ISTORIJA
09 30. Kas buvo vandalai?
Vaidutis Riškus
Mūsų tarptautinių žodžių žodynas rašo, kad tai buvo germanų gentis, kuri 455 m. užėmė Romą ir sunaikino daug antikinės kultūros paminklų. Manau, kad tai netiesa, kadangiužkariautojai ir plėšikaiturto nenaikina, bet jį grobia. Tikriausiai vandalai grobė brangius katalikų bažnyčių liturginius indus, auksinius votus, paauksuotus paveikslų rėmus ir stogų skardas, o istorijos metraščius rašę katalikų vienuoliai kerštaudami jiems “pripaišė“ kultūros vertybių naikinimą. Šiek tiek daugiau informacijos pateikia vandalais besididžiuojantieji vokiečiai. Išverčiu visą jų enciklopedijoje išspausdintą tekstelį: „Rytų germanų gentis, kuri apie šimtuosius mūsų eros metus iš Jutlandijos atkeliavo į Mittelgebirgę, kuri yra į rytus nuo Elbės, 406 m. pabaigoje įsiveržė į Galiją, kur užkariavo teritoriją, esančią į vakarus nuo Paryžiaus ir Orleano (Luaros žemupyje – V.R.), 411 m. būdami Ispanijoje, įstojo į Vakarų Romos federaciją, 429 m. vadovaujami karaliaus Gaizerikio (galbūt Gaizerikis – V.R.), persikėlė į Šiaurės Afriką, kur susiliejo su afrikiečiais ir įkūrė Kartaginos valstybę, kurios sostinę 533 – 534 m. sugriovė Bizantijos kariuomenė, vadovaujama Belizaro.“ Gaila, kad nerašoma, kada jie užėmė Jutlandiją.
Antrame to paties leksikono tome jis dar vadinamas ir Genzerikiu (vok. Genserich) ir pateikti jo gyvenimo metai (390 – 477). Galbūt jo tikrasis vardas buvo dar kitoks, bet neabejoju, jog baltiškas.
Viename atlase aptikau Prancūzijos sritį Vandėją, esančią Lauros žemupyje į vakarus nuo Paryžiaus ir Orleano.
Kadangi vakaruose ji ribojasi su Atlanto vandenynu, manau, kad ją įkūrė Vokiečių jūra ir Atlantu atplaukę prabaltai vandai ir galbūt ją pavadino Pavandėja, tai yra teritorija, esančia prie vandėjos - prie vandenyno. Prancūzams nebūdingas priešdėlis vėliau nubyrėjo ir liko tik Vandėja.
Šiokią tokią vandalus liečiančią informaciją aptikau mūsų lietuviškoje enciklopedijoje - straipsnyje apie Daniją.Ten rašoma, kad: „VI-VIII a. Danijos pirmykštė visuomenė suiro, nes įsigalėjo konungų (karo vadų) valdžia“. Neabejoju, kad tai Daniją užkariavusių prabaltų vadai, kurie buvo vadinami kunigais ir tik vėliau pradėti vadinti kunigaikščiais, VIII a. pradžioje – IX a. pabaigoje pagrindiniai Danijos socialiniai sluoksniai buvo laisvieji žemdirbiai (turbūt danai), gentinė diduomenė (užkariautojai vandalai ir su jais susigiminiavę danai) ir vergai. VIII a. pabaigoje Jutlandijoje susidarė vienas svarbiausių Skandinavijos, Pabaltijo ir V. Europos mainų prekybos centrų – Hedebiaus (Haitabaus) miestas. Gal tuose pavadinimuose mūsų lingvistai sugebėtų įžvelgti kokį nors baltišką skambesį. Miesto įkūrimą nulėmė vandalų – gerų jūreivių ir pirklių patirtis. VIII a. pr. - XI a. vid. vandalų vadovaujami danai dalyvavo piratiniuose-prekybiniuose žygiuose į Š. Frankų valstybės pakraščius, užgrobė Š. R. Angliją, rengė karo žygius prieš skalvius, sembus ir kitas baltų gentis.
Manau, jog vandalai buvo ne germanų, bet mūsų protėvių prabaltų gentis. Ir štai kodėl. Prieš metus, rinkdamas medžiagą straipsniui apie Švėtės krioklio (Švėtpuolio) vardą, aptikau, kad daniškai krioklys – „vandpfald“, o vandalas – „vanderere“, tai yra „vanderis“ – „keliautojas vandeniu“. Manau, kad tai labai senas baltiškas žodis - tada kitokių kelių nebuvo. Žodžiai „vanderuoti“ ir „vandrauninkas“ yra ir akademiniame lietuvių kalbos žodyne. Tik žodyno sudarytojai teigia, kad jie pasisavintiiš vokiečių, nors buvo atvirkščiai.
Galimas ir kitoks, paprastesnis, gal ir teisingesnis žodžio „vandalas“ kilmės aiškinimas – galbūt vendai ar venedai buvo ne slavų ar keltų gentys, bet prabaltai vandai, kuriuos germanai vadino vandalais, tai yra kaimynais, gyvenančiais už sienos, matyti dar tada, kai žodžio „Grenze“ jie dar neturėjo. Teritorijų sienos dažniausiai praeidavo vandenimis – jūrų pakrantėmis ir upių vagomis. Galbūt Baltijos jūra tuomet vadinosi „Vandija“, nors tai galėjo būti ir bendrinis žodis, reiškiantis „jūrą“. Mažesnius vandens baseinus (ežerus) senovės lietuviai vadino „vandenėmis“, apie ką liudija du išlikę vietovardžiai Pavandenės pavadinimu. Viena Pavandenė yra Telšių rajone prie Gludo ežero, turbūt įkurta dar tada, kai ežeras dar buvo bevardis. Kita Pavandenė yra Molėtų rajone prie anksčiau buvusio bevardžio Pravalo ežero. Be to, dar yra Vandeniai Marijampolės rajone prie Raudonplynės durpyno, kur kadaise buvo ežeras, kuris užpelkėjo, užako ir sudurpėjo.
Tačiau galbūt aš laužiuosi pro atvirus vartus, gal kokie patriotiški, Lietuvos ir baltų senąją praeitį gerbiantys istorikai tai jau ištyrė ir įrodė moksliškai, apie ką aš čia samprotauju diletantiškai. Jei taip, derėtų apie tai informuoti istorija ir Lietuvos senove besidominčius jos piliečius, savo skaitytojus. O jeigu tokių publikacijų nėra, leidinys galėtų paraginti mūsų istorikus imtis to darbo ir parašyti tikrą prabaltų istoriją bei atsiimti vokiečių „prichvatizuotus“ vandalus. Be to, autoriai užsitarnautų tautos dėkingumą ir nuoširdžią pagarbą. Siūlyčiau mūsų gerbiamiems istorikams, atmetus sustabarėjusius požiūrius, rimtai patyrinėti labai seną istorinę medžiagą – Švedijos, Danijos, Prancūzijos, Ispanijos, Kartaginos, Romos, Bizantijos metraščius ir vikingų, norvegų, suomių, estų, rusų, danų, galų, alanų, kartaginiečių, romėnų ir bizantiečių sagas, runas ir sakmes. Nereikėtų pamiršti pažiūrėti, ką apie prabaltus rašė Kazimieras Būga, ir Janis Endzelynas bei kiti baltų istoriją ir kalbas tyrinėjusieji mokslininkai, o tos medžiagos tikriausiai yra nemažai, pvz., žinoma, jog yra išlikusių IX-XII a. rašytinių danų runų bei jų pirmoji spausdinta knyga - 1495 m. išleista eiliuotoji kronika. Įdomią informaciją aptikau mūsų LTE straipsnyje apie Daniją. Ten rašoma, kad VI – VIII a. Danijoje suiro pirmykštė bendruomenė ir įsigalėjo konungų (karo vadų) valdžia. Neabejoju, kad Daniją nuo tada pradėjo valdyti ją nukariavusių prabaltų vadai, kuriuos jie vadino kunigais, o tik vėliau kunigaikščiais. VIII – XI a. danai kartu su nugalėtojais jau dalyvavo prekybiniuose – piratiniuose žygiuose į Frankų valstybės š. pakraščius, užgrobė Š. R. Angliją, rengė karo žygius prieš skalvius, sembus ir kitas baltų gentis. Visuomenę tuomet sudarė trys sluoksniai: laisvieji žemdirbiai danai, diduomenė, kurią sudarė užkariautojai vandalai ir su jais susigiminiavę danai, bei vergai, kuriuos po grobikiškų žygių atveždavo vandalai. Vandalų vadai konungai vėliau tapo Danijos karaliais, kurie ją valdė sėkmingai – valdant karaliams Gormui Senajam ir Haroldui Mėlyndančiui (935 - 985) įkūrė vieningą Danijos karalystę su sostine Elinge centrinėje Jutlandijoje, buvo užkariavę ir valdė Islandiją, Angliją, Norvegiją, Švediją, šiaurinę Livoniją, kur įkūrė Taliną bei Meklenburgą, o Farerų salas ir Grenlandiją tebevaldo. Ar Danijos karaliai buvo mūsų kraujo protėviai prabaltai, galėtų nustatyti tik genetikai.
Manau, kad ir germanų rytinių žemių pirmieji valdovai buvo jas užkariavusių vandalų kunigai, kuriuos vokiečiai vadino kionigais.
Straipsnelį baigiu kaip galantiškas savo tautos moterų gerbėjas: negalima atmesti tikimybės, kad iš Kartaginos teritorijos kilusi Romos imperatorių Cezario ir Antonijaus meilužė Egipto karalienė Kleopatra turi lietuviško kraujo, bet šiuo atveju genetiniai tyrimai nebūtini, nes tai akivaizdžiai liudija jos grožis ir sugebėjimas nugalėti galingiausius pasaulio vyrus.
Atgal
.jpg)
(1).png)
