ISTORIJA
01 15. Šitą varnų lizdą reikia kuo greičiau sunaikinti
Vytautas Baškys
Klaipėda – Lietuvos vartai į Baltiją ir į pasaulį lietuviams gyvybiškai brangus. Kraštas po ilgų netekties amžių 1923 m. sugrįžo prie tautos žemės. Sausio 15-oji įėjo į Lietuvos istoriją, Klaipėdos krašto diena įtraukta į atmintinų dienų sąrašą. Klaipėdos ištakos neatsiejamos nuo viso Baltijos krašto praeities, Klaipėda siejama su XIII a. viduryje pilies (Memelbergo) statyba. Žvelgiant nuo Kuršių nerijos kopos į buvusią pilies vietą įvykiai prisimena čia vykusias aršias krašto gynybos kovas, jog pilis buvo puolama taip dažnai, jog visiems antpuoliams surašyti „reikėtų veršio odos paieškoti".
Senieji raštai primena krašto prekybą su antikiniais kraštais, skandinavais viduramžiais su Vokietija, Danija, Olandija, kitomis šalimis. Pagal tai prie senosios Klaipėdos galima regėti buvusią pirklių faktoriją. Padėtis keitėsi prasidėjus kryžiaus karų agresijai. Kada prie faktorijų ėmė telktis piligrimai, jų apsaugai stiprinami aptvarai virto tvirtove. Tuomet vietiniams gyventojams į pagalbą telkėsi kuršiai, žemaičiai, skalviai, sembai, lietuviai. Aptariant įvykius atmintini iš Klaipėdos krašto kilusio visuomenės veikėjo pedagogo Martyno Gelžinio knygoje „Mūsų gimtinė Mažoji Lietuva“ žodžiai: „Klaipėdos ir Mažosios Lietuvos istorija yra tokia plati, gili ir patraukli, slepianti savyje daug ir įdomių mokslinių ir teisinių problemų, kurias mokslininkai vis ir vėl imsis tyrinėti" ir primena: „Jei mes tuose tyrimuose nedalyvausime, tai kiti parašys tokią Klaipėdos ir Mažosios Lietuvos istoriją, kokia ne mums, bet jiems patiks“.
Sen. Klaipėdos pilis
Tie įvykiai ir nutikimai žadina vaizduotę. Anuomet prūsai sutarę su kuršiais suruošė Memelio pilies puolimą. Kronika byloja, jog Baltijos jūra ir Kuršių mariomis atplaukė tiek daug laivų, jog sukabinti vienas prie kito jie sudarė tiltą per sąsiaurį. Žemaičiai jų laukė pilyje prie Danės šaktarpio. S. Daukantas rašė, jog prūsai iš Sembos pusiasalio „traukė kopomis Klaipėdon; lygiai irklavo didi daugybės sambijonų laivuose pajūriais, (...) ! su didžia narsybe pradėjo į pilį griautis; prasidėjo kruvina ir baisi mūša”. Krašto gynybos kovą galima apibendrinti vaizdingu įvykiu. Iš prūsų Sembos per Kuršių neriją atjoję prūsų žvalgai užjojo ant kopos, vienas jų apžvelgęs sakė – jog „kryžiuočiai yra akli ir netekę proto, jeigu čia apsistojo, yra daug mūsų narsių vyrų. kurie moka kariauti“ ir įvertinęs padėtį nurodė: „Šitą varnų lizdą reikia kuo greičiau sunaikinti”. Kronika ne be reikalo atkreipė dėmesį į žvalgo vertinimą, jog pilį galima lengvai sugriauti. Pilis stovėjo atviroje vietoje, nebuvo svarbaus gynybai vandens kanalo, kuris yra pavaizduotas vėlesniame piešinyje. Tai patvirtina 1252 metų dokumentas, kuriame minima medinė pilis, o mūrinė gardinė pilis šalia jos statyta 1253–1254 metais. XVI a. ji iš pagrindų perstatyta, o XVIII a. buvo apleista ir pamažu nyko kol XIX a. buvo nugriauta.
Nors politinė ir religinė ekspansija daug ką pakeitė, tačiau praeitis kupina įvykių, kuriuos įvertinti galima žvelgiant platesniu nei vieno įvykio ar vieno šaltinio duomenimis. Anuomet totorių-mongolų ordos įsiveržimas keitė Europos tautų, politinių bei religinių struktūrų orientaciją. Vakarų Europą gynybos interesai susisiejo su Lietuva, Romos popiežius, Livonijos ir Kryžiuočių ordinai rūpinosi karaliaus Mindaugo valdžios stiprinimu, be tai nesutapo su Volynės ir Rygos kryžininkų siekiais. Priešiškumai ir koviniai veiksmai persipynė su diplomatija, kurią lydėjo įvykiai prie Klaipėdos, Vorutos pilies, Tverų. Dėl Klaipėdos likimo apžvalgininkai apgailestauja dėl į Prūsiją įsiveržusių čekų kryžininku kariaunos ir nobilioGedūno išdavystės, dėl ko prūsai buvo priversti nutraukti Klaipėdos apgulą ir grįžti į tėviškę.
Laikas sunaikino Klaipėdos pilį, o kopa primena anų laikų kovų atgarsius, prūsų žvalgo tartą nuorodą. Nors dėmesys sutelktas į istorinių krašto gynėjų atminimą, bet simboliu pateikiama pilis, kuri mena agresiją, o jos vietoje tėra likę tik išlygintas sklypas. Svarbu suvokti savo tautos praeitį savų, o ne kitų interesų požiūriu. Pilies atstatymo užmanymas gal dėl nežinojimo ar nesupratimo, bet vis tiek – apsileidimo ženklas. Todėl tvirtinant istorinį Klaipėdos įvaizdį ant kopos regisi paminklas prūsų žvalgui su lemtinga nuoroda,kuri visiems amžiams byloja apie krašto gynybą.
Pasaulio uostai sutinka ir išlydi laivus su savitu ženklu. Lankantis Kuršių nerijoje prie kopos vis prisimena legendinio žvalgo nuoroda: „Šitąvarnų lizdą reikia kuo greičiau sunaikinti“.Apie tai rašyta straipsnyje „Ar bus atstatyta Klaipėdos piliavietė?“ (V.Baškys. „Atgimimas” 1998 06 19). Suteikdami prūsų žvalgo žodžiams heraldinę prasmę galėtume nuo kopos oriai žvelgti į Klaipėdą ir suvokę praeitį, neužmiršti jos pamokų. Paminklas kiekvienam vykstančiam per Kuršių neriją ar plaukiančiam laivu pro Klaipėdos sąsiaurį pasakotų apie įspūdingus krašto praeities nutikimus, protėvių narsą, žūtbūtinę kovą už laisvęir garbę.
Atgal
.jpg)
