems sektoriams – turizmo, maitinimo ar apgyvendinimo. Likę sektoriai patyrė minimalius sunkumus arba jų iš viso nepatyrė. Tai leido ne tik nemažinti darbo vietų skaičiaus ir išlaikyti darbuotojus, bet net ir kelti jiems atlyginimus.
Antrasis atlyginimų augimo veiksnys yra tas, kad atlyginimai yra pakankamai inertiški. Paprastai atlygio peržiūra yra sisteminis procesas ir įmonės iš anksto susiplanuoja atlyginimų kėlimą.
Galiausiai, pakilę minimalūs bei viešojo sektoriaus atlyginimai prisidėjo prie statistikoje atsispindinčio augimų šuolio. „Swedbank“ analitikų skaičiavimu, atlyginimų augimas šiemet turėtų sulėtėti tik minimaliai ir siekti maždaug 7 proc.
Imigracija švelnina darbuotojų trūkumą
Dvejus metus besitęsusios teigiamos grynosios migracijos tendencijos, panašu, šiek tiek išsikvėpė. Nuo šių metų pradžios fiksuojama neigiama imigracija – kai gyventojų išvyksta daugiau nei grįžta į šalį. Neigiama imigracija gali šiek tiek prislopinti dirbančiųjų skaičiaus augimą bei prisidėti prie sunkumų įmonėms pritraukiant trūkstamus darbuotojus.
Visgi, tikėtina, kad šios neigiamos migracijos tendencijos bus tik laikinos. Kitaip nei daugelio kitų Europos bei pasaulio šalių atveju, Lietuva nuo pandemijos nukentėjo minimaliai, o šalies ekonomika jau viršijo prieš krizę buvusį lygį.
Taigi, panašu, kad darbo mūsų šalyje netrūks, o atlyginimai augs toliau. Tad nedarbo problemą netrukus pakeis kita − darbuotojų trūkumo problema, kuri gali tapti rimtu iššūkiu plėtros planus įgyvendinti ketinančioms šalies verslo įmonėms.
Atgal
.jpg)
(1).png)
