EKONOMIKA
2025.03.21.Lietuvos ekonomika šiemet augs 2,8 proc., tačiau iššūkių daugėja
Po ekonomikos atsigavimo pernai, 2025 metais numatoma 2,8 proc. siekianti šalies ūkio plėtra. Infliacija šiemet padidės iki 3,3 proc., tačiau kitąmet sulėtės. Nedarbo lygis 2025 metais turėtų sumažėti iki 7,0 proc., o atlyginimų augimas išlikti pakankamai spartus ir siekti 8,4 proc. Tai numatoma atnaujintame Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje.
„Dinamiška vis daugiau iššūkių kelianti geopolitinė aplinka toliau veikia Lietuvos, kaip ir visos ES, ekonomiką. Papildomų rizikų kelia augantis tarptautinės prekybos politikos neapibrėžtumas ir globalioje ekonomikoje stiprėjančios protekcionistinės nuotaikos. Nepaisant iššūkių, šiuo metu šalies ūkis demonstruoja atsparumą – numatome, kad atsigaunant eksporto raidai šalies ūkio augimas šiemet išliks spartus. Nors infliacija 2025 metais paspartės, tačiau kitąmet jos tempas sulėtės iki 2,7 proc. Darbo rinkoje išliekant stipriai kvalifikuotų darbuotojų paklausai, vidutinis šalies darbo užmokesčio augimas šiemet išliks spartus ir viršys vidutinę metinę infliaciją. Tai lems tolesnį žmonių perkamosios galios augimą ir skatins vidaus vartojimą“, – sako finansų ministras Rimantas Šadžius.
Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, jog po atsigavimo pernai, 2025 metais, sustiprėjus paklausai vidaus ir užsienio rinkose, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) toliau didės – augimo tempas sieks 2,8 proc. ir vėlesniais vidutinio laikotarpio metais išliks panašus.
Ekonomikai augant ir išliekant stipriai darbuotojų paklausai darbo rinka šiemet išliks palanki darbuotojams. Numatoma, kad 2025 metais nedarbo rodiklis sumažės iki 7,0 proc., o užimtųjų skaičiaus augimas sieks 0,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais išliekant kvalifikuotų darbuotojų poreikiui nedarbo lygis turėtų toliau palaipsniui mažėti.
Scenarijuje projektuojama, jog šiemet vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas išliks pakankamai spartus ir sudarys 8,4 proc. Kitąmet vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimo tempas turėtų siekti 6,8 proc.
Numatoma, kad 2025 metais infliacijos tempas didės sparčiau nei pernai – vidutinė metinė infliacija sudarys 3,3 proc. Didesnę infliaciją lems aukštesnės administruojamos ir kai kurių žaliavų kainos, didesnės gamintojų sąnaudos, stipri vidaus paklausa. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais infliacijos tempas nuosaikiai lėtės ir laikotarpio pabaigoje sudarys 2,5 proc.
Augant namų ūkių disponuojamosioms pajamoms, reikšmingai viršijančioms kainų augimo tempą, gyventojų perkamoji galia toliau stiprės. Šiemet namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų augti 3,6 proc., o 2026–2028 metais, toliau gerėjant gyventojų finansinei padėčiai, namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti vidutiniškai po 3,4 proc. kasmet.
Numatoma, kad išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui (BPKF) šiemet sparčiau augant išorės ir vidaus paklausai, didinant investicijas į šalies saugumą ir esant poreikiui investuoti į žaliąsias technologijas bei darbo našumą didinančias priemones atsigaus ir visais vidutinio laikotarpio metais augs virš 5 proc.
Nors palyginti su 2024 m. gruodžio mėn. scenarijumi pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos raidos perspektyvos yra suprastėjusios, vis dar tikimasi jų augimo tempo paspartėjimo vidutiniu laikotarpiu. Tai teigiamai veiks šalies eksporto raidą, todėl scenarijuje numatoma, jog 2025 metais realus prekių ir paslaugų eksportas augs 3,5 proc., o 2026–2028 metais eksporto augimo tempas galėtų paspartėti iki 4,0 proc.
Scenarijus sudarytas padidėjusio išorės aplinkos nestabilumo ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygoms, tęsiantis geopolitinėms įtampoms ir augant neužtikrintumui dėl tarptautinės prekybos politikos.
Rusijos karo prieš Ukrainą ir geopolitinių neramumų Artimuosiuose Rytuose suintensyvėjimas, neigiamos stiprėjančio protekcionizmo pasekmės tarptautinei prekybai, energijos ir kitų žaliavų, maisto kainų šokai, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas – dalis neigiamų rizikos veiksnių, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis.
Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos, tokios kaip stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, spartesnis monetarinės politikos švelninimas, ekonominį augimą skatinanti fiskalinė politika ES mastu, sparčiau įgyvendinami ES lėšomis finansuojami projektai, palankesnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija, spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos, kurių išsipildymas galėtų lemti palankesnę ekonominę raidą.
Lietuvos ekonominės raidos scenarijų (2025 metų kovas) rasite čia.
Prezentaciją rasite čia.
Atgal
.jpg)
