VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

ISTORIJA

2022.12.30. Lietuviškas Gavrošas, 1941 m. birželio 23 d. jauniausias sukilėlis

Prof. Aleksandras Vitkus, Antanas Zinkevičius

Lietuvoje, per nepriklausomybės dvidešimt metų, auklėjimas ir švietimas įskiepijo žmonėms laisvės ir nepriklausomybės troškimą. 1941 metų birželio 23 d. sukilimas parodė lietuvių norą turėti nepriklausomą, laisvą valstybę.

Prasidėjus karui tarp Vokietijos ir Rusijos, Kauno Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) štabas organizavo mieste sukilėlių būriams ginklų ir šaudmenų aprūpinimą, tiltų išsaugojimą, strateginių objektų užėmimą ir apsaugą.

Rengiantis sukilimui apsirūpinti ginklais, tikėtasi  užėmus ginklų remonto dirbtuves Šančiuose, bet viltys sužlugo, jos buvo stipriai saugomos. Keletą tūkstančių šautuvų, kelias dešimtis kulkosvaidžių ir nemažai šaudmenų sukilėliai spėjo išnešti iš raudonarmiečių susprogdintų degančių ginklų sandėlių Šančiuose. Beliko tikėtis, kad pirmosios karo dienos vakare pagal išankstinį susitarimą vokiečiai iš lėktuvų parašiutais nuleis ginklų pogrindžio vadovybės nurodytoje vietoje – prie Vilijampolės (netoli IX forto). Ginklų  siuntas priimti  buvo pavesta jaun. leitenantui Vytautui  Stoniui, kuris savo žinioje turėjo visas Vilijampolės sukilėlių grupes. Tačiau ginklų iš Vokietijos nesulaukta. Trečias numatytas šaltinis buvo policijos nuovada Nr. 1, esanti senamiestyje, tačiau ją užėmus buvo rasti tik keli pistoletai. 

Rimas Dirvenskas

Rimas Dirvenskas su šeima Vokietijoje apie 1948-1949 metus. Iš kairės į dešinę: sesuo Danutė Dirvenskytė, Rimas Dirvenskas, motina Ona Dirvenskienė

 Rimantas Dirvonis Kaune 1967 m.

Pirmadienį sukilėliams pavyko užimti keletą ginklų sandėlių Panemunėje. Užimtame sandėlyje buvo rasta apie 3 000 šautuvų ir keletas kulkosvaidžių. Birželio 23-osios rytą, raudonarmiečiai susprogdino Aleksote, vadinamuosius „batareikos“ ginklų sandėlius, bet sukilėliams ir iš jų pavyko išnešti nemažą kiekį ginklų. Nemažai ginklų ir šaudmenų buvo rasta Vilijampolėje užimtuose ginklų sandėliuose.

Rasti ginklai buvo sukilėlių išnešti ar išskirstyti sukilėlių būriams. Ginklų buvo daug, bet nepakako transporto jiems išvežioti. Daugiausia tam buvo panaudoti pašto, gaisrinės ir greitosios pagalbos automobiliai.

Nemažai ginklų buvo rasta Maironio gatvėje, buvusio Vidaus reikalų komisariato sandėliuose, kurie buvo išvežioti į radiofoną. Dalis ginklų atiteko sukilėliams, susibūrusiems netoliese buvusioje 3-iojoje milicijos nuovadoje (miesto centre). Kai kurių sukilėlių būriai sugebėjo apsiginkluoti nuginkluodami pavienius raudonarmiečius ir net nedideles jų grupes.

Didelės ginklų atsargos buvo sukrautos Žaliakalnyje, Parodų paviljonuose. Apimta panikos sovietų karinė vadovybė nesugebėjo padegti medinius paviljonus. Birželio 23 d.  apie 10-11 val. sukilėliams, vadovaujamiems atsargos leitenanto Vinco Zinkevičiaus, pavyko įsilaužti į Raudonosios armijos ginklų sandėlius Parodų paviljonuose, Žaliakalnyje, Radastų gatvėje.

Pogrindžiui priklausę moksleiviai (Aušriečių būrys) gavo užduotį susirinkti birželio 23-osios rytą Šv. Antano bažnyčios klebonijoje. Nurodytu laiku čia susirinko ne tik gimnazistai, bet buvo ir studentų. Susirinkusiems būrio vadas ltn. Vladas Garbenis pasakė, kad reikės užimti ginklų sandėlius Parodos paviljonuose. Ltn. V. Garbenio vadovaujami moksleiviai ir studentai viską atliko sėkmingai ir jau netrukus ginklus pradėta išvežioti ten, kur jų labiausiai reikėjo.

Būtina prisiminti kaip vyko ginklų paėmimo operacija Parodų paviljone, kurioje dalyvavo 12-metis kaunietis Rimantas Dirvonis, kurio dėka buvo galima įsibrauti į paviljono karinius sandėlius.

Rimanto Dirvonio biografiją galime rasti Lietuvių enciklopedijoje“: „Dirvonis Rimantas (Dirvianskis) (kitur Dirvenskis – Aut.), g. 1929, VIII.6 Kaune), statybos inžinierius, krepšininkas, visuomenės veikėjas. JAV kariuomenės atsargos pulkininkas leitenantas. G-ją lankė Lietuvoje. Pasitraukė į Vokietiją, vėliau persikėlė į JAV. 1958 Ilinojaus in-te Urbanoje gavo bakalauro laipsnį (archit-ra). Nuo 1958 dirba tiltų inžinieriumi-projektuotoju. JAV akademinio sporto klubo Lituanica vienas steigėjų (1951). Žaidė Amerikos lietuvių krepšinio komandoje“.

2018 m. laikraštyje „Amerikos lietuvis“ R. Dirvonį įvardija kaip „Rimantas Dirvonis – lietuvybei atsidavęs šviesuolis“. R. Dirvonio treniruojama „Lituanicos“ mergaičių komanda 1983 m. Pasaulio lietuvių sporto šventėje tapo nugalėtoja,  Lietuvos krepšininkus Čikagoje R. Dorvonis treniravo 20 metų.

Jis ne kartą lankėsi Lietuvoje. 1991 m. jis atvyko į Pasaulio sporto šventę Lietuvoje. Rimantą Dirvonį (Dirvenskį) atvykusį į Lietuvą sutikome jos giminaitės Andriušytės bute. Pradėjus kalbėti apie 1941 m. birželio 23 d. sukilimą, jis papasakojo kaip jam teko dalyvauti Parodų paviljone ginklų gavimo operacijoje aplinkybes.

Antrą karo dieną, jam būnant namuose Radastų gatvėje, žiūrint per langą pamatė vyrus, jų gatvele lėtai einančius link Radvilėnų gatvės. Rimantui labai parūpo, kodėl tiek daug atsirado vyrų, kai gatvelė visada buvo tuščia: „Nuėjau pažiūrėti kur jie eina. Šalia Radastų gatvė. Krūva vyrų, „maišiausi, vienintelis vaikas ir niekas nesako. Toj tvoroj prakala vieną lentą (Parodų paviljonas buvo aptvertas  dviguba medine tvora.- Aut.), už jos didelis pastatas paviljono, žemės ūkio traktorių paviljonas.

Toje vietoje kito pastato siena. Padarė skylę kokia 20 cm aukščio ir pločio. Vienam vyrui pralįsti neįmanoma. Tarpusavyje pasikalba, pakviečia mane ir sako: „Vaikeli, - taip ir sako, - vaikeli. Ar tu negalėtum įlįsti į tą skylę ir pažiūrėti ar yra rusai; rusų kareivių?“.

Aš išsigandau be galo, supratau ir tuo momentu prisiminiau iš istorijos Italijoje, kaip Garibaldis mušėsi už Italijos nepriklausomybę nuo austrų. Sukilėliai nežinojo kur yra austrai. Pasakė įlipti aukštai į medį 12-mečiui ir paprašė pažiūrėti kur yra austrai.

...įlindau, radau sukrautas dideles dėžes, buvo šoviniai, kulkosvaidžiai.

Aš sustojau už kampo ir žiūrėdamas slinkau ant žemės, nes prisiminiau iš kažkokios pasakos, kaip indėnai užpuldavo europiečius, jie slinkdavo pagal žemę. ...Kol praėjau visą paviljoną skersai 20 m pločio, 30 m ilgio, gulėdamas ant grindų, prie vieno lango, prie kito, atsistojęs grįžau vėl slinkdamas, nes gal koks rusas bus užmigęs ir dabar gal atsibudęs.

Turbūt ilgai užtrukau, išlindęs pro skylę matau, kad nieko nėra gatvėje. Klausausi, po minutės, kitos – tyla. Išlendu, einu į namus tik į priešingą pusę.

Paėjau 50 žingsnių išlenda vienas sukilėlis ir viduryje gatvės klausia:

-Ar nėra rusų.

-Nėr.

Tada sušvilpia, išeina daug vyrų. Ima didinti skylę, pažiūriu į laikrodį, jau 6 val. Nulėkęs pas mamą, pavalgęs atvykau pažiūrėti. Tada vyrai nuvertę tvorą ir į pieno centro sunkvežimius krauna tas dėžes.

Sekančią dieną sužinojau, kad mano tėvas yra aikštėje kur dalino ginklus ...Tam vadovavo mano tėvas. Ginklai buvo išdalinti. Tėvas mano motinai pasakė, kad mūsų sūnus pats jauniausias sukilėlis, įrašytas į sukilėlius. Motina stipriai apibarė“.

Daug metų apie ginklų išaiškinimo aplinkybes Parodos kalne nebuvo kalbėta, tačiau vieną dieną tai išaiškėjo. Rimantas pasakojo, kad tai įvyko Toronte:

„Apie 1990 metus buvau pakviestas į Torontą, kur vyko pabėgėlių iš Lietuvos didelė šventė. Į ją buvau pakviestas ir aš. Lietuvių bendruomenės pirmininkas papasakojo visiems kaip pasisekė gauti ginklų iš Parodos paviljono ir prisiminė, kad padėjo vienas berniukas. Po diskusijų, vienas dalyvis paklausė:

- O kas buvo tas berniukas, kuris buvo įlindęs?

Pirmininkas atsakė, kad nežino. Tada aš sakau,

- Aš žinau.

Tyla. Salė nuščiuvo.

- Tas berniukas buvau aš“.

Visi sužiuro į Rimantą Dirvonį, tada jis papasakojo kaip tai vyko. Pirmininkas uždavė dar kelis klausimus ir visi jį džiaugsmingai pasveikino.

Daugelis šalių turi savo mažuosius didvyrius. Vienas iš jų tai Rimanto papasakotas 1948-1949 metų Italijos sukilimo vado Džiuzepės Garibaldžio sutiktas berniukas. Labiausiai įsimintinos Viktoro Hugo 1832 metų aprašytos barikadų kautynės, kurioje sukuria žavingus ne tik sukilėlių vaizdus, bet išryškina Paryžiaus mažąjį sukilėlį Gavrošą – gyvą revoliucinės dvasios įsikūnijimą. Ir Lietuvoje jau turime lietuvišką Gavrošą.

Šiuo metu Rimantas Dirvonis gyvena Čikagoje, Lemonte, dalyvauja rodydamas įvairius lietuvišką tematiką surinktus Lietuvoje sukurtus profesionalų ir mėgėjiškus kino filmus. Kiekvienais metais atvyksta į Lietuvą, tačiau dabar pandemija jį sulaikė kelis metus, o kojų trauma dar prailgino šį laikotarpį.

 Interviu su Rimantu Dirvoniumi yra rodomas Kauno filmuotojų grupės 2021 metais sukurtame dokumentiniame kino filme „1941 m. birželio sukilimas Kaune“.

Atgal