VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Įvykiai

08 28. Ukrainiečiai paminėjo savo Nepriklausomybę

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Ukrainos Nepriklausomybės 21-ųjų metinių proga Vilniuje, prie Taraso Ševčenkos (1814 03 09–1861 03 10) paminklo 2012 m. rugpjūčio 24 d. susirinko grupė ukrainiečių ir lietuvių padėti gėlių, sugiedoti himną, pabendrauti. Primename, kad didysis ukrainiečių poetas ir dailininkas Tarasas Ševčenka Vilniuje gyveno ir kūrė 1829–1831 metais. Skulptoriaus Vitalijaus Andrijanovo sukurtas paminklas Tarasai Ševčenkai atidengtas 2011 m. rugsėjo 3 d.                                                                      

Ukrainos Nepaprastojo ir Įgaliotojo ambasadoriaus Lietuvos Respublikoje Valerijaus Žovtenko sveikinimas

Ukrainos Nepaprastasis ir Įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Valerijus Žovtenko, sveikindamas susirinkusius, kalbėjo, kad Ukraina – valstybė, kuria galima didžiuotis: tai šiuolaikinė, išsivysčiusi, kultūringa šalis. Tą pasauliui parodė geras futbolo „Euro 2012“ organizavimas. Žmonės į Ukrainą vyko įbaiminti gandų, kad Ukraina rasistinė šalis. Tačiau visi liko sužavėti ne tik „Euro 2012“ organizavimu, bet ir pačia šalimi.

Prie paminklo Tarasui Ševčenkai kalba Vilniaus ukrainiečių draugijos pirmininkė Natalija Šertvytienė. IOš kairės: Ukrainos Nepaprastasis ir Įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Valerijus Žovtenko, Vilniaus ukrainiečių draugijos pirmininkė Natalija Šertvytienė,  Alfredas Guščius, ambasadoriaus patarėja Zoja Olijnyk,

Oleg as Fiodorovičius Dolgychas, Saulius Pilinkus, t. Pavlo Jachimec OSBM,  Kazimieras Tamošiūnas, Anatolijus Karpiakas, Jurijus Pankivas, prof. Jonas Kievišas, dr. Romualdas Jozefovičius

Ambasadorius V. Žovtenko didžiuojasi esąs ukrainietis, didžiuojasi savo šalimi, pasiekusia nepriklausomybę, į kurią kelias yra ilgas ir sudėtingas. 

Ambasadorius perskaitė Ukrainos užsienio reikalų ministro Kostiantino Griščenko gautą sveikinimą diasporai:

„Brangūs draugai. Nuoširdžiai sveikinu jus su Ukrainos nepriklausomybės 21-osiomis metinėmis. Nepriklausomybė tapo svarbiausiu laimėjimu ilgo ir sudėtingo kelio, kurį nuėjo Ukrainos liaudis iki jos įsitvirtinimo, laisvės pasiekimo, atverdama kelią Ukrainos vystymuisi, kas padeda nuosekliai integruotis į Europos tautų gretas.

Kvartetas „Kolegium“. Iš kairės:  Maksimas Grinčenko, Tarasas Jaropudas, Igoris Zavgorodnas ir Jurijus Pogoreckis

Tegul jūsų širdys prisipildo išdidumo asmeniniam indėliui, kad vienybės ir supratimo pastangomis įsitvirtintų Ukrainos valstybės savarankiškumas.

Vertinu jūsų nuoširdų susirūpinimą, nuolatinį dalykinį palaikymą. Tai svarbus indėlis, kad Ukraina ir toliau garsėtų kaip demokratinė ir galinga valstybė.

Linkiu jums geros sveikatos, klestėjimo, kad jūsų šeimose vyrautų laimė ir pilnatvė“.

Vilniaus ukrainiečių draugijos pirmininkės Natalijos Šertvytienės kalbos mintys

Vilniaus ukrainiečių draugijos pirmininkė Natalija Šertvytienė priminė, kad rugpjūčio 23 –ąją, taigi Ukrainos Nepriklausomybės išvakarėse, Lietuvoje buvo paminėtas prieš 25-erius metus – 1987 m. rugpjūčio 23 d. – Lietuvos Laisvės lygos (LLL) įkūrėjo Antano Terlecko iniciatyva organizuotas pirmas viešas nesankcionuotas mitingas, kuriame pirmą kartą prabilta apie Molotovo ir Ribentropo paktą bei jo slaptuosius protokolus.

Paktas ne tik perskirstė įtakos sferas, bet ir sužalojo žmonių likimus, tapo kelių šalių nepriklausomybės netekimu.

Simboliška, kad mitingas griežtais sovietinės cenzūros laikais įvyko ne prie bokšto ar kur nors kitur, bet prie paminklo poetui – Adomui Mickevičiui, nes praeina laikai, keičiasi vadovai, o poetai, jų žodžio svarba išlieka.

Po koncerto kvarteto „Kolegium“ artistai su Natalija Šertvitiene. Iš dešinės: Jurijus Pogoreckis, Natalija Šertvytienė, Tarasas Jaropudas, Igoris Zavgorodnas, Maksimas Grinčenko

Tokiu pavyzdžiu ukrainiečiams  yra Tarasas Ševčenka – reikšmingas, jo žodis keliantis į nepriklausomybę.

Maždaug prieš 150 metų ukrainiečiai pradėjo eiti ir eina šiandieną, eis ir ateityje prie Taraso Ševčenkos paminklų ne tik pagerbti ir prisiminti jo indėlį ukrainiečių tautai, bet ir atkreipti visuomenės dėmesį į svarbiausius laikmečio skaudulius bei džiaugsmus. Nepaisant laikų kaitos pranašiški T. Ševčenkos žodžiai aktualūs ir dabar.

Vertinant dabartinę situaciją Ukrainoje, kai tikroji nepriklausomybė sunkiai skinasi kelią, o ukrainiečių kalba neįsitvirtino, o kai kur net praranda pozicijas, poeto troškimas gerbti savo tautos praeitį, papročius, o ypač kalbą labai svarbus šiandieną. Todėl privalom stengtis įgyvendinti T. Ševčenkos troškimą. Nuo to, kiek mes patys gerbsim savo papročius, tradicijas, kalbą – tiek mus gerbs ir kitos tautos.

O draugų, kaip sakė N. Šertvytienė, mes turime daug. Džiaugiuosi, kad lietuviai visuomet palaikė ukrainiečius kovoje už nepriklausomybę.

N. Šertvytienė kalbėjo, kad šiandien, rugpjūčio 24-ąją, minime ne tik Ukrainos nepriklausomybę, bet ir Mykolo Biržiškos (1882 08 24–1962 08 24) gimimo 130-ąsias ir mirties 50-ąsias metines.

Mykolas Biržiška vienas iš 100 iškiliausių Lietuvos žmonių, tą liudija Vingio parke esantis „Vienybės medis“, atidengtas 2009 m. liepos 6 d., kuriame ir jo vardas. M. Biržiška Lietuvos literatūros istorikas, Nepriklausomybės akto signataras, juristas, publicistas, visuomenininkas, mecenatas, pirmosios lietuviškos gimnazijos Vilniuje pirmasis direktorius, Lietuvos universiteto rektorius, aktyvus kovotojas ne tik už Vilniaus išlaisvinimą nuo lenkų, bet ir už Ukrainos Nepriklausomybę.

1928 m. Kaune buvo įkurta „Lietuvių – ukrainiečių draugija“, kurios pirmininku tapo M. Biržiška. Draugija organizavo kasmetines šventes, leido informacinį Biuletenį.

Džiugu, kad tradicija švęsti Ukrainos šventes gimusi prieškario nepriklausomos Lietuvos metu Kaune, dabar tęsiama Vilniuje. Visi ukrainiečiai džiaugiamės, kad mūsų šventėse dalyvauja ir nemažai lietuvių inteligentų.

Styginio kvarteto „Kolegiumas“ koncertas.

Vakare Tautinių bendrijų namų „Svetainėje“ Ukrainos nepriklausomybės šventės dalyvius maloniai džiugino iš Ukrainos atvykusio styginio kvarteto „Kolegiumas“ atliekami kūriniai. Kvartetas sukurtas 2003 m., jame groja laureatai bei tarptautinių konkursų diplomantai Maksimas Grinčenko, Tarasas Jaropudas, Igoris Zavgorodnas ir Jurijus Pogoreckis. Visi jie baigę P. I. Čaikovskio nacionalinės muzikos akademiją, susilaukę tarptautinių apdovanojimų. Keletą paminėsime: I premija tarptautiniame konkurse „Klassik auf der Strasse“ Šveicarijoje 2006 m.; 30-to tarptautinio konkurso „Premio Vittorio Gui“  finalininkai (2006 m.); gavę specialų prizą tarptautiniame styginių kvarteto konkurse Bordo (Prancūzija, 2007 m.). 2008 m. VIII prestižiškiausiame  tarptautiniame konkurse Premio Paolo Borciani (Italija)  kvartetui „Kolegiumas“ įteiktas specialus prizas „Premio fondazione Antonio Strasivari Cremona“.

Kvartetas „Kolegiumas“ dalyvauja įvairiose tarptautinėse programose (Prancūzijoje, Vokietijoje), yra stipendininkais įvairių tarptautinių kamerinės muzikos vasaros akademijų.

Kvartetas „Kolegiumas“ tarptautinių festivalių dalyvis (Estija, Prancūzija, Italija, Ukraina, Prancūzija, Niderlandai). 2009 m. Kvartetas suorganizavo naują tarptautinį festivalį „Chamber Art Music“ (Kijevas, Ukraina). Žinomas 2010 m. kvarteto koncertinis turnė po Prancūziją ir Olandiją.

2010 – 2012 m. „Kolegiumas“ pakviestas į vieną geriausių Europoje kvarteto akademijų NSKA (Amsterdamas, Olandija). Pagal NSKA akademinę programą „Kolegiumas“ koncertuoja su legendiniais kvartetinio žanro muzikantais.

Kvartetas „Kolegiumas“ įspūdingai ne tik muzikaliai, bet ir artistiškai atliko klasikų kūrinių, pagrojęs ir lietuvės kompozitorės Zitos Bružaitės kūrinį. Keletą kūrinių atliko „bisui“.

Ambasadorius V. Žovtenko dėkodamas už nuostabų koncertą ir įteikdamas gėlių puokštes, linkėjo kūrybinės sėkmės ir išreiškė viltį, kad šis koncertas nebus tik pirmas jų pasirodymas Vilniuje.

Mėlynųjų vandenų mūšis

Foto menininkas Juozas Valiušaitis parodė filmuotą medžiagą, skirtą mūšiui prie Mėlynųjų vandenų (1362 m. rudenį). Šis mūšis įvyko prie Siniuchos upės tarp LDK kariuomenės ir Aukso ordos. Jame Aukso ordos pajėgos buvo sumuštos, jos valdos iki Baltosios pakrantės tarp Dniepro žemupio ir Pietų Bugo žiočių nuniokotos. Iš Kijevo ir Kijevo žemės buvo išvyti Aukso ordos baskakai. Išvaduotą Podolę Algirdas atidavė valdyti Karijotaičiams, o Kijevą vyriausiajam sūnui Vladimirui.

Vandenų mūšis – pirmasis didelis mongolų – totorių pralaimėjimas Rytų Europoje.

Ukrainos Nepriklausomybės 24-ųjų metinių minėjimas tapo svarbiu sutelktumu ir lietuviams, gerbiantiems ukrainiečių tautos istoriją, jos kultūrą, papročius.

Atgal