VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

ISTORIJA

05 09. 18 gyvų liudijimų - apie priverstinę kelionę už Atlanto

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje penktadienį pristatyta knyga "Manėm, kad greit grįšim", kurioje sutilpo 18 pokalbių su JAV lietuviais, priverstais palikti tėvynę Antrojo pasaulinio karo metais.
Knygos pašnekovai pasakoja apie bėgimo iš Lietuvos aplinkybes, gyvenimą DP stovyklose Vokietijoje, apsisprendimą emigruoti ir įsikūrimą Jungtinėse Valstijose. Visi knygoje kalbinti žmonės teigė manę ir tikėję, kad jei ne po pusės, tai po metų jie tikrai grįš į Lietuvą. Nuo sovietų represijų ir trėmimų trauktasi daugiausia į Vokietiją, iš kurios buvo lengviau grįžti namo, o vėliau - išvykti į JAV, Kanadą ir kitas šalis, priėmusias pabėgėlius.
Viena knygos sudarytojų Laima Petrauskaitė-Vanderstoep buvo penkerių, kai 1944 m. rugpjūtį su tėvais išplaukė iš Šventosios į Švediją. Kelionė buvo kupina nuotykių - perpildytas laivas audros metu pradėjo skęsti, viską, ką keleiviai turėjo, teko išmesti, sugedo variklis, kunigas visiems suteikė paskutinį palaiminimą. Maža to, nuskendo gedimą bandęs pataisyti laivo kapitonas švedas. Į JAV L. Petrauskaitės-Vanderstoep šeima emigravo 1948 m. Tais pačiais metais su šeima pasitraukė ir kita knygos sudarytoja Dalia Stakytė Anysienė.
Trečioji knygos sudarytoja Dalia Cidzikaitė už Atlanto išvyko studijuoti doktorantūros programoje Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedroje. Vėliau ji šešerius metus dirbo seniausiame už Lietuvos ribų leidžiamame Amerikos lietuvių laikraštyje "Draugas", kur turėjo galimybę susipažinti su antrosios lietuvių emigracijos bangos, vadinamąja dipukų, karta.
Knygos pristatyme penktadienį dalyvavo VDU Socialinės antropologijos centro direktorius dr. Vytis Čiubrinskas, Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorė, ambasadorė Gintė Bernadeta Damušis, leidyklos "Aukso žuvys" direktorė Sigita Pūkienė ir viena iš knygos sudarytojų dr. D. Cidzikaitė. Pokalbį vedė Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė.

Atgal