VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

05.19. Pasaulinis Europos požiūris į bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje: atvirumu ir abipusiškumu grindžiamas strateginis požiūris

Vakar Europos Komisija priėmė Komunikatą dėl pasaulinio požiūrio į mokslinius tyrimus ir inovacijas – Europos tarptautinio bendradarbiavimo kintančiame pasaulyje strategiją. Taip ES siekia imtis vadovaujamo vaidmens remiant tarptautines mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystes ir pateikti novatoriškų sprendimų, kad mūsų visuomenė taptų žalia, skaitmeninė ir sveika.                                                                                                                  

Už prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą atsakinga vykdomoji Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager teigė: „Atvirumas visada buvo mūsų bendradarbiavimo su kitomis pasaulio šalimis kertinis akmuo. Mūsų atsakas į pandemiją patvirtino, kad atviresnis mokslas, dalijimasis duomenimis ir rezultatais yra naudingas Europos ir viso pasaulio žmonėms. Ši strategija padės mums sukurti pasaulinę kritinę mokslinių tyrimų ir inovacijų masę, padėsiančią mums rasti šiandienos neatidėliotinų pasaulinių uždavinių sprendimus.“

 

Pasaulinis požiūris į mokslinius tyrimus ir inovacijas dar kartą patvirtina Europos įsipareigojimą užtikrinti tokį pasaulinį atvirumą, kurio reikia, kad būtų didinama kompetencija, telkiami ištekliai, reikalingi mokslo pažangai užtikrinti ir gyvybingoms inovacijų ekosistemoms kurti. Siekdama šio tikslo, ES bendradarbiaus su tarptautiniais partneriais, kad užtikrintų bendrą pagrindinių principų ir vertybių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, pavyzdžiui, akademinės laisvės, lyčių lygybės, mokslinių tyrimų etikos, atvirojo mokslo ir įrodymais grindžiamo politikos formavimo, supratimą.

 

Naujoji strategija grindžiama dviem pagrindiniais subalansuotais tikslais. Pirma, ja siekiama sukurti atvirą, taisyklėmis ir vertybėmis grindžiamą mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinką, kad viso pasaulio tyrėjams ir novatoriams būtų lengviau bendradarbiauti pagal daugiašales partnerystės programas ir rasti pasaulinių uždavinių sprendimus. Antra, ja siekiama užtikrinti tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje abipusiškumą ir vienodas sąlygas. Pasauliniai ES kovos su koronaviruso pandemija atsakomieji veiksmai, be kita ko, pasitelkiant daugiašales platformas ir programos „Horizontas 2020“ projektus, parodė, kaip suvieniję jėgas galime maksimaliai pasinaudoti mokslinėmis žiniomis ir tarptautinėmis vertės grandinėmis.

 

Pagrindinė strategijos įgyvendinimo priemonė – būsima 2021–2027 m. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų bendroji programa „Europos horizontas“.

 

Kad strategija būtų sėkmingai įgyvendinta, labai svarbus glaudus ES ir jos valstybių narių veiksmų koordinavimas ir bendradarbiavimas. Europos Komisija skatins iniciatyvas, grindžiamas Europos komandos principu, pagal kurį derinamos ES, valstybių narių ir Europos finansų įstaigų pastangos. Svarbus šio požiūrio elementas bus sinergija su kitomis ES programomis, pavyzdžiui, Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone „Globali Europa“.

 

 

 

Atgal