VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

ISTORIJA

2022.12.30. Lietuviška dėmė ukrainiečių tautos Golodomore

Vytautas Indrašius

 

Prieš 90 metų komunistinės Rusijos budeliai, vykdydami kolektyvizaciją ir transportuodami grūdų atsargas iš Ukrainos į Rusijos didmiesčius, paliko valstietiją be sėklos, - sąmoningai sukeldami didžiausią pasaulyje ištisos tautos badą, nuo kurio 1932 – 1933 metais išmirė apie 7 milijonus gyventojų.

Golodomoro sumanytojų ir vykdytojų sąrašą 2006 m. paviešino Ukrainos respublikos saugumo tarnyba. Tarp 19 asmenų, su budeliais Stalinu ir Jagoda priešakyje, yra ir lietuvis nuo Ukmergės Pranas Druskis, tuo metu vadovavęs Ukrainos respublikos Kelių susisiekimo valdybos GPU (čekistų) Transporto skyriui ir 1932 m. lapkričio 23 d. pasirašęs specialųjį pranešimą „KP(b) narių antipartinis ir antitarybinis pasireiškimas transporte“, kuris net abejojantiems totaliniu tautos naikinimu užkirto bet kokias galimybes ką nors pakeisti teigiama linkme.

 Pranas Druskis 1936 m., patekęs į ukrainiečių tautos genocido vykdytojų sąrašą

Kaip gi mūsų tautietis pateko į šlovingos ukrainiečių tautos istorijos juodųjų padugnių sąrašą.

Gimė Pranas Druskis 1898 m. kovo 22 d. netoli Ukmergės miesto. Tėvai nebuvo nei turtingi, nei nuskurdę. Kaip ir visi to meto vidutiniokai, Druskiai dirbo žemės darbus, augino žąsis ir varydavo į Rygą parduoti. Iš to turėjo atliekamų pajamų ir galėjo vaikus leisti į mokslus.

1914 m. Pranas Druskis baigęs Ukmergės miesto mokyklos 4 klases ir geležinkeliečių kursus, pradėjo darbininko biografiją. Dirbo vieškelio Ukmergė - Jonava tiesimo,  Kauno – Vilniaus plento taisymo darbininku. 1915 m. lapkričio mėn. išvažiavo į Rusiją, Velikyje Luki srityje,  Klokačiovo dvare dirbo ūkvedžio padėjėju. Neužilgo pašaukė į carinės Rusijos kariuomenę. Turint atitinkamą pažymėjimą tarnavo eiliniu geležinkelių batalione. 1917 m. Rusijoje prasidėjo sumaištis, kareiviai reiškė nepasitenkinimą užsitęsusiu karu, būrėsi į komitetus, kol galu gale Spalio perversmo metu pašalino carinę valdžią.

Geležinkeliečių batalionas, kuriame tarnavo Pranas Druskis, buvo dislokuotas Novo Sokolnikų mieste, tad bolševikinio perversmo metu jie šeimininkavo kaip savo kieme. Miesto karinis revoliucinis komitetas Praną Druskį, kaip pamokytą, paskyrė miesto geležinkelio mazgo viršininko pavaduotoju. „Man teko, - rašo P. Druskis, -  nuginkluoti iš fronto namo važiuojančius kareivius ir siųsti į organizuojamą Raudonąją armiją. 1918 m. mane pasiuntė malšinti prieš tarybų valdžią sukilusius buožes Pskovo gubernijoje ir Ukrainoje. 1918 m. birželio mėn. Novo Sokolnikų partinė organizacija įvertino mano aktyvumą ir priėmė į bolševikų partiją“.

Žemdirbio sūnui nuo Ukmergės pradėjo suktis laimės ratas. 1918 m. birželio mėn. buvo rekomenduotas darbui į Ypatingosios komisijos organus, jos kruvinose struktūrose dirbo iki tragiškos gyvenimo pabaigos. Toliau aš nevardinsiu žodžių „Ypatingoji komisija“ prasmės, ir taip aišku, kad visos aukštos Prano Druskio pareigos buvo YK, VČK ir OGPU (čekistinėse) struktūrose. Nuo 1918 m. birželio mėn. Novo Sokolnikų miesto geležinkelių transporto viršininko pavaduotojas, nuo 1920 m. kovo mėn. Velikyje Luki miesto transporto Ypatingosios komisijos pirmininkas, nuo 1920 m. birželio mėn. Kursko gubernijos geležinkelių transporto viršininko pavaduotojas ir gubernijos Ypatingosios komisijos viršininko pavaduotojas, nuo 1922 m. vasario mėn. Taškento geležinkelių transporto valdybos viršininkas Orenburgo mieste, nuo 1923 m. birželio mėn. Syzranės – Viazmos geležinkelių transporto valdybos viršininkas Kalugos mieste, nuo 1925 m. spalio mėn. Riazanės – Uralo geležinkelių transporto valdybos viršininkas Saratovo mieste, nuo 1927 m. lapkričio Maskvos – Baltijos geležinkelių transporto valdybos viršininkas, nuo 1929 m. birželio mėn. Pietvakarių geležinkelių transporto valdybos viršininkas Kijevo mieste, nuo 1931 m. lapkričio mėn. Ukrainos geležinkelių valdybos transporto skyriaus viršininkas Charkovo mieste, nuo 1933 m. rugpjūčio mėn. iki 1934 m. gruodžio mėn. Pietvakarių geležinkelių transporto valdybos viršininkas Kijevo mieste.

Šioje vietoje sustokime, žemai nulenkime galvas ir susikaupkime ilgai tylos minutei, 1932 – 1933 m. visoje Ukrainoje siautė Stalino budelių sukeltas badas (Golodomoras), numarinęs apie 7 milijono žmonių. 2006 m. Ukrainos Rada badmetį paskelbė „Ukrainos tautos genocidu“ ir įvardijo 19 genocido organizatorių ir vykdytojų. Sąraše 17 - ju įrašytas vienintelis lietuvis - Pranas Druskis, - Ukrainos geležinkelių valdybos transporto skyriaus viršininkas. Už tai, kad numarino milijonus ukrainiečių, Praną Druskį, tarsi pasityčiodami iš aukų atminimo, 1932 m. gruodžio 20 d. apdovanojo Ukrainos respublikos Darbo raudonosios vėliavos ordinu. Taip gali tyčiotis tik rusai, kurie negailestingai 1937 – 1938 m. sunaikino milijonus savo tautos žmonių. Pažvelkite į Prano Druskio nuotrauką, greta Lenino ordino ir čekisto garbės ženklo nėra Ukrainos apdovanojimo. Matomai, slėgė žmogaus sąžinę milijoninės aukos, nekilo rankos prisisegti kruvino ordino.

Žiūrime toliau. Nuo 1934 m. gruodžio mėn. Pranas Druskis buvo Molotovo vardo geležinkelių valdybos viršininkas Čitos mieste, nuo 1937 m. balandžio mėn. Tolimųjų Rytų geležinkelių valdybos transporto viršininkas Chabarovsko mieste. 1936 m. balandžio 4 d. buvo įvertintas aukščiausiu tarybų Rusijos apdovanojimu, - Lenino ordinu. O kaip aukštai buvo keliamas partiniais olimpais: 1930 – 1934 m. Kijevo miesto ir srities VKP (b) komitetų narys, Ukrainos Centro komiteto prezidiumo narys, 1935 m. Rytų Sibiro krašto VKP (b) komiteto narys, 1937 m. Tolimųjų Rytų krašto VKP(b) biuro narys.

Atėjo represijų metas. Laimės ratas nustojo suktis, svaiginanti karjera baigėsi. Tų pačių čekistinių struktūrų areštuotas, Pranas Druskis nuo 1937 m. rugsėjo 22 d. iki 1939 m. gruodžio 29 d. sėdėjo Chabarovsko kalėjime. Kankino, daužė, vertė išvardinti drauge dirbusius „liaudies priešus“, turėjo prisiimti nesamus nusikaltimus, Buvo represuota ir jo žmona pianistė Ksenija Druskis.

Kokiu būdu Pranui Druskiui pavyko išvengti mirties? – stebisi net rusų istorikai. Tačiau 1939 m. gruodžio 29 d. byla buvo nutraukta dėl kaltės įrodymų stokos ir „liaudies priešas“ buvo reabilituotas. 1940 m. balandžio 15 d. Chabarovsko krašto VKP(b) komitetas jam atstatė partiškumas, beliko laukti sugražinant valstybinius apdovanojimus.

Atsigavęs ir sustiprėjęs po kankinimų, Pranas Druskis 1940 m. rugpjūčio 5 d. skiriamas Tolimųjų Rytų geležinkelio linijos Kazanė – Bugulma tiesimo darbų viršininku. 1942 m. gegužės 6 d. paskirtas Kuibyševo srities, Syzranės miesto statybos objekto Nr. 62 viršininku. Šaltis, badas ir valdžios raginimai „daugiau, daugiau...viskas frontui, viskas pergalei“ pakirto Praną Druskį. Negelbėjo ir spiritas, kurį mėgo nuo jaunystės. Mirė 1943 m. gruodžio 8 d. taip ir nesulaukęs gražinant Lenino ordiną ir „garbės čekisto“ ženklą,  kuriais buvo įvertintas už kruviną veiklą čekistinėse struktūrose.

Žmona Ksenija Druskis (gim. 1898 Pskove) su dukra Nataša (gim. 1923) prieš karą gyveno Kazanės mieste, po karo persikėlė į Maskvą.

Dabar istorija kartojasi. Komunistinės Rusijos naujieji tautų naikintojai, su kruvinuoju Putinu, 2022 m. vasario 24 d. sukėlė karą Ukrainoje, tačiau negalėdami pavergti didvyriškosios tautos, ėmė artilerijos ugnimi naikinti miestų energetikos infrastruktūrą, vildamiesi palaužti ukrainiečius ar išmarinti juos šalčiu  „Cholodomoru“.

 

 

Atgal